Kokie svarbiausi iššūkiai ir darbai laukia Seimo, Vyriausybės, prezidentūros?
Kur link toliau judės konfliktas su Kinija, kilęs Vilniuje atidarius Taivaniečių atstovybę?
Kiek tvirtai ant kojų laikysis prieš kelias savaites susvirduliavęs ministrų kabinetas?
Kaip tarpusavyje seksis sutarti svarbiausiems valstybės pareigūnams, tarp kurių šiemet perbėgo ne viena juoda katė?
Kiek toliau vieni kitus mylės koalicijos partneriai ir kaip politiniame lauke atrodys opozicija?
Savo nuomone apie tai su15min pasidalijo politologė Dovilė Jakniūnaitė ir apžvalgininkas Virgis Valentinavičius.
Kas diktuos politinę darbotvarkę
Mykolo Romerio universiteto docentas, buvęs premjero konservatoriaus Andriaus Kubiliaus patarėjas V.Valentinavičius išskyrė kelis dalykus, turėsiančius įtakos politinei darbotvarkei.
Tai – COVID-19 pandemija, geopolitinė situacija regione, kai dėl Rusijos veiksmų kaista įtampa dėl Ukrainos. Esą ganėtinai realu, kad ši įtampa gali tapti nuolatinė ir tai bus stipriausias faktorius tiek Lietuvos užsienio, tiek net ir vidaus politikoje.
„Jau dabar mes matome tas įtampas. Tai susiję ir su „Belaruskalij“ trąšomis. Lietuvos politika Baltarusijos ir Rusijos atžvilgiu, kuri faktiškai jau pradeda sutapti, nes Baltarusija tampa Rusijos dalimi. Ji kitais metais gali patirti neeilinius išbandymus ir ta krizė dėl „Belaruskalij“ gali pasirodyti tiktai lengva įžanga į tai, kas laukia“, – komentavo apžvalgininkas.
Trečias iššūkis, V.Valentinavičiaus akimis, ekonomika, finansai ir socialinė apsauga.
Jo teigimu, Vyriausybės politika švelninti ekonomines pandemijos pasekmes įliejant į ekonomiką labai daug pinigų ir taip stiprinant žmonių socialinę apsaugą, gali pradėti kelti problemų dėl infliacijos, kuri fiksuojama rekordinė, valstybės biudžeto deficito.
Anot MRU dėstytojo, klausimas, su kokiomis galimybėmis toliau skolintis Lietuva ateis į 2023 metų valstybės biudžeto svarstymą.
Dar vienas V.Valentinavičiaus išskirtas iššūkis – planuojamų reformų likimas, kai ant galvos kabo ir minėti dalykai, su kuriais teks tvarkytis.
2021-aisiais esą matėme, kad pandemija, nelegalios migracijos krizė stūmė pertvarkas į antrą planą ir ribojo valdančiųjų galimybes tuo užsiimti rimčiau.
Planuojamos švietimo, sveikatos apsaugos, mokesčių sistemų reformos.
Kalbėdamas apie pastarąją apžvalgininkas pažymėjo, kad laukia labai rimta diskusija ir sunkus uždavinys įtikinti verslą sutikti su didesniais mokesčiais, solidariau dalintis su Lietuvos žmonėmis tuo, ką uždirba, kad gyventojai gautų geresnes valstybės paslaugas.
„Jeigu kitais metais pandemija bus toks pats arba gal net stipresnis faktorius, jeigu prisidės bendra geopolitinė įtampa, ji toliau augs, tai, aišku, nepalengvins rezultatyvaus darbo su reformomis“, – pabrėžė MRU dėstytojas.
Kinijos spaudimas įvairės
Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorė D.Jakniūnaitė taip pat teigė, kad politinę darbotvarkę diktuos tie patys dalykai, kaip ir pastarąjį pusmetį.
Tai – tebesitęsianti koronaviruso pandemija, nelegali migracija iš Baltarusijos. Pastaroji krizė bent jau kol kas, panašu, suvaldyta.
Tačiau, kaip akcentavo politologė, čia yra daug neaiškių kintamųjų – kaip Vakarų legitimiu Baltarusijos prezidentu nepripažįstamam Aliaksandrui Lukašenkai seksis judėti prie vadinamojo referendumo, galbūt pirmalaikių rinkimų, kokios sankcijos dar gali būti pritaikytos, kaip plėtosis Baltarusijos santykiai su Rusija.
„Pavasaris gali būti neramus. Kadangi yra išbandytas įrankis – migrantai, tai gali būti vienas bandymas dar kartelį ką nors padaryti arba sugalvota kas nors naujo, ko mes net neįsivaizduojame. Nes prieš metus mes net nespekuliavome apie tai, kad galėtų va taip atsitikti“, – sakė ji.
Taip pat kaip vieną svarbiausių politinės darbotvarkės temų D.Jakniūnaitė išskyrė ir santykius su Kinija.
Jos nuomone, klausimas dėl to bus įdomus ir dinamiškas, jis vis labiau taps europinės dienotvarkės dalimi.
VU TSPMI profesorė nemano, kad Kinijos spaudimas Lietuvai mažės. Atvirkščiai. Be to, jis dar ir įvairės.
„Čia labai įdomi kova dėliojasi, kur Lietuva tampa ir objektu, bet kartu ir galinčia kažką paveikti šioje Europos ir Kinijos santykių dinamikoje“, – komentavo ji.
D.Jakniūnaitė sakė, kad dvišalių santykių su Kinija krizės akivaizdoje iš Europos Sąjungos ir atskirų jos valstybių narių pasiekiantys signalai mums yra palankūs.
Anot jos, Vokietijos ir Čekijos užsienio reikalų ministrai Annalena Baerbock bei Janas Lipavsky skelbia kovą už žmogaus teises Kinijoje. Ryšius su Taivanu stiprina ir Slovakija.
VU TSPMI dėstytojai atrodo, kad pasipiktinimas dėl Kinijos spaudimo Europoje didės.
Ji svarstė, kad kažkokią manevro laisvę gal ir verta pasilikti. Tačiau jeigu prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos nuomonės labai neišsiskirs, liks bendra pozicija šiuo klausimu, D.Jakniūnaitės manymu, nėra prasmės galvoti apie atsitraukimą.
Tiesa, kartu ji išskyrė verslo spaudimą dėl tolesnės santykių su Kinija plėtros.
Mat skundžiamasi dėl jau patiriamų ar dar galinčių grėsti nuostolių.
Nuo reformų iki vertybinių klausimų
Kaip klostysis santykiai tarp valdžios institucijų ir politikų?
Kalbant apie užsienio politiką, D.Jakniūnaitės nuomone, didžioji intriga – kaip pavyks sutvarkyti santykius tarp Užsienio reikalų ministerijos ir jos vadovo Gabrieliaus Landsbergio bei prezidentūros.
Esą tarp jų akivaizdžiai daug įtampų. Dalis jų, anot politologės, labai akivaizdžiai matyti.
Ji svarstė, galbūt dalis jų bus pašalinta ir susitarta, kad bent jau tokie dalykai, kaip, pavyzdžiui, nesutarimai tarp Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko konservatoriaus Žygimanto Pavilionio bei prezidento vyriausiosios patarėjos užsienio politikos klausimais Astos Skaisgirytės, nelįstų į viešumą.