Parlamentas ši savaitę projektui pritarė po pateikimo, po svarstymų komitetuose į Seimo salę siūlymas grįš birželio pabaigoje.
Projekte pabrėžiama, kad J.Lukša-Daumantas buvo vienas ryškiausių kovotojų už laisvę, įvertinami jo nuopelnai ginant nepriklausomybę, jo veikla prasiveržus už geležinės uždangos, ištikimybė Lietuvai, rezistencijai, kovų draugams ir partizano priesaikai.
„Žinome jį kaip stiprų kovotoją, iš jo prisiminimų ir iš jo laiškų ir kaip labai jautrų žmogų. Jo pagrindiniai nuopelnai ir turbūt jo atitikmuo galėtų būti šiuolaikinėms specialiosioms pajėgoms, kuris vykdė unikalias užduotis, du kartus buvo prasiveržęs už geležinės uždangos ir iš tikrųjų visą savo gyvenimą kėlęs valstybės interesus aukščiau asmeninių interesų“, – pristatydama nutarimo projektą kalbėjo R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Nutarimo projektu siūloma Vyriausybei iki spalio parengti Juozo Lukšos-Daumanto metų minėjimo programą ir numatyti lėšų šiai programai įgyvendinti.
J.Lukša-Daumantas pokariu tapo vienu iš Lietuvos partizanų vadų, aktyviai telkė laisvės kovotojus vienytis. Partizanaudamas jis keletą kartų buvo prasiveržęs į Vakarus perduoti žinią apie kovojančią Lietuvą.
Jis žuvo patekęs į pasalą per susišaudymą 1951 metų rugsėjį Garliavos apylinkėse, netoli Kauno.
Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva Lietuvoje yra pradėtos šio legendinio Lietuvos partizano palaikų paieškos.