„Valstietis“ A.Vinkus LNK žinioms sakė, kad jis balsavo „pagal sąžinę“.
Balso už biudžetą neatidavė keturi valdantieji konservatoriai: du ministrai Gabrielius Landsbergis ir Arvydas Anušauskas bei Vytautas Juozapaitis ir Žygimantas Pavilionis. G.Landsbergis ir V.Juozapaitis buvo Seime, bet balsavime nedalyvavo.
TS-LKD pirmininkas aiškino, kad dalyvauti balsavime dėl biudžeto priėmimo sutrukdė techniniai nesklandumai.
„Ištiko techniniai nesklandumai, bet buvau gavęs patikinimą ir todėl neabejojau, kad biudžeto priėmimas bus sėkmingas“, – 15min sakė G.Landsbergis.
Kiek vėliau pranešta, kad šiandien, gruodžio 14 d., savo 58-ąjį gimtadienį minėjęs V.Juozapaitis Seime blogai pasijuto ir netrukus atsidūrė Santaros klinikose. Politikas 15min sakė, kad jam sutriko širdies ritmas, tad ligoninėje teks pabūti kurį laiką.
Krašto apsaugos ministras A.Anušauskas antradienį komandiruotėje užsienyje. Tuo tarpu Ž.Pavilionis, pirmadienio vakarą sukritikuotas interviu LRT televizijai davusios premjerės Ingridos Šimonytės, o antradienio rytą išgirdęs frakcijos siūlymą trauktis iš Užsienio reikalų komiteto pirmininko posto, Seime iš viso nepasirodė.
Visi valdantiesiems priklausančių Laisvės bei Liberalų sąjūdžio frakcijų nariai balsavo „už“.
Po balsavimo konservatoriai Kęstutis Masiulis ir Paulius Saudargas padėkojo opozicijos atstovams, balsavusiems „už“. „Noriu padėkoti tiems keliems opozicijos atstovams, kurie labai valstybiškai pasielgė ir parėmė šį biudžetą“, – tvirtino K.Masiulis.
„Tikrai nelengva buvo priimti biudžetą, nors jis tikrai dosnus“, – teigė P.Saudargas.
Balsavime nedalyvavo 14 Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių, devyni Lietuvos regionų frakcijos atstovai, 13 socialdemokratų, 20 „valstiečių“. Opozicija protestavo ir paliko salę piktindamasi, kad svarstant biudžetą salėje buvo labai mažai valdančiųjų atstovų.
„Tikiu, kad biudžetas yra toks, kuris atliepia ekonomines, saugumo ir sveikatos realijas, ir tikiu, kad jis prisidės prie struktūrinių pokyčių, kurie numatyti Vyriausybės programoje“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas teigė, kad tai yra svarbus biudžetas, nes didės žmonių pajamos, o tai labai svarbu augant kainoms. „Tam yra skiriama daugiau nei 1 mlrd. eurų“, – skaičiavo jis.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius piktinosi, kad augant ekonomikai, didės fiskalinis deficitas.
Pasak jo, Vyriausybės suplanuotos išlaidos nepadengtos ilgalaikėmis tvariomis pajamomis.
-
I.Šimonytė neatmeta galimybės, kad pasitrauks visa Vyriausybė
-
I.Šimonytę svarstyti trauktis skatina ir aštri Ž.Pavilionio kritika, bet šis tikina pasitikįs premjere
-
Politikų Seime prognozės: Vyriausybė dirbs toliau
-
Nepaisant užvirusių aistrų ir opozicijos boikoto, Seimui pavyko priimti kitų metų biudžetą
-
Atsistatydinti paprašytas Ž.Pavilionis sprendimą žada, kai paaiškės G.Landsbergio likimas
-
I.Šimonytės sprendimas nuskambės vakare: leiskite pabaigti darbo dieną
-
Ž.Pavilionis: nesu suabejojęs premjerės kompetencija ar vertybėmis
-
G.Nausėda apie galimą visos Vyriausybės atsistatydinimą: nereikia skubotų sprendimų
-
G.Landsbergis I.Šimonytės sprendimo dar nežino
-
2022 metų biudžetas: kiek į rankas gaus pensininkas, mokytojas, prezidentas
Kitąmet daugumai šalies gyventojų pajamos augs, nes didėja neapmokestinamosios pajamos (iki 460 eurų), minimali alga (iki 730 eurų), įstaigų vadovų mažiausi koeficientai, bazinis pareigūnų atlyginimų dydis (iki 181 euro). Numatyta speciali tikslinė dotacija savivaldybėms šildymo kompensacijos mokėti, išplečiamas gyventojų, galėsiančių gauti kompensacijas, ratas.
2022 metais didės akcizai alkoholiui ir rūkalams.
Valdžios sektoriaus deficitas – skirtumas tarp išlaidų ir pajamų – kitąmet sudarys 3,3 proc. Bendrojo vidaus produkto, jį daugiausia lėmė papildomos išlaidos koronaviruso pandemijai ir nelegaliai migracijai iš Baltarusijos suvaldyti.
Taip pat numatomas didesnis skolinimosi limitas, kad valstybė pasiskolintų pinigų geležinkelių infrastruktūros išlaikymui, jeigu būtų nutraukta „Lietuvos geležinkelių“ sutartis su Baltarusijos trąšų gamintoju „Belaruskalij“.
Daugiausiai išlaidų 2022 metais teks socialinei apsaugai (4,58 mlrd. eurų), ekonomikai (3,343 mlrd. eurų), švietimui (2,1 mlrd. eurų), bendroms valstybės paslaugoms (1,783 mlrd. eurų), sveikatai (1,562 mlrd. eurų), gynybai (1,298 mlrd. eurų).
Su Europos Sąjungos lėšomis, kitąmet valstybės pajamos sieks 14,381 mlrd. eurų, o išlaidos – 16,628 mlrd. eurų.
Valdžios sektoriaus skola 2022 metų pabaigoje turėtų sudaryti 44,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – punktu mažiau negu šiemet.
