Skolinasi vienas, atsako – abu
Jolita ir Rimas (vardas pakeistas) santuokoje jau – dešimt metų. Augina du vaikučius: devynerių ir penkerių. Tačiau vieną dieną šeimynis gyvenimas ėmė ir pabiro. Viskas prasidėjo 2014 m. rugsėjį, kai į namus kupini grasinimų ėmė važiuoti svetimi žmonės. Jie tvirtino, jog Rimas jiems skolingas.
Suprasti akimirksniu
- Be sutuoktinės žinios vyras pasiėmė greitųjų kreditų ir išsirašė neprotestuojamų vekselių už 260 tūkst. eurų
- Dėl vyro skolų sutuoktinės sąskaitos areštuotos jau metus. Ji viena išlaiko du mažamečius vaikus. Moka paskolą
- Kur prasiskolinęs vyras padėjo įspūdingą pinigų sumą – neaišku
- Prasiskolinęs vyras tikina, jog dalis skolos – neteisėta. Jis bijo kreiptis į teisėsaugą
„Netikėjau tuo, nes tai, kas buvo sakoma, – protu nesuvokiama. Vyras nieko nepaaiškino. Tik prasitarė, kad susidėjo „ne su tais žmonėmis“. Iš namų išvežiau vaikus. Jei pati grįždavau, bijodavau užsidegti šviesą. Iš vyro girdėjau tik vieną, jei jį paliksiu – pasikars ir rasiu jo galvą, nupjautą metalinės virvės. Tikrai bijojau“, – istoriją ėmė pasakoti moteris.
Vis dėlto 2015 m. sausį skyrybų procesas buvo pradėtas. Tuomet paaiškėjo, kad Rimas skolingas įspūdingą sumą pinigų – paėmęs greitųjų kreditų ir pasirašęs neprotestuojamų vekselių beveik už 260 000 eurų.
Skyrybų byla buvo sustabdyta. Iki tol, kol visi kreditoriai išsikels atskiras bylas. Sutuoktinio skolas siekiama išieškoti ir iš nieko apie tai nežinojusios Jolitos.
„Metai laiko mano sąskaitos yra areštuotos. Dvejus metus negyvename po vienu stogu – viena auginu du mažamečius vaikus. Per mėnesį atžaloms jis moka tik po 50–80 eurų. Viena moku ir bendrai paimtą paskolą – kas mėnesį po 140 eurų. Noriu kreiptis į Lietuvos prezidentę. Gal ji man atsakys, kodėl aš ir mano vaikai turim atsakyti už tai, ko nepadarėm? Kodėl Lietuvoje tokie įstatymai, jog pasiimti kreditą ar pasirašyti vekselį užtenka vieno sutuoktinio, o skolas grąžinti turi abu?“ – piktinosi Jolita.
Pinigų nematė, kam skolintasi – nežino
Pasak moters, tokie pinigai – ne juokas, o įstatymai šiandien tarnauja kreditorių naudai. Jos teigimu, privalo būti taip, kad skolinantis net ir 500 ar 1000 eurų, parašus turėtų dėti abu sutuoktiniai. Ir tvirtinamas toks sandoris turėtų būti pas notarą.
„O dabar... Paprastas A4 lapas su keliais sakiniais. Kiek tokių pripaišyti galima. Gyvenimai sugadinti. Jau net nebežinau, kur kreiptis. O ir nenoriu likti abejinga, kad ir kitos mamos bei jų vaikai neatsidurtų tokioje situacijoje kaip aš. Ar galėjau susekti, ką daro suaugęs žmogus? Jis pasirašė, jis turi ir atsakyti“, – įsitikinusi Jolita.
Ar galėjau susekti, ką daro suaugęs žmogus? Jis pasirašė, jis turi ir atsakyti.
Moteris prisipažįsta, ir šiandien nežinanti, kur vyras dėjo tokią didelę pinigų sumą. Juk už ją ir namą nusipirkti būtų galima.
„Kaip galima gyventi iš skolintų pinigų? Kiek uždirbi, tiek ir turi. Dėl ko jis prasiskolino? Nežinau. Spėju, arba prasilošė, arba kažką prisidirbo. Buvo jau ir anksčiau prisidirbęs. Tuomet, 2009 m., pasirašėme povedybinę sutartį, pagal kurią bendras namas skyrybų atveju liktų vaikams. Tai buvo mano protingiausias žingsnis gyvenime. O tai dabar į gatvę išeičiau“, – teigė moteris.
Gelbsti tik tėvai
Žmonės, kuriems Rimas yra prasiskolinęs, – pažįstami, draugai. Jie žino, kad Jolita apie skolas nežinojo, tačiau nepaiso to fakto. Šiuo metu į teismą šeimą yra padavęs vienas kreditorius. Jis siekia išieškoti 17 000 eurų. Rimas skolas iš dalies žada dengti. Turi nuosavą verslą.
Šiandien moteris labiausiai baiminasi dėl to, jog finansinės problemos tik didės. Pasak jos, jei visi 15–20 kreditorių išsikels atskiras bylas, teismų procesai gali užsitęsti dvejus metus. O kiekvienas teismo procesas kainuoja.
„Iš kur man, dviejų vaikų mamai, kurios sąskaitos areštuotos, paimti pinigų advokatui? Puikiai žinome, kas dedasi su greitaisiais kreditais. Ir kuo toliau, tuo baisiau.
Prezidentė kalba apie tai, kad Lietuvoje turėtų nelikti vaikų namų? Jei ir toliau vienas iš sutuoktinių turės atsakyti už kito klaidas, tai tų vaikų namų reikės dar daugiau. Nes jei ne mano tėvai, aš jau dabar neišgalėčiau išlaikyti savo mažylių“, – liūdna gaida pokalbį užbaigė Jolita.
Prisipažįsta veikęs vienas
Pats Rimas šiandien prisipažįsta: „Taip, skolinausi vienas. Parašus dėjau vienas“. Tačiau vyras tikina ir pats tapęs auka. Kai kurios skolos, anot jo, išsimuštos neteisėtais būdais. Kai kurios – išaugo kaip ant mielių daugiau nesiskolinant. Jos sudvigubintos, sutrigubintos. Kai kurie kreditoriai turi ir po kelis vekselius tai pačiai paskolintai sumai.
„Čia toks sudėtingas voratinklis, kad reiktų mokslus baigti, jog jį išpainiotum. Egzistuoja 6–8 didesnės skolos. Kreditas paimtas tik vienas – grąžintas, vėl paimtas. Visi kiti skolintojai – privatūs asmenys. Normaliems žadu grąžinti. O su kokiais keturiais susitarti bus sunku“, – tikino vyras.
Čia toks sudėtingas voratinklis, kad reiktų mokslus baigti, jog jį išpainiotum, – teigė 260 tūkst. eurų prasiskolinęs vyras.
Anot jo, žmona iš pradžių bandė jam padėti. Tačiau ji nežinojo visos tiesos. Šeima paėmė minėtą bendrą paskolą – 12 tūkst. eurų. Ji buvo skirta skoloms padengti. Tačiau kai paaiškėjo, kiek iš tikro jis skolingas, prasidėjo skyrybų procesas.
„Tačiau dalis mano pasiskolintų pinigų tikrai šeimai atiteko. Pavyzdžiui, nupirkau žmonai mašiną, ją remontavau. Name darytas remontas. Dalį skolų grąžinau, tačiau kreditoriai nepasirašo, kol visko negrąžinsiu. Todėl tos sumos neatitinka realybės“, – tikino vyras.
Išeitis – parduoti namą
Paklaustas, kas privertė įklimpti į tokį liūną, jis atskleisti tiesos nepanoro. Tik patikino, jog tai – ne lošimo namai. Juose užsiregistravo tik keletą kartų po penkias minutes – ir ne tam, kad žaistų.
„Kaip visa tai išnarplioti – nežinau. Bijojau pasakoti žmonai. Bijojau kreiptis į instancijas. Nebūčiau apsaugotas. Turiu dar ir butą. Jį nuomoju. Iš tos nuomos dengiu skolas“, – paaiškino Rimas.
Pasak jo, parašas ant povedybinės sutarties, kuria namas atiteko žmonai, buvo išgautas prievarta. Jis bandė atšaukti sandorį, tačiau nepavyko.
„Dabar siūlyčiau žmonai susimažinti gyvenamąjį plotą – parduoti tą namą. Tuomet kas gal ir pasistūmėtų į priekį. Juk vis tiek nebus paprasta išeiti iš šios situacijos. Daug pinigų išleis advokatams“, – vienintelę išeitį įvardijo Rimas.
Įvardyti, kam tiksliai buvo išleista visa įspūdinga pasiskolinta suma, vyras nepanoro. Ėmė kalbėti itin painiai.
Vaikams jis teigia mokantis po 200 eurų per mėnesį. Tačiau kur pats dabar gyvena, neatskleidė. Vyrui yra tekę minti teismų slenkstį ir dėl kitų problemų.
Kam buvo panaudoti pinigai?
Įvertinti šią situaciją 15min paprašė ir teisininko. Kaip apsisaugoti nuo tokių sutuoktinio klaidų? Kaip išspręsti šį konfliktą?
Advokatui Gintarui Černiauskui iš pradžių kilo nemažai klausimų. Anot jo, svarbu, kokiu tikslu buvo panaudoti tiek vekseliai, tiek greitieji kreditai, t.y. ar jie buvo panaudoti asmeniniams sutuoktinio poreikiams tenkinti, ar bendriems šeimos poreikiams. Ar dalis skolų yra priteistos?
Pasak jo, neįvertinus visų dokumentų bei faktinių aplinkybių, visos situacijos, negalima pateikti vienareikšmiško atsakymo. Todėl teisininkas pateikė tik hipotetišką paaiškinimą.
Solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.
„Sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, o pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga“, – patikino advokatas.
Tačiau, pasak jo, solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.
Taigi, priklausomai nuo prievolės pobūdžio, galima nustatyti, kas yra atsakomybės pagal turtinę prievolę subjektai – tik vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai, nuo to priklauso ir išieškojimo nukreipimas: ar tik į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, ar į vieno sutuoktinio dalį bendrame sutuoktinių turte, ar į bendrą sutuoktinių turtą.
Viskas sprendžiama skyrybų byloje
G.Černiauskas pateikė ir galimą problemos sprendimo variantą. Pasak jo, kadangi dėl skolos pagal vekselius jau yra išduoti vykdomieji raštai, tai pareiškėja (Jolita) turėtų stabdyti vykdymo veiksmus iki bus nustatytas prievolių pobūdis.
Pareiga grąžinti skolas pagal vekselius laikoma asmenine, nebent sutuoktinis įrodytų, jog paskola buvo naudota šeimos poreikiams.
Santuokos nutraukimo byloje, anot advokato, reikėtų kreditorius įtraukti kaip trečiuosius asmenis ir reikėtų tikslinti ieškinio reikalavimus, t.y. pripažinti, jog prievolės pagal vekselius ir visus greituosius kreditus yra asmeninė sutuoktinio, tai yra Rimo, prievolė. Jis vienas panaudojo pinigus.
„Būtent santuokos nutraukimo byloje ir turėtų būti sprendžiami šie klausimai, nekeliant atskirų 20 bylų, nebent sutuoktinis ginčija skolų dydžius ir pan. Jeigu būtų iškeltos atskiros bylos dėl skolų priteisimo, ir jeigu sutuoktinis neginčija skolų dydžio, reikėtų prašyti šias bylas sujungti su santuokos nutraukimo byla“, – sakė advokatas.
