Dalyvavo rinkimuose
Vienoje užsienyje gyvenančių lietuvių grupėje socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodė įrašas pavadinimu „Atskleista informacija apie Lietuvą valdančią nusikaltėlių gaują“.
Jame pasakojama, esą advokatas Arvydas Balčius perdavė Generalinei prokuratūrai (GP) 1991 m. tuomečių Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovų „slaptus rašytinius įsakymus stumti žmones po atakuojančių sovietų tankų vikšrais“. Tariamai buvo ir slaptų įsakymų šaudyti į sovietų kareivius, kad šie atsakytų ginklu.
Taip esą buvo siekiama išprovokuoti kruviną konfliktą, kad paskui būtų galima sakyti, kokie kruvini yra sovietų agresoriai.
-
Nukentėjusieji per Sausio įvykius teigia pavargę nuo kalbų ir nevykdomų pažadų
-
LAT Sausio 13-osios byloje gavo 16 skundų, tris atsisakyta priimti
-
Graikijoje Lietuvos prašymu suimtas A.Radkevičius – Ukrainos karo su separatistais dalyvis
-
Sausio 13-osios byla: kodėl Lietuva neprašė išduoti ukrainiečių ir ar juos gali teisti pati Ukraina
-
Sausio 13-osios bylos nagrinėjimas Aukščiausiajame Teisme prasidės vasarį
Įdomi detalė – priešingai nei paprastai būna, socialiniuose tinkluose paskelbus melagieną ar šiaip kontroversišką informaciją, grupės nariai neskubėjo ja dalintis. Priešingai – daugelis ragino trinti įrašą, aiškino patys dalyvavę anuose įvykiuose ir ragino neskleisti neteisingos informacijos.
Minimas A.Balčius, kaip teigiama įraše, tuo metu VRM dirbo slaptų pranešimų šifruotoju. Jo kolegos vėliau tariamai pasakojo, kad prieš 1991 m. sausio įvykius buvo kviečiami į Aukščiausiąją Tarybą (AT), kur V.Landsbergis esą davė „aiškius nurodymus šaudyti ir provokuoti kruvinus konfliktus“.
„Ar taip buvo daroma, nėra duomenų, tačiau A.Balčius pateikia rašytinius įrodymus, kad tokie įsakymai tikrai buvo.
Jis kandidatavo pernai rudenį vykusiuose Seimo rinkimuose kaip partijos „Drąsos kelias“ atstovas. Nei pagal sąrašą (mat partija neįveikė 5 proc. barjero), nei Žirmūnų vienmandatėje apygardoje patekti į parlamentą nepavyko.
Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateiktoje biografijoje nenurodyta, kad A.Balčius būtų dirbęs VRM. Rašoma, kad 1993 m. baigė teisės studijas Vilniaus universitete. Kaip pirma darbovietė (1999-2002 m.) nurodyta „Sodros“ Vilniaus skyrius – ten A.Balčius dirbo Įmokų išieškojimo skyriaus vedėju.
Po to iki 2009 m. jis dirbo advokatu ir turėjo savo kontorą. 2013-2018 m. vyras buvo sanatorijos „Pušyno kelias“ teisininkas. Internete galima rasti informacijos, kad jis vėl dirba advokato Arvydo Balčiaus kontoroje.
Advokatas buvo nuteistas
Cituotas įrašas sutampa su „Laisvame laikraštyje“ dar pernai rugsėjį publikuoto straipsnio pradžia.
Petro Cvirkos vardu pasirašytame tekste išdėstyta ne tik ta pati informacija apie tariamai duotus nurodymus šaudyti į žmones.
Didžiuma straipsnio skirta istorijai, į kurią A.Balčius buvo įsipainiojęs advokataudamas baleto primarijaus Edvardo Smalakio skyrybų byloje.
VRK skelbiamoje biografijoje nurodyta, kad jis 2016 m. buvo nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį. Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje byloje advokatui buvo pateikti kaltinimai dėl dokumentų klastojimo ir padėjimo pasikėsinti sukčiauti.
A.Balčius esą su savo klientu, Operos ir baleto teatro artistu E.Smalakiu suklastojo dokumentus civilinėje byloje dėl jo skyrybų.
Daugiau apie tariamai advokato turimus dokumentus pasakojama kitame to paties leidinio tekste.
Vykdė sovietų valdžios politiką
Kone tris dešimtmečius nagrinėtos Sausio 13-osios bylos sprendimą Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija paskelbė 2019 m. pavasarį.
Nuosprendžiai dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų buvo paskelbti 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams. Didžiumai – už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisako juos išduoti. Kaltinamiesiems buvo skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.
Vienam iš dviejų teismo procese dalyvavusių kaltinamųjų – Rusijos piliečiui Jurijui Meliui – teismas skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. 2014 m. Lietuvoje sulaikytas vyras prisipažino 1991-ųjų sausį buvęs viename iš Vilniaus TV bokštą šturmuojančių tankų. Jo teigimu, pagal pulko vado įsakymą iš tanko buvo iššauti trys tušti šūviai.
Tai dar nebuvo taškas didžiulėje byloje (ją sudarė beveik 800 tomų, nuteisti net 67 asmenys, kuriuos gynė 134 advokatai).
Dėl bylos buvo pateiktas 61 apeliacinis skundas – pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė prokurorai, nukentėjusieji ir 59 nuteistiesiems atstovaujantys advokatai.
Taip pat skaitykite: Sausio 13-osios įvykiai: ką žurnalistai matė iš Vakarų ir Rytų?
Lietuvos apeliacinis teismas šį kovą paskelbė iš dalies patenkinantis dalį skundų dėl ankstesnio teismo sprendimo, pakeitė bausmes Jurijui Meliui, Genadijui Ivanovui ir dar 14-ai nuteistųjų. Dviems nuteistiesiems bausmės buvo sušvelnintos, likusiems – sugriežtintos.
„Teismas nustatė, kad visi 67 byloje kaltinti asmenys vykdė aukščiausių TSRS valdžios ir TSKP politiką, siekė sugrąžinti Lietuvą į TSRS sudėtį ir tuo tikslu rengė karinę operaciją, kurios metu beatodairiškai naudojo jėgą prieš Lietuvos žmones, civilius, juos žudė ir kitaip žalojo“, – posėdyje sakė teisėjas Ernestas Rimšelis.
Pasak teismo, byloje kaltinti ir nuteisti asmenys, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia, vykdydami kitos valstybės – TSRS ir TSKP organizacijos politiką, be kita ko, dideliu mastu ir sistemingai užpuldinėjo civilius, persekiojo dėl politinių ir nacionalinių motyvų, juos žudė, sunkiai sutrikdė jų sveikatą.
Apie tuometės VRM nurodymus šaudyti ar provokuoti konfliktus čia nekalbama.
Dėl šio sprendimo Aukščiausiasis Teismas gavo 16 kasacinių skundų, iš jų priėmė ir nagrinės 13. Nagrinėjimą numatyta pradėti vasarį.
Melagiena – iš TV laidos
Naratyvas, esą 1991 m. sausio įvykių metu į beginklius žmones šaudė V.Landsbergio pasiųsti snaiperiai, yra viena garsiausių melagienų nepriklausomos Lietuvos istorijoje.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo dr. Nerijaus Maliukevičiaus teigimu, ši propagandos klišė vėliau buvo ne kartą gaivinta ir informaciniame kare prieš Lietuvą tebenaudojama iki šių dienų.
Praėjus vos kelioms dienoms po laidotuvių rusų televizijos eteryje pasirodęs reportažas šokiravo įvykių liudininkus – buvo pasakojama, kad po tankais žuvę žmonės tariamai mirė nuo širdies smūgių ar buvo partrenkti automobilių, kuriuos vairavo patys lietuviai.
Bene labiausiai prie šios melagienos atsiradimo prisidėjo laidos autorius – rusų propagandininkas Aleksandras Nevzorovas. Iškart po Sausio įvykių jis buvo pasiųstas į Lietuvą, kad griūvančiai Sovietų Sąjungai papasakotų sovietams palankią istorijos versiją ir pateisintų karių agresiją.
Propagandiniame dokumentiniame filme buvo nevengiama manipuliuoti emocijomis ir patoso kupinais sakiniais. „Lietuva nusprendė iki galo gerti ugninę pilietinio karo ir brolžudystės taurę“, – dramatiškai kalba balsas už kadro, o ekranuose tuo metu rodomas neaiškus vyriškis šalia degančio dubens.
A.Nevzorovas buvo kylanti privačios televizijos žvaigždė, o laida „600 sekundžių“ neįtikėtinai populiari. Tai turėjo būti bandymas paskutinėmis priemonėmis suteikti pasakojimui patikimumo.
Vėliau šią melagingą kruvinos nakties įvykių versiją perėmė buvęs diplomatas ir Seimo narys Algirdas Paleckis. Jis buvo nuteistas dėl Sausio 13-osios nusikaltimų neigimo.
SSRS vadovybė, kalbėdama apie 1991-ųjų sausį vykdytą puolimą, kaltino Lietuvą radikaliu nacionalizmu. Vėliau jis lietuviams buvo primetamas ne kartą – įvairiose propagandinėse medijose vartojami terminai „fašistai“ ir „neonacistai“.
Telkė karius Vilniuje
1991 m. sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus TV bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-aisiais paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
Apie tų dienų įvykius pasakojama Vytauto Landsbergio knygoje „Kaltė ir atpirkimas“, kurią 2012 m. išleido leidykla „Briedis“. Tuometis AT pirmininkas į knygą sudėjo pluoštą įvairių dokumentų, savo ir kitų dienoraščių įrašų, kalbų ir nuotraukų.
Knyga pradedama dar 1989 m. pabaigos įvykiais – M.Gorbačiovas iš Baltijos šalių atstovų išgirdo, kad jie nori išeiti, ir pavadino tai šantažu.
Toliau aprašoma, kaip po metų įtampa kasdien. Kulminaciją įvykiai pasiekė, kai 1991 m. sausio 4 d. Vyriausybė nusprendė maždaug trigubai pakelti kainas maisto produktų kainas (šis nutarimas iškart net nebuvo paskelbtas).
Tuomečiai kariniai dokumentai rodė, kad sausio 8-ąją 234 parašiutininkų desanto pulkas turėjo būti sutelktas Vilniaus Šiaurės kariniame miestelyje. Kaip tik tą dieną Lietuvos komunistų partijos (LKP) šalininkai, jedinstvininkai, civiliais perrengti sovietų kareiviai šturmavo AT rūmus. V.Landsbergis paragino gyventojus laikytis rimties ir nepasiduoti provokacijoms.
Sovietų kareiviai kraują praliejo jau sausio 11-ąją – Vilniuje prie Spaudos rūmų tanku gatvėje buvo sunkiai sužeistas vairuotojas. Kitą dieną Kaune viena moteris buvo sutraiškyta mirtinai savo automobilyje.
Krašto apsaugos departamento direktorius Audrius Butkevičius nurodė, kad buvusieji rūmuose ginkluoti tik paprastais ginklais, lazdomis. Turintieji šaunamuosius ginklus buvo sutelkti lauke. „Jeigu čia, į žmones rūmuose, jie pradės šaudyti, mano vyrai lauke atidengs ugnį“, – teigė jis.
Knygoje pateikta ilga stenograma pagal tuomečio AT atstovo spaudai Audronio Ažubalio įrašą AT rūmuose sausio 13-osios naktį. Į posėdžių salę susirinko apie 40 deputatų, paskui buvo apie 60. A.Butkevičius telefonu pranešė, kad užgrobti televizijos pastatai, yra daug žmonių aukų, šaudoma koviniais šoviniais.
Žurnalistas Vidas Linkevičius pasakojo, kad sužinojo, jog Radijo ir televizijos pastatą kažkas okupuoja, ir atvažiavo atsikėlęs iš lovos, parengė reportažą. Vienas praporščikas jam į ausį esą rusiškai sušnabždėjęs: „Tai – fašizmas, nelįsk ten, tu matai, kokie jie žvėrys“. Nepaisydamas nieko, žurnalistas peršoko per tvorą ir įlindo į pastatą, kur jau 15 metų vaikščiojo.
„Staiga mane čiupo už skverno, nutempė, pasodino ant žemės, liepė iškelti rankas, atsisukti į sieną ir mane spardė, spardė ir spardė, kiek kas galėjo. Ir kiekvienas praeidamas sakydavo: ot fašiste, ot tau bus. (…) Ir paleido seriją į šitą žmogų. Žmogus visas kruvinas pargriuvo ir priėję milicininkai paėmė tą žmogų, nutempė jį, kadangi nutempė, aš nežinau, gyvas ar negyvas.“
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
