Ekonominę krizę pasitinkanti visuomenė, nenuilsdama skanduodama „gėda“, tąkart į Seimo langus svaidė gniūžtes, kiaušinius, į pareigūnus – akmenis ir sprogstamuosius užtaisus ir taip išreiškė nusivylimą valdžios sprendimais.
Kaip šią nevaldomą minios reakciją prisimena jos liudininkai? Ar kažkas panašaus gali lengvai pasikartoti ir šiandien?
Dužo Seimo langai
Lietuvos profsąjungos į sausio 16-ąją planuotą mitingą prie valdžios institucijų kvietė su šūkiu „STOP žmonių skurdinimui ir nedarbui, verslo žlugdymui, sporto, spaudos ir kultūros naikinimui“. Protestuotojai akcijos metu žadėjo kalbėti apie Vyriausybės patvirtintą krizės įveikimo planą bei mokestinius pakeitimus – nuo 19 iki 21 proc. turėjo augti pridėtinės vertės mokestis (PVM), mažėti pensijos, pašalpos, valstybės tarnautojų darbo užmokestis.
Tačiau prie Seimo susibūrusios tūkstantinės minios šūkius „gėda“, „vagys“ ir „Seimą lauk“, prašymus, kad pasirodytų A.Valinskas ar premjeras Andrius Kubilius, ilgainiui pakeitė sniego gniūžčių ir kiaušinių kruša, akmenys bei nuolaužos, kurie protestuotojų rankomis skrido į parlamento langus, tvarką prižiūrinčią policiją. 30 langų dužo.
„Tegul nors vienas ateina. Ko jie neateina, ko jie ten sėdi?“ – matyt, turėdamas omeny Seimo narius, įnirtingai klausė vienas protesto dalyvis.
Kodėl jie mažina mums pinigus?
„Kodėl jie mažina mums pinigus? Dėl ko? Mes Seimą jiems pastatėm. Už ką?“ – į nacionalinio transliuotojo žurnalistės mikrofoną šaukė kitas.
„Jaunimas daro tai, kas buvo prieš 18 metų, ką darė jų tėvai. Užaugo nauja karta. Tada kovojo prieš rusą, prieš okupantą, o dabar kovoja prieš savo biurokratą, prieš cinikus. Teisingai jaunimas daro“, – mokė dar vienas pilietis.
Nuteisti – 28 asmenys
Didžiajai daliai mitingavusiųjų patraukus link Vyriausybės, kita dalis bandė veržtis į Seimą. Tokį elgesį sulaikė į sargybą stojusi Viešojo saugumo tarnyba, vėliau savigynai panaudojusi ir ašarines dujas, ir gumines kulkas. Šaudymą jomis tuometis policijos generalinio komisaro pavaduotojas Saulius Skvernelis neigė.
Atsakydami į pareigūnų veiksmus, protesto dalyviai į juos leido lazdas ir „Molotovo kokteilius“.
Po riaušių į gydymo įstaigas kreipėsi keliasdešimt gyventojų, nukentėjo 4 pareigūnai. Policija sulaikė 82 asmenis.
Galiausiai dėl dalyvavimo riaušėse, disponavimo sprogstamosiomis medžiagomis prieš teismą stojo 28 kaltinamieji. Daugumai jų skirtos atidėtos, kiek didesnės nei dvejų metų laisvės atėmimo bausmės, taip pat – prievolė solidariai atlyginti 284 tūkst. litų žalą.
Lietuvos profesinių sąjungų koordinacinio centro pirmininkas Artūras Černiauskas darė prielaidą, kad „tam tikros grupuotės buvo specialiai suinteresuotos sukelti riaušes“, ir svarstė, ar ateityje nederėtų protestų rengti toliau nuo miesto centro.
Siūlė lažintis
Mitingo išvakarėse lažybų bendrovė „Triobet“ siūlė statyti, ar taiki akcija pavirs į riaušes, ar ne. Prokuratūra dėl riaušių kurstymo inicijavo ikiteisminį tyrimą, tačiau ilgainiui jį nutraukė, neaptikusi nusikaltimo požymių.
Premjeras A.Kubilius atsakomybę už riaušes priskyrė partijos „Frontas“ lyderiui Algirdui Paleckiui. Pastarasis į mitingą atvyko su megafonu – prašė, kad pareigūnai pakviestų „kažką iš valdžios“, ragino protestavusius eiti link Vyriausybės. Teismas nenustatė, kad jis būtų pažeidęs Susirinkimų įstatymą, o ir kitų riaušes galimai inicijavusių asmenų nerado.
Politikai mitingo ar riaušių metu vengė akistatos su priešiškai nusiteikusia visuomene. Nei A.Kubilius, nei A.Valinskas tądien aikštėje prie Seimo nepasirodė, tačiau televizijų kameros užfiksavo tarp žmonių įsimaišiusį valdančiosios Liberalų ir centro sąjungos lyderį Artūrą Zuoką. Panašu, jo pastangos kalbėtis su įpykusia minia buvo bergždžios – Seimo nariui kakta teko atremti kiaušinį.
„Pabendravau, pakalbėjau, buvo ir įtemptų momentų. O realiai riaušes, ar tam tikrus įvykius, didžia dalimi išprovokavo gatvės politikai, tokie kaip A.Paleckis“, – praėjus daugiau nei dešimtmečiui nuo įvykių 15min komentavo A.Zuokas.
Tuo metu, kai jis įsitraukė į mitingą, riaušės esą dar nebuvo prasidėjusios.
A.Zuokas riaušių nesitikėjo
„Būnant minioje neatrodė, kad minia galėtų imtis veiksmų. Man labai keista, kad įvykiai pakrypo tokia nekontroliuojama kryptimi, nors buvo aštrių kalbų, daug priekaištų išsakytų valdžiai. Juo labiau kad mūsų partija buvo valdančiojoje daugumoje, nors nepalaikėm A.Kubiliaus naktinės reformos projektų, bet, aišku, tą kritiką teko atsiimti už visus“, – dėstė politikas.
Laikas ir piliečių reakcija, anot jo, parodė, kad A.Kubiliaus vadovaujamo Ministrų kabineto pasiūlyta ir Seimo priimta naktinė mokesčių reforma buvo klaida.
Kai vieną kartą pakeli ranką ir meti akmenį į pastatą, peržengi tam tikrą ribą. Simbolinę ribą.
„Mano manymu, jeigu politikai būtų elgęsi atsakingiau, [riaušių] būtų buvę galima išvengti. Žinot, kai vieną kartą pakeli ranką ir meti akmenį į pastatą, peržengi tam tikrą ribą. Simbolinę ribą. Tada lengviau tai pakartoti arba kitiems daryti tą patį“, – teigė A.Zuokas.
Mitinge politikas pasakojo praleidęs apie valandą, vėliau esą grįžo į Seimą, kur tą penktadienį vyko komitetų posėdžiai. Sąmyšį pro langus stebėję parlamentarai, pasak A.Zuoko, buvo persigandę: „Buvo šokas ir pasimetimas, nes, atrodo, nepriklausomoje Lietuvoje tokio lygio mitingo, su gana aiškiais reikalavimais, niekada nėra buvę.“
Neabejoja, kad įvykiai gali kartotis
A.Zuokas teigė neabejojantis, kad masinės riaušės įmanomos ir šiandien, kai, pasak jo, sunku atskirti, kada tai – viešųjų ryšių akcija norint patraukti žiniasklaidos dėmesį, o kur – nuoširdus noras pasiekti pokyčių.
„Yra visos technologijos ir socialinės priemonės, kaip išprovokuoti tokio lygio neramumus, ypač jei valdžia sudaro tam prielaidas, tai yra, nesutaria, priima sprendimus, kurie labai nemalonūs ar labai skaudūs. O kai į didelę grupę susirenka žmonės, juos pakreipti viena ar kita kryptimi dažniausiai įmanoma, ir tuo naudojasi piktavaliai“, – kalbėjo jis, tačiau taip pat neabejojo ir valstybės galimybėmis tokias riaušes sutramdyti.
„Per tą laiką Lietuvos Vyriausybė ir policija, kiek žinau, tikrai daug investavo į pasiruošimą. Ir vandens patrankos, ir specialios mašinos, ir apmokytos pajėgos... Aišku, geriau, kad to nebūtų ir to nereikėtų“, – reiškė viltį A.Zuokas.
Prisiminimais apie riaušes prie Seimo su 15min sutiko pasidalyti ir tuometis premjeras A.Kubilius. Tarnybos ir policija, pasak jo, apie galimus neramumus iš anksto neperspėjo, bet politikas neva jautė, kad demonstracija gali tapti nevaldoma, kokia sausio 13-ąją virto Latvijoje.
„Mes nebuvom naivūs ir jautėm, kad taip gali būti, nes kelios dienos prieš panašus mitingas riaušėmis pavirto Latvijoje“, – pasakojo jis.
A.Kubilius riaušių nesureikšmina
Riaušių metu buvęs ministras pirmininkas teigė turėjęs susitikimą su svečiu iš užsienio.
„Per pačią riaušių pradžią turėjau – nebepamenu su kuo – susitikimą su užsienio svečiu. Man pradėjo skambinti policijos vadovai“, – teigė A.Kubilius.
Mitingai, demonstracijos, langų daužymas, kelių blokados yra kaina, kurią sumokame už tai, kad esame demokratinė valstybė.
Išeiti į minią, kaip sakė politikas, jis galimybių neturėjo, o ir pačių įvykių svarbos nesureikšmino: „Mitingai, demonstracijos, langų daužymas, kelių blokados yra kaina, kurią sumokame už tai, kad esame demokratinė valstybė. Nemanau, kad tai yra ypač reikšmingas įvykis. Galbūt reikšmingas tuo, kad pirmą kartą parlamento langus išdaužė, bet galėčiau prognozuoti, kad ir ne paskutinį.“
Ekonominė krizė, A.Kubiliaus įsitikinimu, yra kur kas svarbesnis istorinis įvykis, kurį Lietuva, pasak jo, sutiko nepasiruošusi.
„Kažkaip galvoju, kad Lietuva ar pasaulis daugiau tokių krizių neturės, kur reikėtų priiminėti Vyriausybėms labai nepopuliarius, skausmingus, bet būtinus sprendimus. Aš neprognozuoju, kad žmonės pasijaus lygiai taip pat prarandantys žemę po kojom. Natūralu, kad žmonės neteko darbo, pajamų, iškilo didžiulės problemos, žmonės turėjo paskolų [...], ekonomika sprogo kaip burbulas“, – kalbėjo politikas.
Apčiuopė visuomenės brandą
Po riaušių, A.Kubiliaus manymu, atsiskleidė ir dalies visuomenės branda, noras spręsti situaciją: „Po mitingo, riaušių turėjom labai nuoseklias diskusijas su profsąjungomis, su verslu, pasirašėme ir nacionalinį susitarimą dėl priemonių. Ten buvo sutarta, nors tikrai labai nepopuliaru, dėl būtinybės šiek tiek mažinti pensijas.“
Tuometis Seimo pirmininkas A.Valinskas riaušių metu turėjo susitikimą su Norvegijos parlamento vadovu. Apie prasidėjusius neramumus jis sakė sužinojęs iš tarnybų, o jos apie galimas provokacijas neva įspėjo ir iš anksto.
„Buvo pikta, kad tais žmonėmis buvo manipuliuojama, nes didžioji dalis, kurie ėmėsi visų veiksmų, kurie pažeidė įstatymą, jiems, deja, bet buvo padaryta įtaka. Šitą dalyką po to ir išaiškino tarnybos. Bet tai mes nujautėm ir matėm, kad taip yra“, – dėstė A.Valinskas.
Susidurti akis į akį su minia politikas teigė net neketinęs.
Pastebėjo, kad sprendimų dėl PVM niekas neatšaukė
„Aš net nesiruošiau ten eiti. O ko ten? Mes pakvietėm žmones deleguoti savo atstovus, kurie būtų įleisti į parlamentą ir ten būtų buvę galima atsisėsti ir normaliai šnekėtis. Apie ką kalbėtis gatvėje su minia?“ – klausė jis ir darė prielaidą, kad galimybių išvengti riaušių nebuvo.
„Buvo specialiai paruoštas projektas ir kai kurios mūsų užsienio valstybės, ir kaimynės, netgi plojo katučių, kad tokie dalykai darosi“, – tikino buvęs Seimo pirmininkas.
A.Valinskas visuomenės neramumus siejo su tuomete finansų krize bei nepopuliariais valdžios sprendimais, kurių dalies, kaip pastebėjo jis, niekas iki šiol ir neatšaukė:
„Žmonės nori gyventi geriau ir būtent dabar, o ne kažkada ateity. Ir kai reikia priimti žmonėms skaudžius, bet valstybei būtinus sprendimus, deja, tai reikia daryti. [...] Visi mokesčių įstatymai buvo pakeisti, nes tai buvo būtina, bet kažkaip nė viena valdžia po to, nors labai rėkė, kad blogai, pavyzdžiui, PVM į ankstesnį lygį negrąžino. Tai klausimas, jeigu negrąžino, tai gal viskas gerai buvo padaryta, ar ne?“
Kažkaip nė viena valdžia po to, nors labai rėkė, kad blogai, pavyzdžiui, PVM į ankstesnį lygį negrąžino.
Klausiamas, ar šiandienos visuomenė vėl gali sukilti į panašias riaušes, A.Valinskas tokios galimybės neatmetė, tačiau teigė pastebintis, kad šis tas pakito: „Aišku, gali būti visokiausių priežasčių, ateities 100 proc. nuspėti negali. Gali būti, kad žmonės vėl dėl kažko susirinktų, bet kai kurie žmonės po šių visų dalykų pradėjo šiek tiek blaiviau žiūrėti į ekonominę situaciją, į padėtį valstybėje.“
