Po straipsnio publikavimo su 15min susisiekė senolio žmona, papasakojusi kitokią istorijos versiją. Straipsnis papildytas jos komentaru.
Su 15min susisiekė senolio anūkė Barbora (tikrasis vardas redakcijai žinomas – red.). Ji tikino nenorinti įžeisti medikų, priešingai – padėkoti už sunkų darbą pandemijos metu, tačiau siekia „parodyti, kaip tie, kuriems nėra nustatyta COVID-19, gali būti palikti už borto“.
Pasak Barboros, senoliui prieš pat Lietuvoje paskelbiant karantiną buvo atlikta planinė operacija Kauno klinikinėje ligoninėje (KKL). Ketvirtą dieną po operacijos senolis buvo išrašytas gydytis namo, kur gyvena su žmona. Po dviejų dienų namuose senoliui, praeityje persirgusiam onkologine liga, pakilo temperatūra.
„Močiutė skambina senelį operavusiems teirautis, ką daryti. Išgirsta atsakymą, kad visas jį operavęs personalas karantine, esą niekuo negalima padėti, skambinkite senelio šeimos gydytojai. Skambina senelio šeimos gydytojai, iki to gydžiusiai senelį apie 15 metų, o šeimos gydytoja taip pat – karantine, ją pavaduoja jaunutė, kaip supratome, rezidentė. Į ambulatoriją nepriima, nes karantinas. Pacientus konsultuoja tik telefonu“, – 15min pasakojo Barbora.
Anot Barboros, paskambinus į koronaviruso karštąją liniją 1808 ir išvardinus simptomus, buvo patarta izoliuotis 14-ai dienų. Vis dėlto, po kelių skambučių galiausiai senoliui buvo leista atvykti į mobilųjį patikros punktą. Esą kitą dieną jis sužinojo nesergantis koronavirusu.
Barboros teigimu, senoliui ir toliau nekrito temperatūra, jis „akivaizdžiai silpo“. Esą penkias dienas buvo bandoma prisišaukti pagalbą: nuo pavaduojančios šeimos gydytojos iki greitosios pagalbos.
„Vieno skambučio metu senelis dar pats kalbėjo su dispečeriais, tačiau dėl to, kad buvo per silpnas, nesusikalbėjo, teko močiutei perimti ragelį. Ir vis tiek pas ligonį jie nevažiavo“, – tikino ji ir pridūrė, esą vienas dispečeris patarė pameluoti, kad senelio temperatūra yra itin aukšta.
Anot Barboros, galiausiai pavyko prisikviesti greitąją pagalbą, tačiau medikai atvyko be apsaugos priemonių. Senoliui atliktas pakartotinis COVID-19 testas buvo teigiamas.
„Šitas tyrimo atsakymas reiškia, kad dabar serga mano senelis, močiutė, tikriausiai dėdė, kuris vežė senelį pirmajam patikrinimui“, – 15min sakė ji.
Barboros teigimu, simptomai šiuo metu pasireiškia ir senolio žmonai.
Penktadienį Barbora 15min patvirtino, kad 33-oji COVID-19 auka Lietuvoje – jos senelis.
Penktadienį publikavus straipsnį 15min parašė senolio žmona, papasakojusi kitokią istorijos versiją. Jos teigimu, vyras iš ligoninės buvo išrašytas prieš KKL Urologijos skyriuje paskelbiant karantiną. Esą kovo 30 dieną jam pakilo temperatūra.
„Balandžio 1 dieną pasidarė COVID-19 testą, buvo neigiamas, taigi gydėsi antibiotikais, arbatomis, bet blogėjo. Balandžio 10 dieną anksti ryte kviečiau greitąją 112, ji nevažiavo, nes temperatūra 37,6°C – nepakankama. Konsultavomės 1808, sakė, kad turi važiuoti, skambinom 033 – nevažiavo.
Tada šeimos gydytoja išrašė siuntimą ir tris kartus paskambinus atvažiavo. Apranga – permatomi apsiaustai ir kaukės, nes važiavo pas „neigiamą“. Klinikose išlaikė iki vakaro ir nustatė „teigiamą“. Skambino vakare iš klinikinės reanimacijos skyriaus. Savaitę jį ten gydė, davė deguonies kaukę, gal ventiliatoriaus neturėjo, stengėsi, bet liga nugalėjo, mirė šiandien. Man skaudu tik tai, kad tas skyrius, kuriame gulėjo, visai nepasirūpino savo ligoniais, nors ir jau išleistais, niekas nesiteiravo“, – rašė ji.
Su apsauga – jau nuo vasario
KKL komunikacijos specialistas Saulius Tvirbutas 15min atsiųstame atsakyme teigė, kad šiuo metu ligoninė priima tik tuos pacientus, kuriems medicininė pagalba yra gyvybiškai būtina.
„Kauno klinikinės ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje ambulatorinės konsultacijos ir receptai išrašomi nuotoliniu būdu. Tokiu pačiu principu dirba ir šeimos gydytojai, o jei kuris yra karantine, vietoje jo turėtų dirbti pavaduojantis medikas. Mūsų ligoninė šiuo metu priima tik tuos pacientus, kuriems medicininė pagalba yra gyvybiškai būtina ir neatidėliotina.
Tačiau jūsų minimas žmogus pagal nustatytą tvarką pirmiausiai turėtų skambinti 1808, nes, kaip rašote, jis jaučia COVID-19 simptomus“, – rašoma S.Tvirbuto atsakyme.
Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja medicinai Ilona Kajokaitė tvirtinimus, kad pacientui pasiūlyta meluoti apie itin aukštą temperatūrą, vadina „visiška netiesa“ – esą užtenka, kad žmogus karščiuotų, t.y. kūno temperatūra siektų 37,0°C.
I.Kajokaitės teigimu, apsaugos priemonių aprangos kodas įstaigoje patvirtintas dar sausio pabaigoje, niekada nebuvo susidariusi situacija, kad apsaugos priemonių nebūtų.
Pasak I.Kajokaitės, pas visus pacientus, net jei jiems nepasireiškia COVID-19 primenantys simptomai, medikai vyksta su tinkama apranga. Esą mažiausią apsaugos lygį sudaro chalatas arba kombinezonas, pirštinės, akiniai ir respiratorius. Anksčiau būdavo dėvimi ir apsauginiai veido skydeliai, tačiau šiuo metu jų nebėra.
„Situacija kovą ir balandį yra tokia, kad nėra jokios garantijos, jog bet kuriam iš mūsų, net ir neturinčiam jokių simptomų, tie simptomai neatsiras po dviejų dienų ir nebus nustatyta COVID-19“, – 15min sakė I.Kajokaitė.
Jos teigimu, nuo pirmųjų užsikrėtimo COVID-19 atvejų įstaigoje apsaugos lygis sustiprintas trimis-keturiais lygiais, dispečerinėje, siekiant gauti visą reikalingą informaciją užduodama daug papildomų klausimų, pavyzdžiui, ar asmuo tikrai nekarščiuoja, nekeliavo, ar jau buvo atliktas testas dėl COVID-19, jei taip, koks jo rezultatas, ar asmuo nesilankė karščiavimo klinikoje ir t.t.
Kad viskas susidėtų į vieną vietą, jog liepė meluoti, iš pradžių neatvyko, o paskui atvyko neapsirengę – tai jau perlenkta lazda.
I.Kajokaitė neatmeta galimybės, kad medikai pas pacientą be apsaugos priemonių galėjo atvykti sausį ar vasario pradžioje. „Bet mes jau vasarį važinėdavome su pilna apranga. Nes bijome mes, bijo žmonės, turime priemonių nuo galvos iki kojų“, – tikino ji.
„Kad viskas susidėtų į vieną vietą, jog liepė meluoti, iš pradžių neatvyko, o paskui atvyko neapsirengę – tai jau perlenkta lazda“, – pridūrė I.Kajokaitė.
I.Kajokaitė tikino, kad kol kas yra tik vienas atvejis, kai įstaigos darbuotojas bendravo su užsikrėtusiu asmeniu ir todėl buvo izoliuotas. Užsikrėtęs asmuo buvo kitos įstaigos darbuotojas, ilgiau nei 15 minučių trukusio kontakto metu darbuotojas dalį apsaugos priemonių buvo nusiėmęs. Minimas Kauno GMP darbuotojas po izoliacijos jau sugrįžo į darbą.
