Finišą pasiekę bėgikai neslėpė – karštis ir svilinanti saulė tikrai nuvargino. Todėl prie Antakalnio kapinių vartų jie pirmiausia ieškojo vandens ir pavėsio norėdami atsikvėpti.
Anot tradicinio estafetinio bėgimo organizatorių, šiemet trasą nuo Medininkų iki Vilniaus pasiryžo įveikti 30 komandų. Jose buvo po septynis bėgikus, kiekvienas iš jų įveikė po penkis kilometrus. Tik vienam asmeniui, anot organizatorių, bėgant prireikė vandens atsigerti ir šiokios tokios pagalbos, tačiau esą nieko rimto nenutikę.
Kitąmet būtinai vėl bėgsime, gali taip būti, kad net norinčių dalyvauti bus daugiau, negu reikia vienai komandai, – kalbėjo Indrė.
Viena komanda išsiskyrė iš likusių tuo, kad joje bėgo vien merginos. Indrė ir Sandra prie Antakalnio kapinių vartų atėjo palengva, laukdamos paskutinę 5 km atkarpą turėjusios įveikti kolegės. Merginos neslėpė – karštis nepadeda bėgti, tačiau bėgti patiko. O ir rezultatais jos buvo patenkintos, kadangi atkarpas įveikė aplenkdamos apie pusę bėgikų.
„Buvo linksma“, – juokėsi abi bėgikės, pažadėjusios ir kitąmet įveikti trasą tarp Medininkų ir Vilniaus.
Indrė ir Sandra pasakojo sportuojančios ne tik savo malonumui, tačiau tai nėra bėgimas – merginos užsiima orientaciniu sportu. Kadangi šioje sporto šakoje bėgimas itin svarbus, nusprendė savo jėgas išmėginti ir estafetiniame bėgime.
„Aš pirmą kartą rankose lazdelę laikiau. Tačiau kitąmet būtinai vėl bėgsime, gali taip būti, kad net norinčių dalyvauti bus daugiau, negu reikia vienai komandai“, – šypsodamasi kalbėjo Indrė.
Sandra Medininkų tragedijai skirtame bėgime dalyvavo jau ne pirmą kartą, tačiau anksčiau būdavo mišrių komandų narė. Vien merginų komandų nėra buvę, todėl dabar tereikės tradiciją išlaikyti ir susiburti kasmet.
Liepos 31 dieną sukanka 21 metai, kai Medininkų pasienio poste Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje per omonininkų išpuolį, buvo nužudyti septyni muitinės, policijos ir Valstybės sienos apsaugos pareigūnai. Sunkiai sužeistas muitinės pareigūnas Tomas Šernas išgyveno.