Kaip antradienį paskelbė Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai, 2023 metais užfiksuota 3520 unikalių priešiškos informacinės veiklos atvejų, populiariausios temos – NATO, neva artėjantis Aljanso ir Rusijos karas, Rusijos-Ukrainos karas, Lietuvos-Baltarusijos, Lietuvos-Rusijos santykiai, taip pat Vilniuje vykęs NATO viršūnių susitikimas.
„Baimė yra ginklas – labai svarbu suprasti, kad šiuolaikinis karas nėra tik sausumoje važiuojantys tankai, ore skrendantys lėktuvai arba jūroje plaukiantys laivai. Psichologinės informacinės operacijos pasiekia mus, jos skatina nepasitikėti valstybe, mažina piliečių valią kovoti, kvestionuoja NATO penktąjį straipsnį, parama Ukrainai taip pat tampa taikinys“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento direktorius Giedrius Valintėlis.
Anot jo, dėl priešiškos propagandos poveikio galima visuomenės grupių poliarizacija ar net susiskaldymas.
Strateginės komunikacijos departamento analitikė Dominyka Daškevičiūtė teigė, kad populiariausi naratyvai priešiškuose kanaluose buvo susiję su Lietuvos kariuomenės modernizavimu, kariuomenės įsigijimais, kvestionuojamas NATO penktojo straipsnio aktyvavimas, kalbėta apie Vokietijos brigadą.
„Vienas populiariausių naratyvų – Vokietijos brigada kels grėsmę Rusijai, taip pat, kad Lietuva bus okupuota Vokietijos karių“, – pasakojo analitikė.
Pasak analitikų, fiksuoti bandymai formuoti Lietuvos auditorijos nuomonę, kad Lietuvos kariuomenė yra nepajėgi apginti valstybę, o jos finansavimo didinimas situacijos nepagerins.
Jie pastebi, kad Kremliaus vidinei auditorijai taikytos manipuliatyvios žinutės pasiekdavo ir Lietuvos auditoriją. Skleista priešiška propaganda siekta supriešinti Lietuvos gynybos finansavimą su socialinės apsaugos bei švietimo klausimais.
Daugiausiai atakų per NATO susitikimą
Didžiausias priešiškų kanalų informacinis spaudimas pastebėtas per pernai liepą vykusį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje.
Kariuomenės atstovų teigimu, šiam renginiui priešiška informacinė erdvė buvo intensyviai ruošiama dar iš anksto, o diena prieš bei antroji susitikimo diena pasižymėjo aukščiausiu incidentų skaičiumi per visus 2023 metus, kai informacinis spaudimas išaugo 3–4 kartus palyginus su vidutiniu atvejų skaičiumi per dieną.
Didelis informacinių incidentų skaičius pernai buvo fiksuotas ir per kitus didelio matomumo įvykius: JAV prezidento Joe Bideno vizitą Varšuvoje ir Kyjive vasarį, Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ministrų susitikimą lapkritį.
Skleidžiamos priešiškos informacijos srautas pernai išsiskyrė kaltinimais Lietuvai bei NATO, kurios buvo kaltinamos Rusijos ir Baltarusijos provokavimu, taip pat siekiu pulti šias valstybes. Nusitaikyta buvo ir į NATO bei Lietuvos kariuomenės karinius pajėgumus, Vakarų ekonominę ir karinę paramą Ukrainai.
Anot analitikų, Kremlius ir Minskas per savo kontroliuojamus kanalus skleidė teiginius, jog NATO karinė veikla prie Rusijos ir Baltarusijos sienų Baltijos šalyse ir Lenkijoje kelia jiems grėsmę. Anot kariuomenės, šia informacine priedanga siekta pateisinti Rusijos veiksmus, kėlusius įtampą visame regione: taktinių branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijos teritorijoje, „Wagner“ samdinių dislokavimą ir veiklą šalyje, rugsėjį rengtas Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas.
„Nors Rusijos kanalai yra apriboti ir jų priešiška informacinė veikla susiduria su sunkumais, ypač, mūsų visuomenėje, tačiau jų žinutės ir naratyvai neretai plinta per skirtingų mūsų visuomenės sluoksnių atstovus arba šalies žiniasklaidą. Pernai esame turėję situacijų kuomet Kremliaus naratyvai buvo platinti mūsų pačių kanalais, todėl kartais tenka vėl stabtelėti ir įsivertinti, ar viskas padaryta, kad tai nesikartotų“, – sako G.Valintėlis.
Meluota apie Lietuvos karių siuntimą į frontą
Kariuomenės informacinės aplinkos analitikai identifikavo, kad pernai balandį prasidėjo ir iki liepos pabaigos tęsėsi informacinė operacija prieš Didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio brigadą – LITPOLUKRBRIG.
Šis Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos bendras karinis mokomasis vienetas buvo įsteigtas 2014 metų rugsėjo 19 dieną Varšuvoje.
Pasak pranešimo, skleista dezinformacija apie potencialų brigados įsitraukimą į karą Ukrainoje po taikos palaikymo misijos priedanga, melagingai teigta, kad Lietuvoje pradėtas karių verbavimas. Rašyta, jog svarstomos dvi Lenkijos ir Lietuvos kontingento įžengimo į Vakarų Ukrainą datos: pirmoji – liepos pabaigoje, iškart po NATO viršūnių susitikimo, o antroji – rudens pradžioje.
Taip pat LITPOLUKRBRIG minėta ir galimų teroristinių išpuolių Baltarusijoje kontekste. Buvusio NATO vadovo Anderso Fogho Rasmusseno (Anderso Fogo Rasmuseno) pasakymas, jog kai kurios NATO šalys gali dislokuoti savo karius Ukrainoje, priešiškų kanalų buvo manipuliatyviai siejamas su LITPOLUKRBRIG siuntimu į karo zoną.
Anot analitikų, LITPOLUKRBRIG tema buvo manipuliuota siekiant pateisinti Rusijos taktinio branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje ir diskredituoti NATO Viršūnių susitikimą. Taip pat siekta diskredituoti ir pačią brigadą, vaizduoti ją kaip NATO žaisliuką ar trampliną Lietuvai įsitraukti į karą.
Kariuomenės analitikų teigimu, melagienomis apie Lietuvos karių siuntimą į frontą taip pat siekta sukelti sąmyšį, baimę Lietuvos kariuomenės viduje ir tarp būsimų karių, bet šios pastangos daryti įtaką Lietuvos gyventojams nepasiteisino, nes šalies informacinėje erdvėje melagienos neišplito.
