Kodėl gyventojai pasidalinę į dvi priešingas stovyklas? Ar Lietuvos teisinė sistema blogesnė nei ES šalių? Kokie sprendimai padėtų spręsti šią problemą? Kodėl ir kokiose situacijose gyventojai linkę pasitikėti advokatais?
Aš geltoną kortelę matau šitame tyrime. Labai įdomu, ar po metų situacija pasikeis, ar atvirkščiai – grimsime į didesnę nepasitikėjimo, nesaugumo, kažkokios, gal ir nepagrįstos, baimės jausmą
„Ką galvoja paprastas žmogus apie teisinę sistemą – tokio tyrimo dar nebuvo atlikta, nors ES jie yra atliekami“, – sakė Lietuvos advokatūros tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė.
Atsakyti į klausimus apie šalies teisinės sistemos padėtį Lietuvos advokatūra kartu su įmone „Spinter tyrimai“ atliko šalies gyventojų apklausą. Anot „Spinter tyrimai“ vadovo Igno Zoko, balandžio mėnesį buvo apklausta 1000 šalies gyventojų.
„Dabar situacija yra pakankamai rami, todėl pamanėme, kad galbūt tai laikas pamatuoti tikrąją temperatūrą, kada nėra ligos – kokia teisinės sistemos situacija yra iš tikrųjų“, – sakė I.Zokas.
Tiesa, I.Zokas pastebėjo, kad du trečdaliai apklaustųjų nurodė, kad patys nėra susidūrę su teismais, o savo nuomonę formuoja ne iš asmeninės patirties, bet iš žiniasklaidoje atsiduriančių istorijų, politikų pasisakymų ir įvairių šalį sukrečiančių skandalų.
Sistemai – teigiamas pažymys
„Lietuvos teisinė sistema nėra vertinama nei gerai, nei blogai. Iš sociologinės pusės yra labai aiškus pasiskirstymas – aukštesnio išsilavinimo, didesne pajamas turintys žmonės situaciją vertina pozityviau, tuo tarpu rajono gyventojai, žemesnio išsilavinimo mato tą paveikslėlį šiek tiek prasčiau“, – sakė I.Zokas.
Tyrimo duomenimis, 47 proc. gyventojų Lietuvos teisinę sistemą vertina blogiau nei daugumos kitų ES šalių blogesnė, o 46 proc. – kaip labai panašią į kitų ES narių. Tuo tarpu tik 7 proc. atsakė, jog šalies teisinė sistema geresnė kitur ES.
„Mus nustebino šie skaičiai, tačiau gerąja prasme. Mes esame Europos vidurkyje – tai tas pats skaičius, kurį pamatėme Europoje 2013 metais. Žinoma, yra kur dirbti – 47 proc. sako, kad teisinė sistema yra blogesnė nei kitų ES šalių“, – sakė I.Vėgėlė.
Neužtikrinamos žmogaus teisės?
Advokatų tarybos pirmininkas teigė, jog jį labiau neramina gyventojų atsakymai į konkrečius klausimus apie teisinę sistemą.
Pavyzdžiui, buvo aiškinamasi, ar gyventojai jaučiasi galintys teisiškai apsiginti ir būti apginti. 49 proc. apklaustųjų buvo linkę sutikti su tuo, kad Lietuvoje užtikrinama teisė į efektyvią teisinę gynybą, o 51 proc. su tokiu teiginiu nesutiko.
Taip pat gyventojų buvo klausta nuomonės dėl žmogaus teisių užtikrinimo Lietuvoje.
„Aš esu įsitikinęs, kad žmogaus teisių užtikrinimas Lietuvoje, kalbant apie nepriklausomybės laikmetį, pasikeitė drastiškai, tačiau žiūrėkite, kas atsitinka su gyventojų nuomone – 51 proc. gyventojų pasisako, jog žmogaus teisės greičiau neužtikrinamos arba neužtikrinamos“, – sakė I.Vėgėlė.
Anot jo, susidaro įspūdis, kad gyventojai nesijaučia saugūs ir skeptiškai žiūri į tai, kaip šalyje yra gerbiamos pagrindinės žmogaus teisės.
Gyventojų nusivylimas
Apklausoje taip pat buvo aiškinamasi gyventojų nuomonė, kaip užtikrinama asmenų lygybė prieš įstatymą. 58 proc. gyventojų teigė, jog lygybė greičiau neužtikrinama arba išvis neužtikrinama, o 42 proc. teigė priešingai.
I.Vėgėlė teigė, jog tam įtakos turi įvairūs korupcijos skandalai, tačiau šie gyventojų atsakymai liudija apie bendrą teisingumo jausmą. „Sugrįžtant prie teisinės sistemos vertinimo, įstatymai lyg ir yra, lyg ir tinkami. Klausimas, ko gero, ar mes neturime problemų su įstatymų taikymu“, – sakė I.Vėgėlė.
Pasak jo, tai gali liudyti apie gyventojų nusivylimą. Kitaip tariant, gyventojai gali būti nepatenkinti priimamais sprendimais teismuose. Advokatų tarybos pirmininkui antrino ir „Spinter“ vadovas sakydamas, jog gyventojai jaučiasi esantys „sistemos pakraštyje“.
Dauguma apklaustųjų taip pat teigė, jog jiems ne tik trūksta teisinio švietimo, tačiau ir informacijos apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, mediacijos galimybę.
„Aš geltoną kortelę matau šitame tyrime. Labai įdomu, ar po metų situacija pasikeis, ar atvirkščiai – grimsime į didesnę nepasitikėjimo, nesaugumo, kažkokios, gal ir nepagrįstos, baimės jausmą“, – sakė I.Vėgėlė.
