Prieš tris mėnesius Seimo Antikorupcijos komisija baigė parlamentinį tyrimą dėl šio skandalo. Politikai patvirtino faktus, anksčiau paviešintus 15min.
Visų pirma, kad Skardžių šeima iki šiol gauna 24 tūkst. eurų per metus už žemės nuomą vėjo jėgainėms. Tai – 12-28 kartus daugiau nei mokama aplinkinių sklypų savininkams. Tuo pat metu, A.Skardžius parlamente gynė poziciją, naudingą jo žemės nuomininkams.
Antra, Skardžių šeimai priklausanti baltarusiška saulės energetikos įmonė „Investenergostroi“ buvo kredituojama Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ banko „Belgazprombank“. Tarp šio verslo savininkų yra ir Baltarusijos valstybinio energetikos koncerno „Belenergo“ buvęs vadovas Sergejus Belyj.
Trečia, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ekspertai pareiškė, kad A.Skardžiaus anksčiau Seime teikti pasiūlymai dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo galėjo sudaryti prielaidas pasipelnyti iš valstybės mažųjų saulės elektrinių vystytojams. Kaip tik tokiu verslu planavo užsiimti ir Skardžiai.
Parlamentinio tyrimo išvados buvo kritikuojamos ir vadinamos „silpnomis“. Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius viešai prabilo apie spaudimą. Esą valdančiosios koalicijos nariai politiškai grasino, todėl reikėjo priimti „kompromisines išvadas“.
Visgi parlamentas patvirtino išvadas ir suteikė teisinio svorio surinktai medžiagai apie Artūro Skardžiaus veiklą, finansinius ryšius ir sandorius.
Praėjo keli mėnesiai ir, regis, galimos politinės korupcijos skandalas išsikvėpė. Tačiau jį gali vėl atgaivinti A.Skardžiui inicijuojama apkalta. Reikalingas kiekis parašų jau surinktas.
15min apžvelgia, kas šiuo metu vyksta Artūro Skardžiaus istorijoje.
1. Norvegai nori parduoti verslą
2018 metų sausio viduryje – taigi prieš pusantro mėnesio – Šiaurės Norvegijos savivaldybių valdomas investicinis fondas „Vardar Eurus“ paskelbė parduodantis savo lietuvišką įmonę „4Energia“. 80 procentų akcijų valdo patys norvegai, o likusios akcijos priklauso jų atstovui Tadui Navickui.
Ši įmonė buvo minima ir galimos politinės korupcijos skandale.
Pastaruosius dvejus metus Seime ir Vyriausybėje vyko diskusijos dėl vėjo jėgainių statybos Baltijos jūroje. Jose buvo linksniuojama ir norvegų valdoma bendrovė „4Enegia“, mat jos dukterinė įmonė „Baltic Energy Group“ buvo reali pretendentė gauti šį milžinišką projektą – jau atliko poveikio aplinkai vertinimą ir pagal anksčiau galiojusią tvarką galėjo prašyti inicijuoti konkursą.
Tačiau 2016 metais Vyriausybė parengė projektą ir paruošė naują tvarką dėl vėjo jėgainių statybos Baltijos jūroje. Naujoji tvarka buvo nenaudinga norvegų fondo valdomai įmonei „4Enegia“ (arba konkrečiai – „Baltic Energy Group“).
Tada tvarkos pakeitimui Seime bandė priešintis A.Skardžius – jo iniciatyva projektas buvo grąžintas Vyriausybei ir priėmimas buvo atidėtas.
Taigi politikas gynė Norvegijos fondui naudingą poziciją, o tuo pačiu metu to paties Norvegijos fondo kitai įmonei – „Naujoji energija“ – už 24 tūkst. eurų per metus nuomojo žemę. Be to, praeityje A.Skardžius oficialiai atstovavo „Baltic Energy Group“.
Valdyba ir aš asmeniškai žinome apie šią nuomos sutartį, – 15min sakė „Vardar Eurus“ vadovas Th.Leifsenas. – Akcininkai buvo tinkamai informuoti apie šį klausimą ir buvo tvarkomasi pagal galiojančias vidines taisykles.
„Mums yra žinoma, kad „Vardar“ dukterinė įmonė buvo minima jūsų minėtame klausime, – 15min apie galimos politinės korupcijos skandalą sakė Norvegijos fondo generalinis direktorius Thorleifas Leifsenas. – Valdyba ir aš asmeniškai žinome apie šią nuomos sutartį <...> Akcininkai buvo tinkamai informuoti apie šį klausimą ir buvo tvarkomasi pagal galiojančias vidines taisykles.“
Fondo vadovas Th.Leifsenas teigė, kad lietuviškos įmonės „4Energia“ pardavimas nėra susijęs su politiniu skandalu dėl A.Skardžiaus.
„Akcininkai patvirtino naują „Vardar“ verslo strategiją 2016 metų spalį. Neatsiejama šios strategijos dalis yra fokusavimasis į pagrindinę „Vardar“ veiklos sritį – hidroenergetiką Norvegijoje. Būtent tai yra priežastis, kodėl buvo nuspręsta parduoti verslą Baltijos šalyse“, – 15min teigė Th.Leifsenas.
2. Tyrimus tęsia STT ir VMI
2017 metų birželį STT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Artūro Skardžiaus veiklos ir finansinių ryšių. Tyrimas buvo pradėtas pagal Seimo narių Arvydo Anušausko ir Agnės Bilotaitės pareiškimą.
Šį antradienį STT atstovė spaudai Renata Endružytė sakė, kad ikiteisminis tyrimas vis dar vyksta: „Įtariamųjų nėra, tikslinamos bylos aplinkybės.“
Taip pat savarankišką tyrimą atlieka Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
„Šiuo metu VMI atlieka bendrovių „Daugų sala“ ir „Kornelita“ operatyvius patikrinimus. Kol atliekame kontrolės veiksmus, daigiau informacijos suteikti negalime“, – 15min sakė VMI atstovas Laimonas Rimkus.
3. Etikos sargai A.Skardžiaus netirs
Seimo Antikorupcijos komisijos parlamentinio tyrimo „kompromisinėse“ išvadose buvo rašoma apie galimus viešų ir privačių interesų pažeidimus. Todėl politikai kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), prašydami tai ištirti.
Tačiau prieš mėnesį VTEK nusprendė šio klausimo nesiimti, mat neturi tam teisinių įgaliojimų. Jie negali aiškintis, ar Seimo nario veikla atitinka Seimo statutą, o taip pat – ar Seimo narys tinkamai nusišalino nuo balsavimų ir kitos veiklos, kuri kelia jam interesų konfliktą.
Taigi šis klausimas buvo permestas Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, vadovaujamai Ritos Tamašiūnienės. Tačiau ir šie etikos sargai A.Skardžiaus tirti nesiruošia.
Atsakydama į 15min raštu pateiktus klausimus, Seimo Etikos ir procedūrų komisija nurodė esą tyrimas dėl A.Skardžiaus jau buvo atliktas 2017 metais. Tai tiesa, bet tąkart buvo tikrinami tik faktai, susiję su vėjo energetika, o dabar paaiškėjo naujų aplinkybių.
Visgi Seimo Etikos ir procedūrų komisija pakartotinai nurodė, kad A.Skardžiaus reikalų daugiau nebetirs.
4. Opozicija ruošia apkaltą
Praėjusią savaitę Seimo opozicija – konservatoriai ir liberalai – paskelbė surinkę parašus dėl A.Skardžiaus apkaltos. Jie bandys įrodyti, kad politikas jau šioje Seimo kadencijoje sulaužė priesaiką, proteguodamas įmones, susijusias su jo šeima.
Tam, kad apkaltos procesas prasidėtų ir būtų sukurta specialioji komisija, reikia Seimo pritarimo. Taigi ir Seimą valdančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos balsų.
Kol kas iš valdančiųjų apkaltos dokumentus pasirašė tik Arvydas Nekrošius.
5. Teisme – žvalgybos pareigūnas ir 15min
Šiuo metu vyksta du teisminiai procesai, susiję su „Parodyk akytes“ žurnalistiniu tyrimu.
Visų pirma, buvęs Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnas Tomas Jakučionis bando įrodyti, kad griežtas papeikimas jam buvo skirtas neteisėtai. Žvalgas buvo atleistas po 15min publikacijos apie tai, kad jis ir jo sutuoktinė, A.Skardžiaus dukterėčia Audronė Jakučionienė susiję su energetikos įmonėmis. VSD nurodė, kad jis atleistas iš tarnybos pažeidus Žvalgybos įstatymo 40 straipsnyje nustatytą draudimą naudoti tarnybos teikiamas galimybes ne tarnybos tikslais.
Bylą nagrinėja Viliaus apygardos administracinis teismas. Praėjusią savaitę procese įvyko pokytis – buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą, kurio prašoma išaiškinti, ar Žvalgybos įstatymo straipsnis, nenustatantis termino nuobaudai skirti, neprieštarauja Konstitucijai.
Antrajame procese, susijusiame su „Parodyk akytes“, atsidūrė šio žurnalistinio tyrimo autoriai. Vilniaus apylinkės teisme pats A.Skardžius siekia įrodyti, kad 15min paskleidė apie jį neteisingą informaciją.
Šiame procese sprendimą teismas paskelbs kovo 12 dieną, 14 valandą.
