Jis pabrėžė, kad Lietuvos kariuomenė turėtų dar aktyviau dalyvauti tarptautinėse misijose, stiprinti prieštankinę ir priešlėktuvinę gynybą. Taip pat ministras prabilo apie galimą kovinių sraigtasparnių įsigijimą.
Kalbėdamas apie kovą su priešiška propaganda ir kitomis hibridinėmis grėsmėmis, R.Karoblis sakė, kad svarstoma kurti bendrą valstybės krizių valdymo centrą.
Pateikiame 5 svarbiausias mintis, kurias 15min studijoje išsakė krašto apsaugos ministras R.Karoblis.
1. Lietuvos gynybos biudžetas ir toliau didės
Krašto apsaugos ministras R.Karoblis sako, kad bendraudamas su kitais Vyriausybės atstovais ir parlamento nariais jaučia tvirtą palaikymą. Jo nuomone, krašto apsauga ir toliau bus viena iš prioritetinių valstybės sričių.
R.Karoblis neabejoja, kad artimiausiais metais didės ir gynybos biudžetas. Apie tai jis kalbėjo ir su premjeru Sauliumi Skverneliu, ir su finansų ministru Viliumi Šapoka.
Turi būti ir visuomenės palaikymas dėl dar didesnio gynybos biudžeto didinimo. Ir čia reikia kalbėti apie mūsų, krašto apsaugos sistemos, dar didesnę drausmę, skaidrumą, išvengti paslydimų ir šaukštų deguto į medaus statinę, – kalbėjo R.Karoblis.
„Turi būti ir visuomenės palaikymas dėl dar didesnio gynybos biudžeto didinimo. Ir čia reikia kalbėti apie mūsų, krašto apsaugos sistemos, dar didesnę drausmę, skaidrumą, išvengti paslydimų ir šaukštų deguto į medaus statinę“, – kalbėjo R.Karoblis.
Ministras mano, kad iki jo kadencijos pabaigos Lietuvos gynybos biudžetas galėtų siekti 2,2–2,4 procentų nuo bendro vidaus produkto.
„Tai būtų adekvati suma esamoje situacijoje“, – kalbėjo R.Karoblis.
Jis prabilo ir apie planus reformuoti krašto apsaugos sistemos viešuosius pirkimus, perkeliant juos į specializuotą agentūrą. Ministras mano, kad tai padidintų efektyvumą ir skaidrumą.
2. Svarstoma apie kovinių sraigtasparnių įsigijimą
Pastaruosius kelerius metus Lietuvos kariuomenė vykdė didelius ginkluotės įsigijimus: pirko pėstininkų kovos mašinas „Boxer“, savaeiges haubicas „Pzh 2000“, susitarė dėl priešlėktuvinės gynybos sistemų NASAMS-3.
R.Karoblis pabrėžė, kad šie pirkimai yra ilgalaikiai ir artimiausiu metu pareikalaus didžiausių finansinių išteklių.
Kalbėdamas apie naujas investicijas, ministras kalbėjo: „Nenoriu dabar atskleisti konkrečios ginkluotės, bet prioritetas yra prieštankiniai ir priešlėktuviniai ginklai. Kitas etapas, kur klausimą taip pat reikia spręsti, tai yra sraigtasparnių parkas.“
Nors jis kalbėjo apie lengvuosius orlaivius, kurie galėtų dalyvauti gelbėjimo operacijose, tačiau sakė, kad „reikia pradėti galvoti ir apie karinę paramą sraigtasparniais“.
Paprašytas patikslinti, ar kalba apie kovinių sraigtasparnių įsigijimą, ministras sakė: „Vyksta diskusijos. Iš tikrųjų tenka pripažinti, kad tiek Sausumos pajėgų atveju, tiek Specialiųjų operacijų pajėgų atveju, tai yra tam tikra spraga.“
R.Karoblis paaiškino, kad klausimai dėl paramos ugnimi iš oro būtų sprendžiami ne dabar, bet sprendimai turės būti priimti.
3. Gerins karių finansinę ir socialinę gerovę
Jau kitų metų pradžioje, sausio mėnesį, Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės atstovai imsis konkrečių sprendimų, kaip pagerinti karių finansinę ir socialinę gerovę. Diskutuojama apie atlyginimų didinimą, karininkų rotaciją, apgyvendinimą, tarnybinių kelionių apmokėjimą ir kitus socialinius klausimus.
„Turime rasti būdų, kad kariuomenė taptų vienu iš geriausių, jeigu ne pačiu geriausiu, darbdaviu Lietuvoje“, – sakė R.Karoblis.
Jis sakė, kad kitąmet vidutinis karių atlyginimas turėtų augti bent jau 10 procentų. Ministras tikisi, kad iki jo kadencijos pabaigos atlygis už tarnybą padidės bent jau 30 procentų.
„Negaliu garantuoti, kad kitais metais augimas bus 20 procentų, bet tikrai einama prie ženklaus didinimo“, – kalbėjo R.Karoblis.
Planuojama spręsti ir kitas problemas, susijusias su karininkų ir karių atlyginimu.
Pavyzdžiui, šiuo metu darbo užmokestis yra susietas su laipsniu, o ne su pareigomis. Susiklosto tokios situacijos, kad kapitono laipsnį turintis karininkas atlieka majoro pareigas, bet vis tiek gauna kapitono atlyginimą.
R.Karoblis sakė, kad kitąmet vidutinis karių atlyginimas turėtų augti bent 10 procentų. Ministras tikisi, kad iki jo kadencijos pabaigos atlygis už tarnybą padidės bent jau 30 procentų.
„Kartu su patrauklumo klausimais, reikia spręsti ir šią problemą“, – sakė R.Karoblis.
Be to, šiuo metu Lietuvos kariuomenės karininkai ir kariai negali turėti su tarnyba nesusijusių pajamų.
„Tai ypač jautrus klausimas kariams, kurie turi greitai išeiti į atsargą. Gal tokiu būdu galima jiems palengvinti integraciją į civilinį gyvenimą. Tikrai tai yra klausimas, kuris yra svarstytinas. Galutinio atsakymo irgi neturiu, turime apie tai diskutuoti su kariuomenės vadovybe“, – sakė ministras.
Jis užsiminė, kad yra idėjų, kaip stiprinti paramą kariuomenės veteranams. Prie to galėtų prisidėti ne tik valstybė, bet ir tarptautinės bendrovės, siekiančios užmegzti stipresnius ryšius su Lietuva.
4. Lietuvos kariai turėtų aktyviau dalyvauti tarptautinėse misijose
Krašto apsaugos ministras R.Karoblis kalbėjo, kad Lietuva privalo ir toliau dalyvauti tarptautinėse misijose kartu su sąjungininkais. Be to, šioje srityje lietuviai gali būti aktyvesni ir išnaudoti savo potencialą.
„Mes turime parodyti savo sąjungininkams, kad galime ne tik imti, bet ir duoti, – sakė R.Karoblis. – Kol kas tai yra tik mano nuomonė, bet turime didinti tą savo indėlį.“
Šiuo metu Lietuvos kariuomenės instruktoriai dalyvauja misijose Afganistane, Malyje, Somalyje, rengiamasi kartu su Vokietijos kariais vykdyti gelbėjimo operacijas Viduržemio jūroje.
Pagrindinė mokymo misija vyksta Ukrainoje. Ten lietuviai ruošia ukrainiečius karininkus, puskarininkius, specialiųjų pajėgų karius ir padeda reformuoti tos šalies kariuomenę. Mokymai tęsis ir kitąmet.
2017 metų sausio pabaigoje lietuviai instruktoriai išvyks į JAV vadovaujamą misiją Irake, kur ruoš vietos pajėgas kovai su „Islamo valstybės“ teroristais. Ministras teigė, kad ten keliaus apie trisdešimt lietuvių.
R.Karoblis svarstė, kad didelis Lietuvos potencialas šioje srityje – pasaulyje vertinamos Specialiųjų operacijų pajėgos. Tačiau jis pabrėžė: jeigu šie kariai būtų siunčiami ne į mokymo misijas, bet dalyvautų tiesioginiuose kovos veiksmuose, tai būtinas visuomenės ir politikų palaikymas.
„Bet turime eiti link to, kitos išeities nėra“, – kalbėjo R.Karoblis.
5. Reikia krizių valdymo centro kovai su hibridinėmis grėsmėmis
Ministras džiaugėsi, kad Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas, narpliojantis priešišką propagandą, pasiekė aukštą lygį ir yra vertinamas sąjungininkų NATO. Jis sako, kad į kovą su hibridinėmis grėsmėmis turi įsitraukti ir kitos valstybės institucijas.
„Visgi, propaganda kaip hibridinio karo dalis, yra kompleksinė. Ir tai mes turime stiprinti. Turime rasti sprendimus, kaip sukurti bendrą koordinacinį mechanizmą Lietuvoje. Žinau, kad premjeras nusiteikęs pozityviai, jis ir jo komanda tikrai turi idėjų“, – sakė R.Karoblis.
Jis mano, kad prie šios idėjos turi prisidėti krašto apsaugos, vidaus reikalų, užsienio reikalų, švietimo, kultūros ministrai. Taip pat kitos valstybės institucijos, atsakingos už šalies gynybą, saugumą, švietimą ir kultūrą.
Vyriausybėje svarstoma sukurti bendrą krizių valdymo centrą, kurio užduotis – koordinuoti valstybės reagavimą į hibridines grėsmes, tarp jų ir į informacines ar kibernetines atakas.
Daugiau krašto apsaugos ministro R.Karoblio minčių apie Lietuvos gynybą ir būsimus darbus – vaizdo įraše.
