Balsavimo internetu idėjai nepritaria 30 proc. gyventojų, kiti neturi nuomonės.
Apklausą atlikusios įmonės „Baltijos tyrimai“ generalinė direktorė Rasa Ališauskienė sako, kad gyventojų nuomonė šiuo klausimu per kelerius metus nesikeičia.
„Turbūt pirmą kartą, kai ši iniciatyva kilo, praėjo penkeri metai ir šis skaičius nesikeičia“, – antradienį žurnalistams Vilniuje sakė R.Ališauskienė.
Pasak teisingumo ministro Juozo Bernatonio, balsavimą internetu labiausiai remia Liberalų sąjūdžio, socialdemokratų ir Darbo partijos elektoratas, mažiausiai – konservatorių, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rėmėjai. Kritikų nuogąstavimus dėl asmens duomenų saugumo ministras pavadino „perdėtomis baimėmis“.
„Aš manau, kad tos baimės yra gerokai perdėtos ir po tomis baimėmis, kurias išsako politikai, daugiau slypi nenoras, kad tas būdas būtų taikomas (...). Patikėkit, praeis dar keletas metų ir internetinis balsavimas bus lygiai toks pats paprastas, kaip ir kitos informacinės paslaugos, pakankamai apsaugotos“, – sakė J.Bernatonis.
Ministras teigė, jog patobulintas pataisas, kuriomis būtų įteisintas elektroninis balsavimas, Vyriausybė Seimui turėtų pateikti šią vasarą. Parlamentas pavasario sesijoje grąžino iniciatoriams tobulinti su tuo susijusius įstatymų projektus. Anksčiau Seimas Anksčiau Seimas mažiausiai du kartus yra atmetęs pataisas dėl elektroninio balsavimo. Elektroninį balsavimą yra įteisinusi Estija.
Anksčiau Seimas Anksčiau Seimas mažiausiai du kartus yra atmetęs pataisas dėl elektroninio balsavimo. Elektroninį balsavimą yra įteisinusi Estija.
Daugiausiai nepritariančiųjų balsavimui internetu yra tarp vyriausių gyventojų bei mažiausias pajamas gaunančių gyventojų. Balsavimui internetu dažniau nepritaria tie, kas nesinaudoja internetu. Labiausiai tokiai idėjai pritaria jaunimas. Balsavimo internetu idėja patrauklesnė yra žmonės su aukštesniu išsilavinimu, o pensininkai yra vienintelė socialinė grupė, nepritarianti balsavimui internetu. (45 proc. prieš, 24 proc. – už).
„Visi kiti – tarnautojai, vadovai, specialistai, darbininkai – dažniausiai už“, – sakė R.Ališauskienė.
Pasak „Baltijos tyrimų“ generalinės direktorės, vyresnio amžiaus žmonės balsavimui internetu nepritaria, nes jų nepasiekia informacija, kad tai tebus alternatyva, o ne vienintelis balsavimo rinkimuose būdas.
Teigiamai įvertino tiesioginius mero rinkimus
Toje pat spaudos konferencijoje taip pat pristatytas tyrimas, kuris rodo, jog 57 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog šiais metais pirmą kartą vykę tiesioginiai merų rinkimai pasiteisino. Geriausiai tokius rinkimus vertina vidutinio (30-49 metų) gyventojai, moterų požiūris kiek palankesnis nei vyrų.
Apklausos duomenimis, kuo aukštesnis gyventojų išsilavinimas, tuo požiūris į tiesioginius merų rinkimus palankesnis. Teigiamai tiesioginius merų rinkimus vertina visų tautybių Lietuvos piliečiai.
„Buvo galimybė patiems žmonėms išsirinkti savivaldybės vadovą, o ne parinko partijos pagal tam tikrus susitarimus. Taip pat kad buvo išrinkti žmonės, kuriais jie labiau pasitiki. Ir trečią tokią priežastį nurodė, kad rinkiminė kampanija buvo įdomesnė“, – sakė ministras.
Apklausą „Baltijos tyrimai“ vykdė gegužės 23-31 dienomis, apklausta buvo 1101 gyventojas nuo 18 metų amžiaus iš visos Lietuvos.
