Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2023 07 03

Rado progą piktintis: ar tikrai mokytojai Lietuvoje algos gauna 6 954 eurus per metus?

Internete pasirodė lentelė, kurioje palyginti mokytojų atlyginimai įvairiose Europos šalyse. Pačioje apačioje – Lietuva, kurios mokytojai esą uždirba 20 kartų mažiau nei Liuksemburgo. Bet ši informacija klaidina – ji buvo paskelbta daugiau nei prieš 7 metus, nuo to laiko pedagogų algos buvo gerokai pakeltos ir dabar pagal jų dydį esame prie vidutiniokų.
Mokytojas
Mokytojas / 123rf.com nuotr.

Pačiame dugne

Lentelę su daugybe skaičių prieš tris savaites paviešino vienas „Facebook“ vartotojas. Joje, kaip skelbia pavadinimas, palyginti mokytojų metiniai atlyginimai Europoje – maksimalios algos už visą etatą, be priedų ir prieš mokesčius.

Lyderiauja Liuksemburgas – ten pedagogams esą sumokama vidutiniškai 141 840 eurų per metus. Su juo sunkiai varžytis gali net antroje vietoje atsidūrę Nyderlandai (71 305 eurai).

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Ši lentelė yra daugiau nei 7 metų senumo
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Ši lentelė yra daugiau nei 7 metų senumo

Nuo olandų mokytojų pagal pajamas esą nedaug atsilieka austrai (69 968 eurai). Penketuką užbaigia Vokietija ir Airija (atitinkamai 63 013 eurų ir 59 359 eurai).

Apačioje skirtumai ne tokie dideli. Šį penketuką pradeda Estija ir Lenkija (atitinkamai 10 756 eurai ir 10 154 eurai). Nė 10 tūkst. eurų per metus esą negauna slovakai (9 576 eurai), rumunai (8 297 eurai) ir lietuviai (6 954 eurai).

Sprendžiant iš šių skaičių, Lietuvoje pedagogai per metus uždirba maždaug penktadaliu mažiau nei artimiausioje „konkurentėje“ Rumunijoje, dvigubai mažiau nei Turkijoje ir dešimt kartų mažiau nei Austrijoje ar Nyderlanduose.

Prie lentelės vyras dar pridėjo pagiežingą komentarą apie patrankas, kaip galima suprasti, perkamas Ukrainai už pinigus, kuriuos esą būtų galima skirti atlyginimams didinti, nepagarbiai atsiliepė apie Baltijos kelią.

Skaičius sudėliojo Nerijus Mačiulis

Lentelėje pateiktą informaciją palyginus su statistika apie dabartines algas Lietuvoje, ji neatrodo atitinkanti realybę.

Nuo šių metų sausio minimalus mėnesio atlyginimas mūsų šalyje siekia 840 eurų neatskaičius mokesčių (arba 633 eurus į rankas).

Tai reiškia, kad, gaunant minimalią algą, per metus galima uždirbti 10 080 eurų (tiek pat, kiek aukščiau esančios Estijos pedagogai). Net metinė suma po mokesčių – 7 596 eurai – yra didesnė nei pateikta lentelėje.

Prieš kelias dienas Vyriausybė nusprendė, kad nuo sausio minimali alga didės dešimtadaliu iki 924 eurų (tai sudarytų 11 088 eurų per metus – beveik tiek pat, kiek šeštoje nuo apačios esančioje Čekijoje).

123RF.com nuotr./Atlyginimų pokyčiai
123RF.com nuotr./Atlyginimų pokyčiai

Be to, lentelėje pateikiami duomenys apie maksimalias algas, taigi skaičius turėtų būti dar didesnis.

Šį neatitikimą paaiškina „Google“ atlikta atvirkštinė vaizdo paieška – grafikas yra daugiau nei septynerių metų senumo. Jį 2016 m. vasarį paskelbė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Remdamasis Europos švietimo sistemų tinklo „Eurydice“ duomenimis, jis palygino maksimalius mokytojų atlyginimus (be priedų, iki mokesčių) skirtingose Europos valstybėse.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Diskusijų festivalis „Būtent“
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Diskusijų festivalis „Būtent“

„Čia turbūt pats liūdniausias kada nors mano pieštas grafikas“, – taip gautus rezultatus pakomentavo žinomas ekonomistas.

Taip pat skaitykite: Šokiruojanti statistika: Lietuvos mokytojai gauna mažiausius atlyginimus visoje Europoje

„Valstybės gebėjimas pritraukti pačius gabiausius, kvalifikuočiausius asmenis siekti mokytojo karjeros yra labai svarbus, – anuomet portalui 15min kalbėjo jis. – Dėl to daugelyje pasaulio valstybių mokytojams yra mokami labai aukšti atlyginimai.

Čia Lietuva išsiskiria, kad Lietuvoje mokami žemi atlyginimai. Ne šiaip žemi, bet itin žemi.“

N.Mačiulio parengtą grafiką ir mintis anuomet publikavo ne vienas portalas ir tinklalapis, platino socialinių tinklų vartotojai. Jis buvo paskelbtas net Baltarusijos parlamento žemųjų rūmų tinklalapyje ir pristatytas antrašte „Gėdingi atlyginimai: Lietuva nusileidžia net Rumunijai“.

Pinigai
Pinigai

Po dvejų metų tuo pačiu grafiku be paaiškinimo, kad jame skelbta sena informacija, dalijosi Lietuvos tėvų forumas.

Realus atlyginimas buvo didesnis?

Tačiau tai yra kone dešimtmečio senumo statistika. Netrukus po ekonomisto įrašo „Facebook“, už švietimo sritį atsakinga ministerija patikino, kad mokytojo maksimalus atlyginimas iš tiesų yra didesnis nei jo pateiktoje statistikoje.

Mūsų šalyje mokytojas jau tuo metu esą galėjo uždirbti beveik 10 tūkst. eurų.

„Lietuvoje mokytojai neturi etatinio apmokėjimo, jie dirba pagal tarifikuotas valandas, – 15min paaiškino švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė. – Šiame „Eurydice“ grafike Lietuvos mokytojų atlyginimai pateikti tik už pusę darbo laiko – 18 val. per savaitę, t.y. paskaičiuota, kiek mokytojas gauna, jei dirba 3,6 valandos per dieną.

Mokytojams leidžiama dirbti 36 val. per savaitę, todėl teigti, kad tai yra galimas maksimalus atlyginimas, nėra tikslu.“

Taip pat skaitykite: Švietimo ir mokslo ministerija pasipiktino: lietuviai ne paskutiniai, uždirba daugiau nei rumunai ir slovakai

Tuomečiais Statistikos departamento duomenimis, vidutinis Lietuvos mokytojo atlyginimas, neatskaičius mokesčių, siekė 823,40 euro per mėnesį arba 9 880,80 euro per metus.

Dabar dugne – Albanija

Tas pats tinklas „Eurydice“, vertindamas 2018–2019 m. situaciją, pažymėjo, kad Lietuvoje kartu su Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija ir Rumunija per ketverius ankstesnius metus mokytojų algos buvo pakeltos daugiausiai (net atsižvelgus į infliacijos įtaką).

Bet kartu buvo pripažinta, kad šios profesijos atstovų atlyginimai įvairiose valstybėse skyrėsi kartais.

Be to, skirtingos šalys taiko skirtingas apmokėjimo metodikas, kurios priklauso nuo stažo, kvalifikacijos ir pan. Vienur pradedantiems dirbti mokytojams mokamos vienodos algos, kitur jos varijuoja pagal baigtas studijas.

123RF.com nuotr./Mokykla
123RF.com nuotr./Mokykla

Remiantis naujausia „Eurydice“ apžvalga, situacija toliau gerėjo. 2020-2021 m. vidutinė mokytojų metinė alga Europos Sąjungos (ES) narėse siekė 25 055 eurus. Čia lyginami ES narių ir kai kurių kitų šalių valstybinių mokyklų pedagogų, dirbančių žemesnio vidurinio išsilavinimo sektoriuje, atlyginimai.

Lietuvoje metinė alga prieš porą metų siekė 15 781 eurą. Mūsų šalis buvo 20-a iš 36 valstybių.

Iš visų apžvalgoje minimų šalių kukliausi atlyginimai – narystės Bendrijoje siekiančioje Albanijoje (4 233 eurai). Ji gerokai atsilieka nuo Bosnijos ir Hercegovinos bei Serbijos (atitinkamai 6 120 eurų ir 6 646 eurai). Aukščiau – Šiaurės Makedonija ir Bulgarija (atitinkamai 7 291 euras ir 7 731 euras, tai buvo mažiausia alga iš visų ES šalių).

Sąrašo viršuje – ir vėl Liuksemburgas (69 076 eurai). Toliau – Šveicarija ir Vokietija (atitinkamai 66 972 eurai ir 54 129 eurai). Pirmą penketuką baigia Danija ir Airija (atitinkamai 47 980 eurų ir 45 468 eurai).

Lietuvoje, pagal šią statistiką, kurią pateikia ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nurodytame segmente dirbančių mokytojų metinė alga prieš porą metų siekė 15 781 eurą. Mūsų šalis buvo 20-a iš 36 valstybių ir lenkė Latviją, Estiją, Lenkiją bei kitas, kurioms nusileido anksčiau.

Ekrano nuotr. iš euronews.com/Prieš porą metų pagal mokytojų atlyginimus Lietuva buvo prie vidutiniokų
Ekrano nuotr. iš euronews.com/Prieš porą metų pagal mokytojų atlyginimus Lietuva buvo prie vidutiniokų

Beje, vertinant algas pagal perkamosios galios standartą (dirbtinį valiutos vienetą, taikomą ES šalių ekonominiams rodikliams palyginti ir susietą su tuo pačiu prekių bei paslaugų rinkiniu) skirtumai šiek tiek išsilygina ir šalių rikiuotė pasikeičia. Pavyzdžiui, ES nepriklausančios kai kurios Balkanų šalys atsiduria aukščiau už kai kurias Bendrijos nares.

Algos augo 269 proc.

„Eurydice“ taip pat palygino algų augimą nuo 2009–2010 m. (kai vidutinė mokytojų alga ES valstybėse buvo 19 563 eurai, o Lietuvoje – 4 275 eurai) iki 2020–2021 m.

Lietuvoje užfiksuotas didžiausias pokytis per šį laikotarpį – 269 proc. (metinė alga išaugo daugiau nei 10 tūkst. eurų). Stipriai (po beveik 200 proc.) mokytojų atlyginimai augo Rumunijoje, Bulgarijoje.

Šešiose ES valstybėse augimas nesiekė 10 proc., o Turkijoje (iš esmės dėl liros nuvertėjimo) algos kaip tik dešimtadaliu sumažėjo.

Pagal švietimo finansavimą – 2020 m. tai sudarė 5,2 proc. bendrojo vidaus produkto – Lietuva lenkia ne tik keliolika Europos valstybių, bet ir ES vidurkį (5 proc.). Daugiausiai – 7,7 proc. skiria Bendrijai nepriklausanti Islandija, o iš valstybių narių – Švedija (7 proc.).

123RF.com nuotr./Lėšos švietimui
123RF.com nuotr./Lėšos švietimui

Nepaisant gerėjančios situacijos, pedagogai nėra patenkinti savo algomis. 2018 m. atlikto Mokymo ir mokymosi tarptautinio tyrimo (TALIS) rezultatai parodė, kad tik 39 proc. apklaustų pedagogų buvo patenkinti uždarbiu, ir kiek daugiau nei ketvirtadalis galvojo, kad visuomenė vertina jų darbą.

Atlyginimai yra viena iš priežasčių, verčiančių pedagogus išeiti į gatves. Praėjusių metų pabaigoje tūkstančiai mokytojų Budapešte reikalavo didesnių algų ir skubių reformų. Šį pavasarį streikai reikalavo Anglijoje ir Velse.

Tačiau švietime esama ir kitų bėdų, pavyzdžiui, mokytojų trūkumas, didelis vienam mokytojui tenkantis vaikų skaičius ir pan.

15min verdiktas: trūksta konteksto. Internete paviešinta lentelė, kurioje Lietuva pagal mokytojų atlyginimus atsidūrė žemiausiai iš 25 Europos šalių, klaidina, nes yra daugiau nei 7 metų senumo. Nuo to laiko pedagogų algos buvo gerokai pakeltos ir dabar pagal jų dydį esame prie vidutiniokų.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos