Trečiadienio duomenimis, nauji koronaviruso židiniai formuojasi ligoninėse. Iš Marijampolės ligoninės medikai ligą pernešė į Kalvarijų ir Lazdijų ligonines, dabar tenka tirti jų pacientus ir medikus.
Vilniaus apskrityje koronavirusas diagnozuotas 61 medikui, Klaipėdos – 54, Kauno ir Marijampolės – po 15, Panevėžio ir Tauragės – po tris, Šiaulių – du, Alytaus apskrityje – vienas. Per parą sergančių medikų skaičius išaugo beveik 20-čia, o izoliuotų – keliais šimtais.
Po koronaviruso protrūkio Ukmergės ligoninėje virusas tarp gydytojų ir pacientų išplito ir Klaipėdos universitetinėje bei Jūrininkų ligoninėse, pranešta apie atvejus Panevėžio, Šiaulių, Tauragės ligoninėse. Naujausias viruso protrūkis – Marijampolės ligoninėje, kurioje jau stokojama gydytojų. Baiminamasi, kad iš Marijampolės užsikrėtę gydytojai virusą galėjo pernešti ir į mažesnių miestų ligonines, kuriose dirba.
Kad iš ligoninės į ligoninę pernešama liga tampa didžiausiu iššūkiu, pripažįsta ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tačiau receptus, kaip to išvengti, jis dalija vangiai.
Teisininkas: kaltė yra, kas kad netyčinė?
Teisės profesorius Vytautas Nekrošius sako, kad asmeniškai pats mano, kad darbe užsikrėtę medikai turi visas galimybes savo teises ginti teismuose.
„Pirmiausia, iš medikų pusės gali prasidėti teisminiai ginčai, nes valstybė, o pas mus medicina yra ne privati, o valstybinė, tai valstybė prisiima pareigą vienareikšmę – užtikrinti saugią medikų darbo aplinką. Vienareikšmė pareiga. Jei ji nėra tinkamai realizuojama, niekam nebus įdomu, kad jūs kažko nepaskaičiavote, nesuskaičiavote, nes valstybė nėra nabagėlis Jonukas, kuris gali nepaskaičiuoti, ji turi specialistus, turi ministerijas, turi viską numatyti ir planuoti.
Su medikais, man atrodo, mes tikrai turėsime, jei tik jie susiburs ir pareikš reikalavimus, mes turėsime daug reikalų. Įrodinėti čia jiems daug nereikės – pakaks įrodyti, kad negavo respiratorių arba gavo vieną penkioms paroms. To užtenka. Viskas, yra valstybės kaltė, nes ji neaprūpino žmonių, dirbančių su ligoniais, būtinomis priemonėmis. Respiratoriai čia ne prabangos priemonė, o būtinybė. Kaltė yra. Žinoma, tyčios nėra, bet neatsargumas beveik garantuotas, o tai irgi kaltės forma, už kurią yra atsakomybė. Mokėsime mes visi“, – 15min trečiadienį sakė teisininkas.
Viskas, yra valstybės kaltė, nes ji neaprūpino žmonių, dirbančių su ligoniais, būtinomis priemonėmis.
Tokią teisę medikams pripažįsta ir premjeras Saulius Skvernelis.
„Taip, deja, ką mes matome ne tik Lietuvoje, yra ir protrūkiai, ir situacijos nesuvaldymas. Deja, ne visos ligoninės buvo tinkamai pasiruošę ir yra tinkamai pasiruošę. Mes matome skirtingas situacijas. Žmonės, jei manys, kad darbdavys nesudarė saugių sąlygų, tai, be abejo, tokia galimybė yra su darbdaviu teistis. Bet turėtume vertinti kiekvieną situaciją individualiai, kokios priežastys lėmė, kad protrūkis arba ta situacija nebuvo suvaldyta ir buvo paplitimas gydymo įstaigoje, tarp medikų“, – kalbėjo premjeras.
Ministras ragina neišsibėgioti
Ką daryti, kad medikai neužsikrėstų ir kaip patiems medikams išsireikalauti tinkamų darbo sąlygų, premjeras nesako. Jis tik apgailestauja dėl situacijos ir kalba, kad kiekvienas medikas yra ypač svarbus šioje sudėtingoje situacijoje ir kovoje su pandemijos pasekmėmis.
Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga daugiau kalba apie medikų pareigas.
Būkime savo profesijos garbingi atstovai ir, jeigu jau ją pasirinkome, nebėgiokime pasitaikius pirmai grėsmei ir pirmiems sunkumams.
Anot ministro, teoriškai medikai gali atsisakyti dirbti, jei jiems neparūpinamos saugos priemonės. Jis tikino, kad ne kiekvienam medikui reikalingas pilnas kostiumas.
„Baimintis kiekvienoje situacijoje tikrai nėra pagrindo. Noriu priminti medikams, kad ši infekcija nėra vienintelė (...), o anksčiau tokių baimių mes negirdėjome. Dirbo medikai ir su gripo virusu, ir su kitomis infekcijomis. Kviečiu nepasiduoti panikai, būti racionaliems. (...) Būkime savo profesijos garbingi atstovai ir, jeigu jau ją pasirinkome, nebėgiokime pasitaikius pirmai grėsmei ir pirmiems sunkumams“ – sakė A.Veryga.
Vis dar prašo apsaugos priemonių, pamainų ir tyrimų
Kol kas medikai dar neskuba palikti darbo vietų ir tuo labiau neturi kada galvoti apie savo teisių gynimą teismuose. Tačiau Lietuvos medikų sąjūdžio vadovės pavaduotoja Jurgita Sejonienė 15min sakė, kad medikai užsikrečia itin dažnai ir profesinės sąjungos jau patarinėja žmonėms reikalauti apsaugos priemonių grasinant, kad kitaip nedirbs.
„Gali būti taip, kad atsiras besiteisiančių. Juk ir Darbo kodeksas sako, kad darbo sauga – darbdavio pareiga ir gali atsisakyti dirbti, jei sauga neužtikrinama. Tikrai yra besidominčių, ar gali atsisakyti dirbti be apsaugos priemonių, tačiau į teismus dar niekas neina. Visi supranta, kad situacija neeilinė ir rizika neeilinė.
Tikrai yra besidominčių, ar gali atsisakyti dirbti be apsaugos priemonių, tačiau į teismus dar niekas neina.
Profesinės sąjungos, asociacijos jau visomis jėgomis bando iškovoti socialines garantijas, priedus, apsaugas, kad darbuotojai būtų motyvuojami. Ir jau mokome darbuotojus pačius reikalauti priemonių, bet neatsisakyti eiti į darbą. Žmonės, kurie serga, yra nekalti, kad buvo daug kur uždelsta, daug kas nepadaryta ir nesuplanuota. Be to, pasirinkome tokią profesiją, kur yra ir pareiga aukščiau visko. Tai nereiškia, kad nereikia reikalauti sąlygų, bet dirbti reikia“, – teigė J.Sejonienė.
Pasak J.Sejonienės, apsaugos priemonių stoka yra svarbiausias faktorius, lemiantis tokį aukštą medikų sergamumą.
LMS atstovė apgailestavo, kad gydytojų šauksmas vis dar tebeskamba tyruose. Nors jau atrodė, kad ministerija nustatys prievolę visus, tiesiogiai su pacientais dirbančius, medikus aprūpinti respiratoriais, taip neatsitiko.
„Vakar ministerijos patvirtinti penki saugumo ar rizikos lygiai, kurie parengti remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos ir Lietuvos gydytojų sąjungos teikimu. Mes manome, kad jie – nepakankami, kad jie minimalūs, tačiau kol kas nėra įgyvendinti nė jie. Mūsų siūlymas buvo griežtesnis, konsultavomės su daktare Jolanta Griškevičiene, kuri yra buvusi PSO ekspertė, ir ji taip pat tvirtino, kad individualių apsaugų naudojimą būtina griežtinti“, – kalbėjo LMS atstovė.
Pasak jos, jei visi darbuotojai, turintys kontaktą su pacientais, nepaisant kokių problemų turinčiais, naudotųsi FFP2 klasės respiratoriais, jei darbuotojų medvilniniai drabužiai būtų kasdien skalbiami, jei pirštines jie galėtų keisti po kiekvieno paciento apžiūros, sergančių medikų būtų kur kas mažiau. Tuo labiau, jei tyrimai būtų atliekami gausiau ir ne tik simptomus jau pajutusiems žmonėms.
Be to, pasak J.Sejonienės, labai svarbu ir užtikrinti medikų darbą trumpesnėmis pamainomis ir būtinai sudarant tokias komandas, kurios pasikeistų tarpusavyje nekontaktuodamos.
„Darbo organizacija. Yra įstaigų, kur darbas pertvarkytas taip, kad atitiktų pandemijos sąlygas. Pacientų srautai atskirti, trumpesnės pamainos ir mažesnės medikų komandos, kad nedirbtų visi vienu metu. Tačiau tikrai ne visur“, – aiškino ji.
LMS vadovės pavaduotoja sutinka, kad svarbu medikams ir nebevažinėti per kelias darbovietes.
„Kuo mažesnė migracija tarp įstaigų būtina. Tokia rekomendacija daugelio įstaigų buvo, kad jei turi vieno etato krūvį, tai tik toje pagrindinėje darbovietėje ir dirbi, o kitų atsisakai. Taip turėtų būti, bet realybėje, jei žmogus turi tik dalį etato? Tai dirbi budėjimais ir negali pasakyti įstaigai, kad rytoj nebeateisi budėti. Tokius dalykus reikėjo derinti labai iš anksto. Ką mes ir sakėme, dar vasarį, sausio mėnesį tam reikėjo ruoštis“, – kalbėjo J.Sejonienė.
Problemų yra ir dėl to, kad ne visi medikai moka dirbti padidinto pavojaus sąlygomis, o įstaigų pasirengimas labai nevienodas.
Klausiama, nuo ko jis priklauso, medikė neišsisukinėja: nuo vadovo.
Pavyzdžiui, Mažeikių, Molėtų ligoninės spėjo pasirengti. Mažeikiuose nelaukę jokių nurodymų perorganizavo darbą, įsteigė karščiavimo kliniką. Molėtuose – direktorius, nesulaukęs valstybės rezervo pagalbos, pats užsiėmė apsaugos priemonių paieška, vardijo J.Sejonienė. „Ir čia atvejų nėra. Tai daug ką pasako“, – kalbėjo LMS atstovė.
