„Teismo vertinimu, Valstybė nepateikė jokių dokumentų, kurie leistų kvestionuoti sprendimus, kuriuos priėmė nacionaliniai teismai, todėl (...) konstatuojama, kad nuteistojo įkalinimo sąlygos pažeidė 3-iąjį Konvencijos straipsnį“, – rašoma nutartyje.
Mažas plotas, kanda blakės
Kaip rašoma dokumente, į Strasbūro teismą kreipęsis nuteistasis nurodė, kad Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atliko nuo 2014-ųjų vasario pradžios iki 2016 metų liepos pabaigos.
Tuo metu vyras buvo apgyvendintas bendrabučio tipo kameroje, kurioje vienam žmogui teko tik 2,76 kv.m asmeninės erdvės. Tai – mažiau, nei Lietuvoje nustatytas 3,1 kv.m nuteistajam reikalavimas.
Netrukus po to savo teises apginti siekęs nuteistasis kreipėsi į Lietuvos teismus. Skunde jis nurodė ne tik per mažas apgyvendinimo patalpas, tačiau ir daugiau nusiskundimų.
Nuteistasis tvirtino, kad Pravieniškėse trūko sanitarinių mazgų, nebuvo šalinamas grybelis, nebuvo šilto vandens, nesilaikyta priešgaisrinės saugos reikalavimų, lovos buvo netinkamos, jį patį nuolat kandžiojo blakės, o patalpose buvo pilna ir kitų rūšių nariuotakojų.
Visgi, Kauno apygardos administracinis teismas 2017 metais pripažino, kad pagrįstas yra tik pirmasis iš nusiskundimų ir vyrui priteisė 300 eurų žalos atlyginimą už pustrečio šimto per mažoje patalpoje pragyventų dienų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pripažino, kad tokios laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos prieštarauja trečiajam EŽTK straipsniui, draudžiančiam kankinti, elgtis nežmoniškai ar žeminti žmogaus orumą.
-
M.Marcinkevičius kreipėsi į EŽTT dėl galimo saviraiškos laisvės pažeidimo
-
Kirtis iš Strasbūro: FNTT ir VMI neveiklumas Lietuvai kainuos tūkstančius eurų
-
Į Lietuvą neįleistų afganistaniečių advokatė tikina, jog jie buvo Lietuvos teritorijoje
-
E.Dobrovolska: Lietuva prašys Strasbūro teismo panaikinti sprendimą dėl afganistaniečių
LVAT vyrui priteisė 1,4 tūkst. eurų, nusprendęs, kad „atlygintinos žalos dydis, atsižvelgiant į konstatuoto pažeidimo pobūdį bei jo ilgą trukmę, turi būti didinamas“.
Nepaisant šio sprendimo vyras nusprendė savo teises ginti ir dar aukštesnėje instancijoje – kreipėsi į EŽTT.
Siūlė atlyginti žalą, bet per mažai
Vykstant šiai bylai Lietuvos valstybė pateikė vienašališką deklaraciją, kurioje teigė pripažįstanti, kad nuteistojo apgyvendinimo sąlygos neatitiko EŽTK nuostatų ir už tai pasiūlė 6 117 eurų žalos atlyginimą.
Valstybė taip pat siekė, kad tokiu atveju kreipimasis būtų išbrauktas iš Strasbūro teismo bylų sąrašo.
Vis dėlto, su tokiu pasiūlymu nesutiko pats nuteistasis, kuris teigė, kad pasiūlyta suma neatitinka jam padarytos žalos. Į tai, kad Lietuva pasiūlė gana mažą pinigų sumą, dėmesį atkreipė ir teismas.
„Teismas konstatuoja, kad vienašališkoje deklaracijoje pasiūlyta suma neatitinka atlygintinos žalos sumų, kurias ta pati valstybė turėjo sumokėti kitose panašiose bylose. Valstybė taip pat nepateikė jokių pagrįstų priežasčių, kodėl deklaracija vis dėlto turėtų būti priimta“, – pabrėžiama EŽTT nutartyje.
Nors byloje Lietuvos atstovė bandė įrodyti, kad teismai netinkamai apskaičiavo dienų, kuriomis nuteistasis buvo apgyvendintas nepatenkinamomis sąlygomis, skaičių – esą į jas įskaičiuotas buvimas vienutėje už netinkamą elgesį ir ilgalaikiai šeimos vizitai, todėl dienų turėtų būti 659, o ne 672, tačiau EŽTT į tai neatsižvelgė.
„Remiantis turimais dokumentais ir teismine praktika, teismo vertinimu, pagrįstas pareiškėjui priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis yra 10,8 tūkst. eurų“, – konstatavo Strasbūro teismas.
