Šeimoms teikti kompleksines paslaugas nuspręsta 2016 m., ir kai kurios savivaldybės jau metus leidžia tam skirtus pinigus. Visos šeimos, ne tik įtrauktos į socialinės rizikos sąrašus, gauna nemokamas psichologų ir sociologų konsultacijas, lanko pozityvios tėvystės mokymus, kur sužino, kaip pakeisti vaikų auklėjimo stilių, gali nemokamai kreiptis į specialistus, kai šeimai gresia skyrybos ar laikinai palikti vaikus, kad susitvarkytų savo reikalus. Atokesnių rajonų gyventojų vaikai nemokamai pavežami. Ministerijos atstovai teigia, kad nepasinaudojančios tokia galimybe savivaldybės skriaudžia savo šeimas.
„Ir tą tokią atsakomybę turbūt turėtų prisiimti ir atkreipti dėmesį, ir galų gale ta socialinė situacija pas juos gali būti prastesnė, negu gretimoj savivaldybėje, kuri jau metus vykdo, galų gale ir vaiko teisių tarnyboms pagalba didžiulė – šita priemonė ir smurto prevencija“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Kristina Paulikė.
Ministerijos duomenimis, kompleksinės paslaugos šeimai vis dar neteikiamos Biržų rajone, Vilkaviškyje, Panevėžyje. Vilniaus rajono savivaldybė iš viso dar nėra pateikusi paraiškų.
„Finansavimas yra skirtas visoms savivaldybėms, joms tereikėjo parengti paraiškas, kai kurios yra parengusios, pasirašiusios sutartis ir įgyvendina, berods 46 savivaldybės, kitos dar vertinamos paraiškos savivaldybių, o su 7 šiek tiek turim problemų“, – teigė K.Paulikė.
Kai projektas bus įtrauktas į valstybės projektų sąrašą, savivaldybė įgis teisę teikti paraišką ir gauti finansavimą projektui įgyvendinti.
Vilniaus rajono savivaldybė su ministerija nesutinka – teigia gruodžio 28-ąją pateikusi projekto „Kompleksinės paslaugos Vilniaus rajono šeimoms“ siūlymą ir laukianti sprendimo dėl jo įtraukimo į valstybės projektų sąrašą.
„Kai projektas bus įtrauktas į valstybės projektų sąrašą, savivaldybė įgis teisę teikti paraišką ir gauti finansavimą projektui įgyvendinti“, – pranešime žiniasklaidai rašo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyrius. Tiesa, informaciją apie teiktą projektą oficialioje svetainėje savivaldybė skelbia tik sausio 4-ąją.
Kalbant apie kitas savivaldybes, projektą derina Panevėžio savivaldybė, nors garsiai skelbia, kad Panevėžys atsinaujina, kol kas ne tik infrastruktūros, bet ir socialinių paslaugų srityje nejudama iš mirties taško. Savivaldybės atstovai problemų nemato.
„Jeigu būtų jau terminai praėję, tai būtų galima sakyti, kad turėjom, bet dabar mes dar galim tai padaryti ir laisvai, mums nėra termino numatyto, yra terminas iki 2020-ųjų“, – kalbėjo Panevėžio savivaldybės Investicijų skyriaus vyresnioji specialistė Angelė Steponavičienė.
Tuo metu Kauno savivaldybė, gavusi beveik 2 mln. eurų, paslaugas šeimoms teikti suskubo viena pirmųjų.
„Nuo lapkričio jau buvo 80 žmonių, kuriems suteiktos paslaugos ir kurie dalyvavo mokymuose, visa pagalba tik prasideda, planuojame kad galėsime per mėnesį daugiau suteikti, suburta komanda psichologų, psichoterapeutų, lektorių“, – pasakojo Kauno psichologinės pagalbos ir koordinavimo centro psichologė Ieva Stripeikienė.
Panevėžiečiai projektą žada suderinti per 3 mėnesius, esą šiemet pradės teikti ir paslaugas, o trūkstamų specialistų kviesis iš kitų miestų.