Tai portalui patvirtino Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus laikinasis vadovas Arūnas Malinovskis.
„Šeima tarnybai nebuvo žinoma, nes ji iki šiol nebuvo įtraukta į globėjų registrą. Norą tapti globėjais ji pareiškė pirmą kartą“, – paaiškino A.Malinovskis.
Lietuvoje globos ar įvaikinimo laukia 523 vaikai. Minėta šeima pateikė prašymą ne šiaip tapti globėjais, bet išreiškė valią globoti būtent pastarąjį mėnesį dėmesio centre atsidūrusią devynmetę kaunietę.
Daugiau papildomų duomenų apie potencialių globėjų šeimą A.Malinovskis pateikti negalėjo.
Prašymas buvo pateiktas Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui.
M.Puidokas žino tą šeimą
Pirmadienį prašymą sesers nuolatinei globai pateikė iš Anglijos parskubėjęs jos brolis 25 metų Arūnas Leščiauskas.
Apie tai, kad devynmetės mergaitės globa domisi ir daugiau žmonių, dar pirmadienį 15min užsiminė Seimo narys „valstietis“ Mindaugas Puidokas. Jis pasakojo, kad viena lietuvių šeima labai rimtai svarsto galimybę teikti prašymą dėl nuolatinės jos globos.
„Žinau“, – atsakė M.Puidokas, paklaustas, ar jis pažįsta tą šeimą.
„Advokatas kol kas neleidžia jiems kalbėti, kad nebūtų pakenkta procesui. Net ir ateityje jie galės kalbėti tik garantuojant anonimiškumą, kitaip mergaitė neturėtų ramybės“, – tęsė M.Puidokas, tarsi užmiršęs, kad visai neseniai pats viešai paskelbė straipsnį, kuriame per neapdairumą atskleidė mergaitės asmeninius duomenis – vardą ir pavardę. – Zelandams lengva kalbėti, kai išsivežtų toli toli ir niekas nepažinotų jos.“
Ministras pasakė, ką galvoja
Seimo narys M.Puidokas neslepia siekiantis, kad mergaitė liktų Lietuvoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis trečiadienį išplatintame plačiame pasisakyme M.Puidoką apkaltino visuomenės kiršinimu dėl politinių tikslų – rinkimų į Europos Parlamentą, kurie vyks šių metų gegužę.
„Seimo narys platina sąmokslo teorijas, netikras naujienas ir kiršina visuomenę, nors nė dėl vieno aspekto nėra kreipęsis į ikiteisminio tyrimo institucijas ir nėra bandęs išspręsti jokio klausimo darbo tvarka“, – pažymėjo ministras.
M.Puidokas ne kartą kartojo, kad mergaitę esą norėjo globoti net kelios lietuvių šeimos, tačiau prioritetas buvo suteiktas tarptautiniam įvaikinimui. Todėl L.Kukuraitis dar kartą atkreipė dėmesį į keletą faktų.
Mergaitė yra gimusi 2009 m. ir auga Kauno savivaldybės vaikų globos namuose. Globos namai yra vaiko atstovas pagal įstatymą.
Mergaitės tėvas yra miręs, mamai 2015 m. teismo sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia. Globos namuose ji auga su 17 metų seserimi, dar viena sesuo auga pas globėją Lietuvoje. Mergaitė dar turi 5 pilnamečius brolius. Keli iš jų gyvena užsienyje.
Seimo narys platina sąmokslo teorijas, netikras naujienas ir kiršina visuomenę.
Į galimų įvaikinti vaikų apskaitą nepilnametė buvo įtraukta 2015 m. balandžio mėnesį. Tarptautinis įvaikinimas įmanomas tik tuomet, jei per 6 mėnesius nuo vaiko įtraukimo į galimų įvaikinti vaikų apskaitą Lietuvoje neatsirado šeimos, norinčios ir galinčios įvaikinti mergaitę ar ją globoti.
„Tarptautinis įvaikinimas šiuo atveju inicijuotas 2016 m. rugpjūčio mėnesį – tai yra, praėjus daugiau nei metams“, – pabrėžė ministras.
Zelandai meldžiasi
Ketvirtadienį Vilniaus miesto apylinkės teisme bus atversta tarptautinio įvaikinimo byla ir svarstomas sutuoktinių poros iš Naujosios Zelandijos Nigelo ir Raewyn McClymontų prašymas leisti įvaikinti devynmetę mergaitę iš Kauno. Sprendimui priimti teisėjas Tomas Venckus turės dvi savaites.
Į Lietuvą Nigelas ir Raewyn atvyko sausio 2-ąją. Po poros dienų jie pirmą kartą gyvai susitiko su mergaite, kurią ketina įvaikinti ir dukra vadina nuo pirmos pažinties dienos.
Pirmą kontaktą su mergaite jie užmezgė praėjusių metų rugpjūtį. Nuo tada susirašinėjo laiškais, bendravo vaizdo formatu.
Į Lietuvą su 47 metų Nigelu ir 46-erių Raewyn atkeliavo ne pirmą kartą. Prieš ketverius metus šeima Lietuvoje įvaikino devynerių ir trylikos metų berniukus.
Šią savaitę mergaitė gyvena su šeima, kuri apsistojusi bute sostinės Senamiestyje. Nigelas ir Raewyn tvirtina, kad penketukas iškart pasijuto šeima, todėl zelandai net neįsivaizduoja, kad devynmetės įvaikinimo procedūra galėtų žlugti.
„Mūsų vienintelis lūkestis buvo parsivežti ją namo, kad pagaliau taptų tikra šeimos nare“, – 15min prisipažino 47 metų Nigelas. „Meldžiamės“, – vyrui antrino Raewyn.
Visą pokalbį su jais galite perskaityti ČIA.
Mergaitės bus atsiklausta dar kartą
Mergaitė yra aiškiai išreiškusi savo pritarimą dėl įvaikinimo, rašytinis mergaitės sutikimas būti įvaikintai zelandų Nigelo ir Raewyn McClymontų šeimoje yra gautas.
Taip pat gauti rašytiniai abiejų nepilnamečių mergaitės seserų sutikimai, mergaitės įvaikinimui pritarė vaiko atstovas pagal įstatymą – vaikų globos namai, kuriuose mergaitė auga, bei Tarpinstitucinė įvaikinimo komisija.
Teismo posėdyje, kurio metu įvaikinimo byla bus nagrinėjama iš esmės, vaiko globėjas dar kartą išreikš savo nuomonę dėl vaiko įvaikinimo konkrečioje šeimoje tiek raštu, tiek žodžiu.
Teismo posėdyje mergaitė taip pat dar kartą išreikš savo nuomonę dalyvaujant psichologui.
Įstatymas neįpareigoja atsižvelgti į brolių/seserų, taip pat senelių ar kitų giminaičių nuomonę.
