Penktadienį per posėdį Valstybės gynimo tarybai buvo pristatyta nauja Lietuvos ginkluotųjų pajėgų strategija, kuri bus įgyvendinama 2015-2020 metais. Šiame dokumente numatomi prioritetai ir kryptys, kaip bus vystoma Lietuvos kariuomenė.
„Prezidentė sako, kad Lietuva turi būti pajėgi savarankiškai gintis, užtikrinti sąjungininkų priėmimą ir vykdyti kolektyvinės gynybos operacijas“, – po posėdžio sakė prezidentės patarėjas gynybos klausimais Valdemaras Sarapinas.
Valstybės gynimo taryba pasiūlė Vyriausybei, kad rengiant kitų metų biudžetą, krašto apsaugos sistemai būtų skirta 150 milijonų eurų daugiau.
„Esu dėkingas Valstybės gynimo tarybai ir kitiems politikams, kurie pritaria finansavimui didinimui. 149 milijonai eurų yra reikšmingas pasikeitimas, tai leis mums geriau vykdyti komplektaciją, tiek įsigyti ginkluotės“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Jis pabrėžė, kad krašto apsaugos sistemai reikia daugiau pinigų, tačiau padidinta suma yra svari.
J.Olekas teigė, kad lyginant 2008 ir 2012 metų gynybos biudžetus, krašto apsaugos sistema neteko apie 300 milijonų eurų, todėl dabar yra būtina mažinti atsilikimą.
Šalies vadovai taip pat priėmė sprendimą dėl Lietuvos kariuomenės įsigijimų 2016 metais. Jau aišku, kad mūsų šalis pirks pėstininkų kovos mašinų, savaeigių haubicų, karių ginkluotės.
„Pradžia galėtų būti daroma ir 2015 metais. Visų pirma tai būtų pėstininkų kovos mašinos ir haubicos. Po dviejų savaičių turėsime Vokietijos gynybos ministrės vizitą į Lietuvą, galbūt, žinosime konkretesnių dalykų“, – sakė J.Olekas.
Pradžia galėtų būti daroma ir 2015 metais. Visų pirma tai būtų pėstininkų kovos mašinos ir haubicos. Po dviejų savaičių turėsime Vokietijos gynybos ministrės vizitą į Lietuvą, galbūt, žinosime konkretesnių dalykų, – sakė J.Olekas.
Apie konkrečius gaminius kol kas nėra kalbama, nes ginkluotė bus perkama viešojo konkurso būdu.
„Taip pat nuspręsta papildomai investuoti į struktūros, infrastruktūros, poligonų plėtrą, kibernetinio ir informacinio saugumo stiprinimą“, – sakė prezidentės patarėjas V.Sarapinas.
Seimui bus siūloma priimti reikiamas įstatymo pataisas, kad Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgose atsirastų antroji brigada.
„Tie papildomi 149 milijonai eurų iš dalies bus skirti ir tam, kad Sausumos pajėgų pagrindu būtų suformuota nauja brigada. Be abejo, tai yra naujos išlaidos ir naujos investicijos, susijusios su ginkluote ir brigados štabo kūrimu“, – aiškino J.Olekas.
Valstybės gynimo tarybos sprendimu siūloma didinti profesionalių karių skaičių. Kitąmet į profesinę karo tarnybą turėtų būti priimta apie tūkstantis kariškių.
Naujoji brigada – Vakarų Lietuvoje
Naujienų agentūra BNS praneša, kad Lietuvos kariuomenė naująją Motorizuotąją pėstininkų brigadą ketina kurti Vakarų Lietuvoje. Štabas turėtų būti įrengtas kitąmet.
„Planuojama, kad 2016 metais bus steigiamas brigados štabas, kurio pagrindą sudarys jau Klaipėdoje veikiančio Sausumos pajėgų vadovybės Operacijų planavimo ir valdymo centro personalas, ir priskirti du batalionai - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionai“, - BNS penktadienį sakė Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai kapitonas Mindaugas Neimontas.
Šiuo metu Lietuvoje yra viena sausumos pajėgų brigada - mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“. Iki 2021 metų siūlomą ją papildyti Logistikos batalionu.
Iki 2021 metų brigadą turėtų papildyti nauji pėstininkų ir artilerijos batalionai.
Šiuo metu Lietuvoje yra viena sausumos pajėgų brigada - mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“. Iki 2021 metų siūlomą ją papildyti Logistikos batalionu.
Brigados „Geležinis Vilkas“ vadovybės štabas ir jai priskirti padaliniai dislokuoti Rukloje, Jonavos rajone.
