„Mes juos tiesiog ignoruojame“, – sakė Algirdas Kazimieras Pečiulionis, Palangos tremties ir rezistencijos muziejaus vadovas.
Vyras dalyvavo Laisvės kovose, buvo ištremtas į Sibirą. Sovietai partizaną kalino Omske, Tiumenėje, Sverdlovske.
Pastaruosius du dešimtmečius partizanas gyvena Palangoje.
„Tikrieji palangiškiai vengia J.Basanavičiaus gatvės, apeina ją iš tolo, nebent labai kažko reikia. Mes irgi užsukame tik toms kelioms valandoms, kai būname muziejuje“, – pasakojo Irena Galdikaitė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Palangos filialo valdybos pirmininkė.
Aplanko net rusai ir baltarusiai
Savaitgalį, kai J.Basanavičiaus gatvę užgula pramogų ištroškę poilsiautojai, muziejaus šeimininkai kelioms valandoms atveria duris, kad Palangos svečiai galėtų apžiūrėti ekspoziciją.
„Daugiausiai, tai – vyresnio amžiaus žmonės, tremtiniai arba tie, kas prisimena sunkius laikus. Dar Palangos mokyklos istorijos pamokas veda mūsų muziejuje, supažindina vaikus su okupacija ir tremtimi“, – pasakojo I.Galdikaitė.
Būna, kad rusai ieško tarp mūsų eksponatų pažįstamų veidų. Bet iš užsieniečių daugiausia ateina vokiečių, amerikiečių, anglų, italų. Jeigu jie pamato mūsų lentelę, tai būtinai užsuka, – pasakojo A.Pečiulionis.
Į muziejų užsuka netgi turistai iš Rusijos ir Baltarusijos. Dažniausiai tie, kas patys patyrė sovietinio režimo smurtą arba žino apie Lietuvos okupaciją ir tremtį.
„Būna, kad rusai ieško tarp mūsų eksponatų pažįstamų veidų, – sakė muziejaus vadovas A.Pečiulionis. – Bet iš užsieniečių daugiausia ateina vokiečių, amerikiečių, anglų, italų. Jeigu jie pamato mūsų lentelę, tai būtinai užsuka.“
Pastaraisiais metai lankytojų lyg ir mažėja.
„Jeigu per tas kelias valandas ateina penki žmonės, mes būname laimingi“, – sakė I.Galdikaitė, kuri prisidėjo prie muziejaus įkūrimo.
Eksponatus sunešė žmonės
Pirmoji ekspozicija buvo pristatyta 1993 metų birželio 14-ąją. Nuo to laiko muziejus vis pasipildo eksponatais, kuriuos atneša tremtiniai ir jų giminaičiai.
Visi eksponatai yra sunešti pačių žmonių. Kas ką parsivežė iš tremties, tas tą ir paaukojo, – pasakojo I.Galdikaitė.
„Visi eksponatai yra sunešti pačių žmonių. Kas ką parsivežė iš tremties, tas tą ir paaukojo“, – pasakojo I.Galdikaitė.
Daugumą eksponatų atnešė iš Sibiro sugrįžę vietiniai arba žmonės, kurie po tremties apsigyveno kurorte.
2008 metais muziejus atvėrė naują ekspoziciją, kurioje – Palangos Senosios gimnazijos moksleivių surinkti tremtinių prisiminimai ir unikalios nuotraukos.
„Mums tai buvo labai vertingas projektas“, – sakė tremtinys A.Pečiulionis.
Muziejuje eksponuojami ir daiktai, kuriuos pagamino arba naudojo Sibire.
Vienas įdomiausių eksponatų – rožinis, kurį vienas tremtinys pagamino iš duonos ritinėlių. Tiesa, žiemą kūrinys suiro, nes muziejaus patalpos yra nešildomos.
Išskirtinis dėmesys skirtas rezistencinio judėjimo lyderiui generolui Jonui Žemaičiui. Lietuvos prezidentu pripažintas karvedys gimė ir šiek tiek gyveno Palangoje, todėl 2009 metais buvo pripažintas garbės piliečiu.
„Džiaugiamės, kad Palangos centre buvo atidengtas paminklas J.Žemaičiui, sutvarkyta aplinka. Tai yra bent šiokia tokia atsvara paminklui sovietiniams kariams“, – sakė I.Galdikaitė.