15min pirmadienį pranešė, kad Vilkaviškio rajono Masikvietiškio kaime buvo rasti 75 neidentifikuoti palaikai, taip pat – dvi surūdijusios kulkos ir guminio bato liekanos.
Teismo medicinos ekspertai atliko tyrimus. Išvadose jie teigė, kad skeletai maždaug Antrojo pasaulinio karo laikų, bet neįmanoma nustatyti palaikų tapatybės ir tautybės.
Nepaisant to, bevardžiai kaulai buvo palaidoti Vilkaviškio mieste esančiose sovietinių kareivių kapinėse po Raudonosios armijos vėliava, nors tam nepritarė Kultūros ministerija.
Susipažinus su Kultūros paveldo departamento ir susijusių institucijų pateikta medžiaga, susidaro įspūdis, kad panašios istorijos tampa ne išskirtiniais įvykiais, bet tendencija.
TAIP PAT SKAITYKITE PIRMĄJĄ DALĮ: Vilkaviškyje už Rusijos ambasados pinigus bevardžiai palaikai buvo palaidoti po Raudonosios armijos vėliava
Žuvusiųjų skaičių norėjo padvigubinti
Viešoji įstaiga „Karo paveldo institutas“ buvo įsteigta 2009 metais.
Įstatuose teigiama, kad ji užsiima karo ir istorijos paveldo projektais, mokslinėmis ekspedicijomis, tyrinėjimais. Taip pat – statybos ir remonto darbais.
Šiuo metu ši įstaiga aktyviai užsiima sovietinių kareivių kapinių tvarkymo darbais. Tai finansuoja Rusijos ambasada Vilniuje.
Projekte „Karo paveldo institutas“ prašė leidimo maždaug dvigubai padidinti žuvusių sovietinių kareivių skaičių – nuo 360 pavardžių, kurios šiuo metu yra iškaltos antkapyje, iki 770.
2014 metų pavasarį ši įstaiga pateikė projektą, pagal kurį norėjo sutvarkyti Lazdijų rajono Kapčiamiesčio miestelyje esančias sovietinių karių kapines. Jie ketino atlikti tvarkybos darbus ir įrengti naujų grupinių antkapių.
Projekte „Karo paveldo institutas“ prašė leidimo maždaug dvigubai padidinti žuvusių sovietinių kareivių skaičių – nuo 360 pavardžių, kurios šiuo metu yra iškaltos antkapyje, iki 770.
„Buvo nustatyta, kad Kapčiamiesčio mstl. tarybinių karių kapinėse kartu su jau esančiais kariais buvo palaidoti dar 410 tarybinių karių, kurių pavardės nėra įamžintos memorialinėse plokštėse“, – rašoma priede prie projekto, kuris vadinasi „Archyviniai duomenys“.
Vienas iš šaltinių, kuriais rėmėsi „Karo paveldo institutas“, buvo Rusijos gynybos ministerijos centrinio archyvo duomenų bazė obd-memorial.ru.
Įstaigos vadovas Jurijus Traškelis, telefonu paklaustas, kodėl Kapčiamiesčio kapinėse buvo bandoma padidinti žuvusiųjų skaičių, sakė, kad interneto puslapis obd-memorial.ru yra patikimas šaltinis.
„Ten yra talpinami nuskenuoti Centrinio archyvo dokumentai. Tai tas pats, kas nuvažiuoti į Maskvą ir ieškoti archyve duomenų“, – kalbėjo J.Traškelis.
Įstaigos vadovas Jurijus Traškelis, telefonu paklaustas, kodėl Kapčiamiesčio kapinėse buvo bandoma padidinti žuvusiųjų skaičių, sakė, kad interneto puslapis obd-memorial.ru yra patikimas šaltinis.
Tačiau Kultūros paveldo departamentas tuo suabejojo.
„Jie kreipėsi į mus dėl duomenų Kultūros paveldo registre patikslinimo. Neva buvo nustatyta, kad Kapčiamiesčio kapinėse palaidoti ne 360, o dar 410 sovietinių karių. Tokie teiginiai ir jų naudoti šaltiniai sukėlė abejonių, todėl vertinimo taryba nepritarė“, – sakė Kultūros paveldo departamento vadovė Diana Varnaitė.
„Karo paveldo instituto“ projektas buvo atmestas.
Tačiau tai ne vienintelis atvejis, kai prisidengiant sovietinių kareivių kapinių tvarkymu buvo bandoma daryti abejonių keliančius pakeitimus.
Nubaudė dėl savavališko tvarkymo
2015 metais Kultūros paveldo departamento Šiaulių skyrius užfiksavo, kad Kelmės miesto Tytuvėnų, Vaiguvos ir Užvenčio sovietinių karių kapinėse buvo vykdomi savavališki tvarkymo darbai.
Tai darė tas pats „Karo paveldo institutas“.
Už kiekvieną iš neteisėtai atliktų darbų specialistai paskyrė po 1 tūkst. eurų baudą.
Kelis kartus telefonu paprašytas pakomentuoti situaciją, įstaigos vadovas J.Traškelis komentaro apie gautas baudas nepateikė. Jis tikino, kad 15min turima informacija yra „nuogirdos“ ir siūlė susitikti „kitą savaitę“, tačiau antradienį į skambutį neatsakė.
Kelmės rajono savivaldybės Kraštotvarkos, paveldosaugos ir statybos skyriaus vedėjas Rimantas Dobrovolskis teigė, kad „Karo paveldo institutas“ niekada negavo jokio savivaldybės leidimo.
„Tytuvėnų, Vaiguvos ir Užvenčio karių kapinės yra įtrauktos į Kultūros vertybių registrą. Informuojame, kad leidimus kultūros paveldo objektų tvarkybos darbams atlikti išduoda Kultūros paveldo departamento teritoriniai skyriai“, – teigė R.Dobrovolskis.
Kultūros paveldo departamento specialistai pasakojo, kad tvarkytojai buvo nusitaikę ir į Tytuvėnų gyvenvietėje esančius lietuvių senkapius.
Juose stovi paminklas su lietuvišku užrašu „Gyvent taip, kad nereiktų verkti, prisiminus jaunystę“ ir data – 1924-1934.
„Mūsų žiniomis, šiuos senkapius buvo bandoma sutvarkyti kaip Pirmojo pasaulinio karo karių kapines, bet mūsų regioninis skyrius tai pastebėjo“, – pasakojo Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis.
Specialistai neleido lietuviškų senkapių paversti menamomis Pirmojo pasaulinio karo karių kapinėmis.
Rusijos ambasada savo komentare 15min teigė, kad užsiima ne tik sovietinių karių kapų tvarkymu ir priežiūra, bet ir Pirmojo pasaulinio karo. Tačiau komentaras buvo ne apie konkretų Tytuvėnų atvejį, bet apie visą Rusijos ambasados veiklą šioje srityje.
Nurodo neteisingą darbų pobūdį
Kultūros paveldo departamento direktorė D.Varnaitė sako, kad tokių numatytą tvarką pažeidžiančių bandymų tvarkyti sovietinių karių kapines padaugėjo pastaraisiais metais.
Per 2014-2015 metus Kultūros paveldo departamentas gavo 16 oficialių prašymų dėl Antrojo pasaulinio karo kapų priežiūros arba tvarkymo darbų.
Net 11 iš jų buvo atmesti, nes neatitiko numatytos tvarkos arba buvo bandoma nuslėpti tikrąjį darbų pobūdį.
„Dažnai atmestų projektų teikėjai bandydavo gudrauti dėl to, kokius darbus iš tikrųjų planuojama atlikti“, – pasakojo D.Varnaitė.
Labai dažnai kapinių tvarkytojai prašydavo leidimo atlikti priežiūros darbus, o tai reiškia: surinkti šiukšles, nušluoti takus, sugrėbti lapus, nugenėti šakas ar panašiai. Tačiau iš tikrųjų projekte įrašydavo ir naujų antkapių statybą, paminklų ar lentų remontą, net takelio išgrindimą plytelėmis.
Labai dažnai kapinių tvarkytojai prašydavo leidimo atlikti priežiūros darbus, tačiau iš tikrųjų projekte įrašydavo ir naujų antkapių statybą, paminklų ar lentų remontą, net takelio išgrindimą plytelėmis.
„Tokiems, sakykime, statybos darbams jau reikia teikti kitokį projektą, reikalinga sąmata, susijusių institucijų leidimai ir kiti papildomi duomenys“, – aiškino D.Varnaitė.
Pavyzdžiui, 2013 metų vasarą Kultūros paveldo departamentas nepritarė „Karo paveldo instituto“ projektui dėl Alytaus miesto sovietinių karių kapinių tvarkymo.
Tame projekte įstaiga nurodė, kad planuoja atlikti priežiūros darbus, todėl „niekas naujai neįrengiama“.
Tačiau Kultūros paveldo departamento specialistai pastebėjo, kad buvo numatyta remontuoti memorialines plokštes, betono plytelių dangą, atraminę sieną. Projekte buvo pateikti grupinio antkapio ir individualaus kapo darbiniai brėžiniai.
„Mes neturime paaiškinimo, kodėl taip daroma. Lietuvoje savo karių kapus prižiūri ir lenkai, ir vokiečiai, tačiau tokių problemų nekyla“, – sakė Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojas A.Degutis.
Teigė, kad konsultuojasi su Lietuvos institucijomis
Ketvirtadienį Rusijos ambasada Vilniuje atsiuntė komentarą 15min, kuriame teigė, kad tokie kapų tvarkymo darbai yra atliekami laikantis griežtų reikalavimų.
„Rusija visada prisimena tuos, kurie atidavė savo gyvybės vaduodami pasaulį nuo rudojo maro (fašizmo, – 15min pastaba), ir yra įsipareigojusi tvarkyti sovietinių karių kapus. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų Europos šalių: Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje ir kitur. Šio tikslo mes siekiame tvirtai.
Darbą atlieka Lietuvos įmonės, griežtai nustatyta tvarka, pasikonsultavus su valstybės ir vietos valdžios institucijomis“, – 15min raštu teigė Rusijos ambasada.
Komentare buvo teigiama, kad „Rusijos ambasada Lietuvoje niekada neišpūtė ir neketina išpūsti duomenų apie žuvusių ir Lietuvoje palaidotų sovietinių karių skaičius“.
Savivaldybės nevykdo įsipareigojimų
Viena iš problemų dėl kapų tvarkymo yra ta, kad Lietuvos savivaldybės nevykdo įsipareigojimo įregistruoti vietines kapines Nekilnojamojo turto registre. Kol tai nėra padaryta, kapinių sklypai priklauso Nacionalinei žemės tarnybai.
Tai reiškia, kad norint palaidoti žmogų arba sutvarkyti tokiame sklype esantį kapą, reikia gauti ne savivaldybės, bet būtent Nacionalinės žemės tarnybos leidimą.
Pavyzdžiui, Kelmės rajono savivaldybė iš trijų savavališkai tvarkytų kapinių į Nekilnojamojo turto registrą buvo įtraukusi tik Vaiguvos kapines.
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Vida Ablingienė 15min teigė, kad procesas atidėliojamas dėl lėšų trūkumo.
Esą Seimas įpareigojo savivaldybes įregistruoti kapines Nekilnojamojo turto registre, tačiau tam nepaskyrė papildomų lėšų.
„Pagal savo biudžetų galimybes savivaldybės vis tik registruoja kapines. Lietuvoje yra virš 6 tūkst. kapinių. 2013 metais savivaldybės buvo įregistravusios apie 11 proc. kapinių“, – teigiama atsakyme.
Užsakovas – Rusijos ambasada
„Karo paveldo instituto“ vadovas J.Traškelis teigė, kad tokia situacija susiklostė dėl spragų Lietuvos teisės aktuose.
Esą anksčiau norint projektuoti tokių kapinių tvarkymą, reikėjo nustatyti objekto vertingąsias savybes, o tai buvo pagrindinė kliūtis, nes tokį nustatymą gali atlikti tik specialistai.
Šių metų lapkričio mėnesį šitas vertingųjų savybių nustatymo reikalavimas pagaliau buvo išimtas iš įstatymų ir mes galime normaliai dirbti, – sakė J.Traškelis.
„Šių metų lapkričio mėnesį šitas vertingųjų savybių nustatymo reikalavimas pagaliau buvo išimtas iš įstatymų ir mes galime normaliai dirbti“, – sakė J.Traškelis.
2015 metų gruodžio mėnesį jo valdoma institucija „Kultūros paveldo institutas“ kreipėsi į Kultūros ministeriją dėl tvarkybos darbų 36-iose kapinėse, kurių dauguma yra sovietinių kareivių.
Įstaigos „Karo paveldo institutas“ vadovas sakė, kad sovietinių karių kapų tvarkymą išties finansuoja Rusijos ambasada, tačiau tikslių sumų atskleisti negalėjo, nes sutartyse numatytas konfidencialumas.
