Pasak jos, toks reikalų tvarkymas siekiant asmeninės naudos labiau būdingas kai kurioms Afrikoms šalims ar Rusijai, bet ne Vakarų valstybėms.
– Kaip vertinate žiniasklaidos paskelbtus faktus?
– Ši istorija apnuogino mūsų sistemines problemas, kurios vis dar egzistuoja. Jau nemažai laiko gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, bet sovietinės apraiškos vis dar išlikusios. Tuo naudojasi labai daug žmonių.
Bjauriausia yra tai, kad politikai ar valdininkai, užimdami įtakingas pozicijas, tiesiog perka sau pareigas arba kitaip piktnaudžiauja savo galiomis siekdami asmeninės naudos.
Tyrimuose atskleisti faktai parodė, kad žmonės nuperkami labai pigiai. Pasiūlant jiems smulkius dalykus, paslaugas. Tai yra šlykštu.
– 15min gauna didelį kiekį informacijos, kuris byloja apie stambaus masto piktnaudžiavimus. Matome, kad į šiuos procesus buvo įsitraukę nemažai politikų. Ar pati esate jautusi spaudimą?
– Niekada neteko susidurti su L.Anužiene. Taip, politikas ar sprendimus priimantis valstybės tarnautojas visada susiduria su interesų grupėmis, bet jis turi būti objektyvus. Taip, jis turi išklausyti visų pusių, bet jis negali atstovauti tik vienai jų.
Kai susiformuoja artimi ryšiai, pasiekiami neoficialūs susitarimai, daroma įtaka, tada kyla rimtos bėdos. Priimami neracionalūs sprendimai, kai valstybės turtas naudojamas neefektyviai. Lygiai taip pat atsiranda neaiškūs diplomai, nekokybiškas mokslas.
– Faktai rodo, kad L.Anužienė ES milijonais naudojosi be rimtos kontrolės. Apie tai parašius susidūrėme ir su pozicija, kad tai nėra biudžeto pinigai ir juos „įsisavinus“ niekas nenukentėjo. Kaip tai vertinate?
– Tai sena problema. Dažnai tenka girdėti, kad ES pinigai nėra Lietuvos pinigai ir svarbu juos kokiu nors būdu gauti. Tai nėra tiesa. ES investuoja tik todėl, kad mažintų turtinį atotrūkį tarp valstybių.
Pinigai nėra skirti tam, kad juos pravalgytume. Dirbdama Seimo Audito komitete ne kartą mačiau tokių pavyzdžių. Net iš teisėsaugos institucijų tekdavo girdėti, kad gal nereikia kelti į viešumą piktnaudžiavimo ES pinigais faktų, nes Lietuvai gali tekti grąžinti tuos pinigus.
– Ar sprendimus priimantys valdininkai ar politikai negalvoja apie asmeninę atsakomybę?
– Asmeninės atsakomybės pas mus labai trūksta. Mes klausiam, kodėl skursta regionai, kodėl toks didžiulis atotrūkis. Nes mūsų resursai skirstomi negalvojant, kas bus už dešimties ar dvidešimties metų. Galvojant, kaip sau asmeniškai susitvarkyti gyvenimą.
Tai požiūris, būdingas Rytų kaimynei arba kai kurioms Afrikos šalims. Jei pasisekė patekti į valdžią, tai pirmiausia reikia gyvenimą susitvarkyti sau, savo giminėms, o jau paskui galvoti apie visuomenę. Su tuo reikia kovoti.
– Šiuo metu valstybinės mokymo įstaigos paverstos L.Anužienės šeimos verslu. Ar šią situaciją dar įmanoma pakeisti?
– Viešasis interesas nėra verslas. Šiuo atveju, tai yra valstybės turtas ir valstybė turi teisę priimti sprendimus, kad tas turtas būtų naudojamas efektyviai ir racionaliai. Jeigu gyvename vakarietiškoje valstybėje, vakarietiškais principais ir turėtume vadovautis.
Teisėsaugos institucijos tokiais atvejais turi reaguoti. Su kolege Ingrida Šimonyte esame paruošę raštus ir juos netrukus išsiųsime. Pirmiausia, išsamus tyrimas turi būti atliktas Švietimo ir mokslo ministerijoje. Turi būti principinga ministrės pozicija ir aiški politinė valia situaciją išsiaiškinti ir nubausti asmenis, kurie padarė žalą.
Taip pat matome ir galimas korupcijos apraiškas, kurias galėtų aiškintis Specialiųjų tyrimų tarnyba, į kurią taip pat žadame kreiptis.