A.Anušauskas – apie A.Lukašenkos grėsmę, Vokietijos brigadą, pirtį Seime ir žmonos pasisakymus

– Baltarusijoje vyksta tam tikras judėjimas, matyti, kad telkiamos pajėgos. Norėjau jūsų paklausti, ką jūs, kaip ministras, matote, kokia situacija dabar?

– Kol kas vertiname. Mes matome tą Rusijos judėjimą, matome, žinoma, ir atvirkštinį judėjimą, t. y. iš Baltarusijos išvežama karinė technika į pagalbą okupacinei Rusijos kariuomenei Ukrainoje. Tas irgi matyti. Toks, sakyčiau, dvipusis eismas. Į Baltarusiją keliauja, o iš Baltarusijos išvežama.

Spėjimas mūsų, kad į Baltarusiją vežami Rusijos mobilizuotieji kariai praeis Baltarusijos poligonuose ir mokymo centruose tą papildomą rengimą ir tada iš ten bus siunčiami į frontą, nes pajėgumai, kurie dabar telkiami Baltarusijoje, galbūt pakankami atitraukti dalį ukrainiečių pajėgų nuo fronto, tačiau nepakankami vykdyti aktyvią agresiją kaip vasario–kovo mėnesiais iš Baltarusijos teritorijos.

– Vis tiek turbūt kažkokius skaičius žvalgyba pateikia – kiek šiuo metu gali būti sutelkta Rusijos ir Baltarusijos pajėgų,ten, kaip buvo žadama, prie vakarinių šalies sienų?

– Dar, žinokit, labai menki skaičiai, galbūt tik keli tūkstančiai. Dar kol kas nėra dideli skaičiai, sakyčiau, daugiau Baltarusijos kariuomenės, kuri ir taip ten buvo.

Putinas, Lukašenka

– O turite duomenų apie kažkokią slaptą mobilizaciją Baltarusijoje?

– Na, aš apie mūsų turimus duomenis nešneku. Aš galėčiau pasakyti, kad iš visų vertinimų kol kas nematyti Baltarusijos tokių aktyvių veiksmų, mobilizuojant savo piliečius.

– Kitaip sakant, Lietuvai, Lenkijai, sakykime, po tų Aliaksandro Lukašenkos pareiškimų nederėtų nerimauti?

– Aš turiu pasakyti tai, į ką ir Briuselyje atkreipė gynybos ministrai dėmesį. Kiekvienas neatsakingas pareiškimas, kad ir Lukašenkos, vis tiek yra eskaluojantis situaciją. Vis tiek mes turime į tai žiūrėti kaip į faktą, pareiškimą. Kas toliau vyks, žinoma, tam yra žvalgyba, tam yra galimybės patikrinti informaciją, ir mes turime skirti pareiškimus nuo realių veiksmų, nes pareiškimai dažnai būna deklaratyvūs, o veiksmai kitokie. Tai tuos dalykus, žinoma, mes turime labai atidžiai stebėti.

– O realu, kad Baltarusija įsitrauks netrukus į karą Ukrainoje?

– Aš sakyčiau, kad Baltarusijos teritorija ir dabar išnaudojama agresijai prieš Ukrainą, ir tai yra įsitraukimas į karą. Ar įsitrauks savo kariuomenės daliniais – tokių požymių kol kas nematyti. Mes, aišku, nežinome visų diktatorių susitarimų, nes po pastarojo susitikimo būtent ir aktyvuota sąjunginės valstybės kuriamo junginio koncepcija. Mes visų susitarimų nežinome, bet kol kas požymiai visi rodo, kad Lukašenka siekia išlipti sausas iš vandens, nors yra aktyvus agresoriaus talkininkas.

Aš sakyčiau, kad Baltarusijos teritorija ir dabar išnaudojama agresijai prieš Ukrainą, ir tai yra įsitraukimas į karą. Ar įsitrauks savo kariuomenės daliniais – tokių požymių kol kas nematyti.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados štabo inauguracija

– Kita tema – vokiečių brigada Lietuvoje. Kokioje dabar stadijoje yra infrastruktūros, skirtos brigadai apgyvendinti, kūrimas?

– Mes ją esam suplanavę, be abejo, supažindinę ir Vokietijos pusę. Jiems, turiu pasakyti, įspūdį daro ir greitis, ir pasiūlymai, ir šitoje vietoje reikės daug ką padaryti. Prieš kelias dienas, gal prieš savaitę, Seime buvo įregistruoti mūsų įstatymų pakeitimai, kurie labai padės infrastruktūros vystymui. Be to, tai (numatyta pateikti, – red. past.) pačiame pirmajame posėdyje. Yra su Seimo pirmininke sutarta ir mačiau, kad įrašyta vieninteliame posėdyje, kuris vyks šį mėnesį. Vienas buvo tik biudžetui skirtas, taigi vieninteliame posėdyje bus tie įstatymų projektai pateikti.

– Kokių įstatymų?

– Dėl statybos, žemės visi kiti, kurie leis dalį tokių biurokratinių procedūrų gerokai sutrumpinti. Sakyčiau, jeigu mes nieko nekeičiame įstatymuose ir jeigu vykdome infrastruktūros statybą, tai turiu pasakyti, kad dvejus metus vien tik popierius tvarkytumėme. Dvejus metus jokių statybų net nevyktų, o mes norime, priėmus įstatymus, pradėti statybas jau kitais metais, sutvarkę visus reikalingus dokumentus, nes sugalvojome, kaip pagreitinti, naudoti esamus projektus, pritaikant juos atitinkamoms sąlygoms ir t. t.

Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrų apsilankymas Vokietijos brigados karių pratybose

+38

– O kada jau planuotumėte užbaigti tas statybas?

– Žiūrint, kokį objektą. Sakyčiau, viena iš dalių, pavyzdžiui, amunicijos sandėliai – jie yra pastatomi greičiau. Jeigu užsiimi, tai per metus, pusantrų metų nuo statybų pradžios jie jau visiškai pastatyti. Didesni objektai užtrunka ilgiau – dvejus metus. Pati statyba, aš turiu galvoje, bet 2025 metams nemaža dalis objektų bus pastatyta. Žinoma, jeigu pradėsime kitais metais, tai jau ir 2024 metais kai kurie objektai bus pastatyti. Noriu tiesiog priminti, kad ginkluotė, įranga iš anksto dislokuojama tam tikrose valstybėse. Tai mes tuo irgi naudosimės.

– Kitaip sakant, pirmiau įrenginėsite amunicijos sandėlius ir taip toliau?

– Žinoma, nes čia ir mūsų pajėgoms svarbu. Irgi statome karinius miestelius, amunicijos sandėlius. Turime tikrai ne vieną kontraktą. Norime, kad ji būtų tinkama naudoti ne tik tuo momentu, kai nusiperkama, o ilgą laiką, nes, kaip žinia, amunicija sandėliuojama gana ilgą laiką. Dabar karo veiksmai nevyksta, tai sąlygos turi būti atitinkamos. Priešingu atveju tiesiog ji išeina iš rikiuotės ir, deja, tenka tada atkurti.

– O kur tiksliau turėtų būti ta infrastruktūra kuriama? Kur statybos turėtų vykti? Kitaip tariant, kur ta brigada turėtų įsikurti?

– Detaliai dabar telefonu tikrai nepasakysiu ir neparodysiu, tačiau infrastruktūros objektai yra arčiau poligonų.

– Bet ar ta brigada turėtų įsikurti kažkur vienoje vietoje? O gal ji bus išmėtyta?

– Manau, kad klausimas dar ankstyvas, nes mūsų bendra darbo grupė su vokiečiais tik prieš savaitę pradėjo darbą. Tai aš manau, kad su laiku visos detalės išaiškės. Dabar apie detales tikrai kalbėti dar anksti.

– Kaip suprantu, kol infrastruktūra nesukurta, tol galios ta taisyklė dėl 10 dienų (dislokavimo Lietuvoje termino, - red. past.)?

– Kol infrastruktūra kuriama, galioja visi mūsų susitarimai su Vokietijos puse.

– O kaip su tuo 10 dienų terminu?

–Žinote, čia kaip automobilis su keturiais ratais važiuoja vienu greičiu, su dviem ratais gali kitu greičiu važiuoti. Čia yra kai kurie techniniai dalykai, kurių nepakeisi. Pavyzdžiui, brigados judėjimas net ir sausuma, perdislokavimas kad ir Lietuvos ribose iš vienos vietos į kitą užima tam tikrą laiką. Tai nėra oro desanto brigados, tai yra pėstininkų šarvuotosios brigados. Bet susitarimai su Vokietija, kokie yra sudaryti, tokie ir galioja, todėl čia aš nenorėčiau leistis į kokias detales, nes paskui atsiranda antraštės ir atitinkamos spekuliacijos, kad aš paimu ir kažką pakeičiu. Dėl to aš dar kartą kartoju, kokie yra susitarimai sudaryti, tokie ir galioja.

Bet susitarimai su Vokietija, kokie yra sudaryti, tokie ir galioja, todėl čia aš nenorėčiau leistis į kokias detales, nes paskui atsiranda antraštės ir atitinkamos spekuliacijos, kad aš paimu ir kažką pakeičiu.

15min nuotr./Laurynas Kasčiūnas ir Arvydas Anušauskas

– Trečiadienį esate kviečiamas į Seimą papasakoti viso šito proceso.

– Pirmiausia, Briuselio gynybos ministrų susitikime labai svarbūs priimti sprendimai buvo ne tik dėl paramos Ukrainai, bet ir apskritai tiesiog NATO gynybos ministrų lygiu. Aš manau, kad tikrai yra ką papasakoti ir kuo pasidalinti.

– Planuojate eiti į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį?

– Aš visada einu, kai mane kviečia.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Lina Anušauskienė ir Arvydas Anušauskas

– Dar vienas klausimas – praėjusią savaitę sulaukėte kritikos dėl jūsų sutuoktinės pasisakymų viešojoje erdvėje. Kaip jūs tai vertinate?

–Aš, tiesą sakant, jau apie tai pasisakęs. Be to, aš manau, kad tas marginalines temas palikime ne tokiai solidžiai žiniasklaidai – tikrai yra, kas tuo užsiima, ir jūs galite tuo įsitikinti. Aš manau, kad rimtai kalbėti galima tik pateikiant rimtus argumentus.