„Bet šiuo atveju tas mechanizmas kažkodėl nesuveikė. Iš tikrųjų atrodo labai graudžiai“, – tvirtino jis.
A.Anušausko teigimu, tikrinant užsieniečius, kurie prašo leidimų gyventi Lietuvoje, kartais procedūros atliekamos automatiškai.
„Jeigu nerandama kokių nors duomenų, gali būti, kad apie jį ir nebuvo tų duomenų, tiesiog suteikiamas leidimas giliau nepasigilinus“, – sakė jis.
Ministras pabrėžė, kad nepaisant didelio darbo krūvio Lietuvos institucijoms, tai nepanaikina jų pareigos užtikrinti, jog tokie asmenys, kaip A.Macijevičius, nepatektų į Lietuvą.
Trečiadienį LRT radijas pranešė, kad 2020 metais protestuotojų malšinimo akcijose Lydoje dalyvavęs Baltarusijos milicijos majoras A.Macijevičius gavo leidimą gyventi Lietuvoje ir čia įsidarbino.
Informaciją apie tai, kad A.Macijevičius yra pabėgęs į Lietuvą, paskelbė buvusių Baltarusijos pareigūnų organizacija „Belpol“. Ji šią informaciją gavo iš baltarusių diasporos Lietuvoje.
A.Macijevičius liudijo Baltarusijos teisme ir davė parodymus prieš vieną protestuotoją, kuri esą per protesto akciją suplėšė jo uniformą. Baltarusijos žmogaus teisių gynėjai šią merginą yra pripažinę politine kaline.
Buvusį milicijos majorą langų montuotoju įdarbinęs Vilniaus bendrovės „Europos saugumo garantas“ vadovas Jurijus Radiunas LRT radijui sakė, kad A.Macijevičius jį tikino, jog protestų nemalšino.
Masiniai protestai Baltarusijoje 2020 metais kilo po prezidento rinkimų, kurių laimėtoju rinkimų komisija paskelbė autoritarinį šalies lyderį Aliaksandrą Lukašenką.
Baltarusijos valdžia į opozicijos demonstracijas taip pat reagavo itin griežtomis priemonėmis: milicija sulaikė per 35 tūkst. žmonių, tūkstančiai protestuotojų teigė patyrę jėgos struktūrų pareigūnų smurtą. Svarbiausi opozicijos veikėjai buvo įkalinti arba priversti palikti šalį, nepriklausomų žiniasklaidos priemonių redakcijos apieškotos, o jų žurnalistai – areštuoti.
Žmogaus teisių gynimo grupės „Viasna“ duomenimis, Baltarusijoje yra daugiau kaip 1,4 tūkst. politinių kalinių.
