– Kas per metus pasikeitė krašto apsaugos sistemoje? Ar kariuomenė tapo stipresnė?
– Krašto apsaugos sistemos stiprėjimas, visų pirma, priklauso nuo anksčiau pradėtų darbų tęstinumo – ar kalbėtume apie sandorius ir infrastruktūrą, ar politinius sutarimus dėl gynybos finansavimo. Jei anksčiau būta klaidų ar buvo koks nors neveiklumo laikotarpis, viskas atsiliepia šiandien ir turės įtakos ateityje. Manau, kad klaidų padeda išvengti nuolatinis bendravimas su kariuomene, įsiklausymas į profesionalius karinius patarimus. Tai padeda išvengti blaškymosi ir nepagrįsto aliarmavimo, lemia sprendimų priėmimo bei įgyvendinimo efektyvumą ir leidžia krašto apsaugos sistemai tobulėti, o kariuomenei stiprėti.
Pavyzdžiui, kariuomenei buvo keliamos tam tikros operacinės užduotys, bet jų įgyvendinimui reikalingų resursų skyrimas buvo taip centralizuotas, kad net ir elementaraus prietaiso ar nebrangios įrangos įsigijimui reikėjo pereiti visą biurokratinį labirintą. Mes atsisakėme tokios mikrovadybos: kariuomenei ir jos daliniams patikėta atsakomybė be KAM įsikišimo spręsti operacinėms užduotims būtinos smulkios ginkluotės ar įrangos (iki 30 000 eurų) įsigijimo klausimus.
Taip pat karinis patarimas leidžia priimti tikslius, į rezultatą orientuotus politinius sprendimus. Bendru kariuomenės ir KAM sutarimu buvo užtikrintos sąlygos kariuomenei operatyviai teikti paramą sveikatos apsaugos sistemai, kovojant su pandemija, ir vidaus reikalų sistemai, atremiant Lukašenkos režimo hibridinę Baltarusijos ataką.
Kovojant su pandemija iki rugpjūčio buvo pasitelkiama iki 160 karių per dieną, o atremiant hibridinę ataką – daugiau kaip 1 000 karių. Taip pat teikta įvairi kita parama, pavyzdžiui, per kelis mėnesius pasienyje su Baltarusija buvo pastatyta 120 km koncertinos užtvara, kurios net daugiau kaip pusę pastatė mūsų kariai. Tokios skirtingų sistemų sąveikos ir sklandaus sprendimų įgyvendinimo koordinavimo užtikrinimas, manau, buvo išspręstas sėkmingai, be nereikalingo informacinio triukšmo.
– Nuo ko prieš metus pradėjote darbus?
– Pradėjome nuo tų darbų ir projektų, kurie buvo anksčiau atidėliojami, „įšalę“ ar nevykdomi dėl institucijų nesutarimų. Vienas pirmųjų darbų – išspręsti karių kelionpinigių ir nuomos išlaidų kompensavimo klausimai, kuriuos kariai kėlė nuo 2016 metų. Pavyzdžiui, nuomos išlaidų kompensavimas išaugo iki 228–440 eurų ir į kompensacijas gali pretenduoti dvigubai didesnis karių skaičius. Taip pat išplėtėme kompensacijų sutrikus kario sveikatai, materialinių pašalpų mokėjimo, maitinimo išlaidų kompensavimo kariams galimybes. Be to, parengtas į atsargą išleidžiamų karių socialinę integraciją gerinančių priemonių įgyvendinimo planas. Kitiems metams suplanuoti įstatymų pakeitimai, kurie leis artimiausiu metu daliai karių padidinti atlyginimus, o vėliau juos nuosekliai didinti visiems kariams.
Šiais metais visos krizės nesustabdė strateginių visai valstybei svarbių darbų – parengti Nacionalinio saugumo strategijos, Piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos projektai. KAM įkurta Atsparumo hibridinėms grėsmėms grupė, kuri integruos skirtingų sričių ekspertizę ir gebėjimus kovoje su hibridinėmis grėsmėmis. Žengti svarbūs žingsniai, užkertant kelią nepatikimiems gamintojams ir technologijoms įsitvirtinti kritinės svarbos infrastruktūroje. Krašto apsaugos sistema dar kartą įrodė, kad yra nepamainomas ramstis stiprinant visos valstybės atsparumą.
– Kaip per šiuos metus pasikeitė kariuomenės galimybės ir ginkluotė?
– Sau iškėlėme svarbų tikslą – ginkluotė turi būti ne tik užsakyta, nupirkta, už ją sumokėti avansai, bet ji kuo greičiau turi pasiekti dalinius ir tapti įvaldytų karinių pajėgumų dalimi. 2020 m. pandemija buvo tarsi pasiteisinimas dėl pristabdytų pristatymų ar nutrūkusių logistinių grandinių, bet taip tęstis toliau negalėjo. Reikėjo užtikrinti, kad pasiektų mus ir būtų visiškai integruotos į kariuomenės pajėgumus vidutinio nuotolio priešlėktuvinės raketos NASAMS; galutinai būtų užbaigtas ir visą operacinę galią pasiektų savaeigės artilerijos PzH2000 pajėgumas – to rezultatas ką tik vykusios pratybos „Barboros atsakas 2021“. Taip pat turėjome suvaldyti pėstininkų kovos mašinų projektą taip, kad jį papildytų gamintojų ir garantiniai įsipareigojimai, sklandesnis priėmimo procesas, kartu sinchronizuojant ir PKM reikalingos infrastruktūros statybą.
Pabrėžtina ir tai, kad šiais metais gerokai sustiprinome Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) mobilumą, jų aprūpinimą lengvąja ginkluote, užsakėme optinius taikiklius kiekvienam KASP kariui. JAV kariuomenės dovanoti mokomieji ir koviniai vienkartiniai granatsvaidžiai M72 LAW papildė KASP turimą ginkluotę, sustiprino ugnies galią. Tai neliko nepastebėta – priešiškoje informacinėje erdvėje kilo didelis triukšmas.
Tūkstančiai pistoletų, automatinių šautuvų ir kulkosvaidžių papildė ar artimiausiu metu papildys kariuomenės arsenalus. Svarbus ir Boxer-Vilkų bei savaeigių haubicų šaudmenų atsargų papildymas, apsirūpinimas pakankamu raketų Grom, Spike, AMRAAM kiekiu. Galiausiai, netrukus pereisime ir prie išmaniųjų šaudmenų.
Baigiame atlikti milžinišką darbą – kariuomenės transporto parko atnaujinimą. 2021 m. galutinai buvo įgyvendinta penkiatonių sunkvežimių sutartis, gauti 42 paskutiniai sunkvežimiai bei užsakyta dar 120. Pristatyti pirmieji amerikietiški šarvuotieji visureigiai JLTV. Su Nyderlandais sutarta dėl naudotų, bet labai geros būklės visureigių, sunkvežimių, specialios technikos įsigijimo dar šiais metais. Tai labai prisidės prie paramos, kurią kariuomenė teikia sienos apsaugai, stiprinimo. O kur dar sutartys dėl inžinerinio pajėgumo vystymo, 16-os tonų sunkvežimių. Iš viso kariuomenės mobilumą šiais metais padidins daugiau kaip 200 transporto ir karinės technikos vienetų, o kitais metais prisidės dar daugiau kaip 400 vienetų.
– Ar yra sutarčių su Lietuvos gamintojais, ar jie daugiausia įsitraukia į infrastruktūros projektus?
– Iki 80 proc. gynybos biudžeto lieka mūsų šalyje, įskaitant ir sutartis su Lietuvos gamintojais. Šiais metais sudarėme sutartis dėl aprangos, uniformų įsigijimo iš Lietuvos gamintojų už 19 mln. eurų. Taip pat atsiras mūsų kovinei technikai reikalingos remonto dirbtuvės, deramės dėl įsigyjamos įrangos aptarnavimo Lietuvos įmonėse. Siekiame proveržio tyrimų ir technologijų vystymo srityse. Įgyvendinome ankstesnės Vyriausybės inicijuotą, bet nepradėtą vykdyti projektą dėl rizikos kapitalo fondo sukūrimo: „MILInvest“ startuos už kelių mėnesių su 15 mln. eurų. Be to, parėmėme Lietuvos įmones Europos gynybos fondo projektuose – su šešiais konsorciumais pasirašyti ketinimų protokolai. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai paskelbus konkursus, KAM patvirtino tris temas. Viena jų – autonominių žemės ir oro sistemų vystymas.
Infrastruktūros projektai ypač reikšmingi, nes juos neretai vykdome su kitomis valstybėmis, bet kartu įtraukiame ir vietos verslą. Štai su Vokietija sutarta dėl nemažų investicijų į karinę NATO priešakinių pajėgų bataliono infrastruktūrą, pastatyta JAV bataliono karinė stovykla „Herkus“. Su Palangos ir Švenčionių, Šilalės ir Jonavos, Šiaulių ir Vilniaus miestų bei žiedinėmis savivaldybėmis sutarta dėl karinės infrastruktūros objektų statybos. Kaune pastatyta specialios paskirties kareivinių, remonto dirbtuvių, garažų, o planuose ir Sausumos pajėgų štabo perkėlimas į Kauną, tam sukuriant reikalingą infrastuktūrą. Visa tai vykdo vietinės įmonės.
– Koks karinių patarimų vaidmuo planuojant infrastruktūros plėtrą?
– Infrastruktūra yra karinių pajėgumų vystymo dalis. Jeigu kariuomenei iškyla poreikis turėti ar vystyti papildomus pajėgumus, tai tariamės ir ieškome sprendimų. Taip esame sutarę dėl karinio nekilnojamojo turto Vilniaus mieste koncepcijos, KASP infrastruktūros plėtros bei naujų amunicijos sandėlių tinklo plėtros visoje Lietuvoje, dalis iš jų (V kategorijos amunicijos sandėliai) bus statomi kartu su NATO agentūra NSPA. Sandėlių plėtra – puikus pavyzdys, kaip infrastruktūros plėtra tiesiogiai plaukia iš gynybos planų ir poreikio kariuomenei gebėti maksimaliai greitai apsirūpinti amunicija.
Gera sąveika su kariuomene nulėmė ir tai, kad šiais metais užbaigtas jau dešimtmetį vykdytas viso krašto apsaugos turto duomenų suvedimas į informacinę sistemą (metų pradžioje buvo suvesta tik 30 proc.) ir dabar viskas vykdoma realiuoju laiku.
Atsižvelgiant į kariuomenės poreikius gerinti reabilitavimo ir gydymo galimybes, pradedamas plėsti karių reabilitavimo centras Druskininkuose. Būtent šis centras gerai įvertintas už sužeistų Ukrainos karių reabilitavimą. Pastaroji programa dėl pandemijos buvo sustabdyta, bet nuo sausio mėnesio vidurio bus vėl atnaujinta. Atsižvelgiant į dar vieną karinį patarimą, Vyriausybėje buvo sutarta teršalų likvidavimo jūroje funkciją kartu su laivu iš kariuomenės perduoti Aplinkos ministerijai, kuri turi galimybes šios funkcijos vykdymui naudoti europinį finansavimą. Mes radome šį projektą įstrigusį ir net 20 mėnesių praleidusį teisminiuose ginčuose. Kariuomenė toliau vykdys gelbėjimo jūroje funkciją, nes tam galėjo ir gali išnaudoti kitus laivus bei sraigtasparnius.
Būtent karinis patarimas nulėmė sėkmingą Rūdninkų poligono atkūrimo proceso pradžią po atlikto išsamaus visos Lietuvos teritorijos įvertinimo. Žinoma, įvertinome ir ankstesnį nesėkmingą 2020 m. iškomunikuotą KAM pasirinkimą Žemaitijoje, negavusį išsamaus kariuomenės įvertinimo pagal gynybos planavimo poreikius. Dabar mes neskelbėme neparengtos informacijos, atsakingai ruošėmės Valstybės gynimo tarybos sprendimui ir, gavę pritarimą, nedelsdami pradėjome šio sprendimo įgyvendinimo procesą.
Kalbant apie infrastruktūrą, kurios vystymas svarbus ir kituose kariniuose daliniuose, norisi paminėti, kad buvo sutarta dėl NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės (angl. eFP) ir Lietuvos kariuomenės bendros infrastruktūros Rukloje, o Generolo Silvestro Žukausko poligonas Pabradėje dėl naujos infrastruktūros atrodys visiškai kitaip.
– Neseniai buvo paskelbta, kad korupcijos rizikos gynybos srityje yra tokios kaip Skandinavijos šalyse. Kaip jos mažinamos?
– Čia reikia veiksmingos administravimo sistemos, nes perdėtas biurokratizavimas nemažina korupcijos rizikų. Todėl šiais metais panaikinta ar peržiūrėta 17 vidaus administravimo teisės aktų, sustiprinta vidaus kontrolė, kad krašto apsaugos sistema būtų apsaugota nuo sukčiavimo ar kitokių neteisėtų veikų. Sukurta ir bus patvirtinta vieninga skaidrumo politika, kuri nustato krašto apsaugos sistemos sąžiningos veiklos principus bei jų laikymosi užtikrinimo gaires. Tačiau daug kas priklauso nuo žmonių, nuo jų motyvacijos, net nuo patriotizmo. Krašto apsauga – tai turtas, kuris kuriamas iš Lietuvos biudžeto už mūsų mokesčių mokėtojų pinigus.
Sukurta ir bus patvirtinta vieninga skaidrumo politika, kuri nustato krašto apsaugos sistemos sąžiningos veiklos principus.
– Jūsų vadovaujamai ministerijai tenka atsakomybė ir už valstybės kibernetinį saugumą, kertines telekomunikacijas. Kas per metus pasikeitė?
– Tai šiuo metu labai svarbi sritis, nes priešiškų valstybių kibernetiniai išpuoliai vyksta vos ne kiekvieną savaitę, todėl ketvirtadaliu padidinome Nacionalinio kibernetinio saugumo centro personalą, skirti papildomi resursai kibernetinių incidentų prevencijai, įsteigtas Nacionalinis kibernetinio saugumo kompetencijų centras, kibernetinės greitojo reagavimo grupės pasiekė visą operacinį pajėgumą. Pagaliau pradėjo veikti įsteigtas Regioninis kibernetinės gynybos centras. Kaip prevencija priimti ir jau veikia Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo pakeitimai, kurie užkerta kelią nepatikimiems gamintojams dalyvauti plėtojant 5G tinkle. Tačiau kibernetinis saugumas remiasi ne tik į KAM, bet ir visų valstybės institucijų bei kiekvieno piliečio gebėjimus ir pastangas stiprinti kibernetinį saugumą savo atsakomybės srityse.
– Ar galima manyti, kad KAM yra vos ne antra užsienio reikalų ministerija pagal tarptautinę darbotvarkę?
– Tarptautinė darbotvarkė plati, tačiau gynybos sritis turi savo specifiką. KAM sąveika su Užsienio reikalų ministerija (URM) ir mūsų skiriamų karinių diplomatų – karo atašė – sąveika su diplomatiniu korpusu yra labai svarbi. Pavyzdžiui KAM ir kariuomenės organizuota „Kabulo vienuoliktuko“ operacija, kuri be sąveikos su URM ir kitomis institucijomis nebūtų tokia sėkminga. 176 afganistaniečių evakuacija parodė ne tik kariuomenės gebėjimą įvykdyti sudėtingas užduotis, bet ir gebėjimą visiems kartu sudaryti sąlygas šios užduoties įgyvendinimui.
Dabar tęsiamas darbas, susijęs su NATO strateginės koncepcijos peržiūra ir diskusijomis dėl ES strateginio kompaso. Dėl dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje plėtros teko apsilankyti Lenkijoje, Prancūzijoje, Švedijoje ir Vokietijoje (artimiausiu metu planuojama ir JAV), priimti sprendimai dėl dalyvavimo Takuba operacijoje (Malyje).
Esame tarp didžiausių Ukrainos rėmėjų, jai ginantis nuo Rusijos agresijos, tad inicijavome diskusiją dėl ES karinės patariamosios misijos Ukrainoje. Įgyvendinant dvišalio bendradarbiavimo planus kelis kartus jau teko lankytis Kijeve, tęsime ir stiprinsime bendradarbiavimą ateityje.
Mūsų prioritetas – siekti nuolatinio JAV pajėgų buvimo Lietuvoje.
Mūsų prioritetas – siekti nuolatinio JAV pajėgų buvimo Lietuvoje. Šiuo metu mūsų šalyje – jau ketvirta JAV bataliono rotacija iš eilės.
– Kokie dar pokyčiai, Lietuvos kariuomenės modernizavimo planai laukia artimiausioje ateityje?
– KAM Gynybos resursų taryboje jau priimti principiniai sprendimai dėl „antrųjų etapų“ įsigyjant pėstininkų kovos mašinas ir savaeiges artilerijos platformas. Neklauskite, kokių – apie tai atskleisime artimiausioje ateityje. Buvo peržiūrėti bepiločių orlaivių ir dronų įsigijimo planai ir jų pradžia iš tolimos ateities perstumta į kitus metus, kadangi šiuolaikinei kariuomenei tai yra ypatingos svarbos pajėgumas.
Prie didesnio mūsų oro erdvės saugumo prisidės nauji navigaciniai radarai jūroje ir oro erdvės stebėjimo radarai sausumoje. Visko, ko gero, neįvardyčiau, nes planai tikrai dideli. Su modernizavimu glaudžiai susijęs ir infrastuktūros projektų įgyvendinimas. Pavyzdžiui, ankstesnės Vyriausybės numatyti privačiosios ir viešosios partnerystės būdu statyti trys kariniai miesteliai šiais metais buvo sutvirtinti konkrečiomis sutartimis ir įsipareigojimais, todėl tikimės, kad kitais metais prasidėjus statyboms jau 2024 m. jais galės naudotis mūsų kariuomenė.
– Paskutinis klausimas: ar daug istorijos krašto apsaugoje?
– Krašto apsauga be istorijos neįsivaizduojama. Tai ne tik karinių dalinių vardai. Istorija nuolat lydi karius, o istorinės atminties puoselėjimas – viena iš ministerijos vertybinių užduočių. KAM ir kariuomenė prisideda prie visų su istorinėmis asmenybėmis, karine bei valstybės istorija siejamų renginių. Istorinės atminties puoselėjimui, skatinimui domėtis mūsų valstybės istorija, patriotizmo ir pilietiškumo ugdymui siekiame kuo labiau įgalinti Vytauto Didžiojo karo muziejų, nevyriausybines organizacijas, savanorius ir Lietuvos šaulių sąjungą (LŠS).
Kitiems metams du kartus (iki 200 000 eurų) padidinome nevyriausybinių organizacijų veiklos programų finansavimą vienam projektui skirdami iki 20 000 eurų. Svarbiausia, kad tie krašto apsaugos stiprinimui skirti projektai būtų ne vienadieniai, o orientuoti į ilgalaikį pilietinio pasipriešinimo stiprinimo suvokimą, istorinės atminties puoselėjimą ar sužeistų, žuvusių karių šeimų gerovės stiprinimą.
Džiaugiamės turėdami galingą atramą – LŠS, kurios pajėgumus taip pat stipriname. Šiais metais iš KAS skiriamų asignavimų finansuojame papildomus etatus, kad LŠS galėtų plačiau prisidėti prie pilietinio bei patriotinio ugdymo.
Svarbu paminėti ir tai, kad ne tik stengiamės kurti priemones pilietiškumui stiprinti, bet ir patys elgiamės pilietiškai: išleidome „Pilietinio pasipriešinimo abėcėlę“ Brailio raštu ir kitą šių patarimų, kaip kovoti be ginklų, variantą – audioatmintinę, pagaliau užbaigėme „įšaldytą“ lifto neįgaliesiems statybą KAM pastate.
Mums svarbus kiekvienas Lietuvos pilietis, krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos gyventojų abipusis ryšys, nes juk mūsų valstybės saugumo garantas – tai pirmiausia mes visi, Lietuvos piliečiai.
