„Geras, dalykiškas pokalbis“
Uždaro posėdžio turiniu buvo patenkintas NSGK pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
„Mes išeinam su tvirta žinia, kad visų valdžios grandžių, politinių jėgų pirmaeilis interesas yra brigada čia, Lietuvoje. Visa tai galėsime pasiekti darydami namų darbus, turime įgyvendinti infrastruktūros įgyvendinimo planą – priimti vokiečius geromis sąlygomis“, – žurnalistams sakė parlamentaras.
Jo teigimu, infrastruktūrą ketinama sukurti iki 2025 metų liepos, todėl komitetas nusprendė įpareigoti Krašto apsaugos ministeriją infrastruktūros įgyvendinimo planą susieti su vokiečių brigados dislokavimo planu.
„Mūsų žingsniai infrastruktūros įrengime turėtų atliepti Vokietijos sprendimą dėl brigados ar jos dalių palaipsniško dislokavimo Lietuvoje, kad strateginis tikslas būtų pasiektas“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
Infrastruktūra galėtų būti įrengta anksčiau
Jis tvirtino, kad būtų gerai, jog infrastruktūra brigadai būtų įrengta anksčiau.
„Visada norisi greičiau, bet spalio 27 dieną ypatingos skubos tvarka bus pateikti visi įstatymų procedūriniai pakeitimai. Tai atidarys mums kelią greičiau tą infrastruktūrą parengti, finansavimas yra numatytas“, – teigė L.Kasčiūnas.
NSGK pirmininkas pripažino, kad komitetas ragino ministeriją šį procesą atlikti anksčiau, tačiau, anot jo, ir dabartinis terminas balsavimui Seime dėl įstatymų pakeitimų yra „geras“.
„Manau, kad per porą savaičių apsisuksime“, – sakė NSGK pirmininkas.
Kad infrastruktūra būtų sukurta greičiau, sutinka ir opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.
„Visada norisi, kad būtų greičiau, bet reikia suprasti, kad infrastruktūra turi būti kuriama laikantis įstatymų, nes jeigu kažkas padaro vardan Lietuvos, bando padaryti greičiau, nesilaikant įstatymų, tai paskui turi baudžiamąsias bylas ir vaikšto po ikiteisminio tyrimo institucijas“, – ironizavo Seimo narys.
Anot jo, klausimų dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje dar likę, kai kurie – interpretacijų klausimai, kaip suprantamas Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pasirašytas susitarimas.
„Mes daug interpretuojame – kaip kas supranta tą susitarimo tekstą. Tai kažkokio dar postūmio reikia ar tarp Vyriausybių, ar tiesiog pranešimas – kaip supranta kanclerio ir mūsų prezidento pasirašyto susitarimo esmę“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Jis pridūrė, kad būtų taip pat gerai matyti infrastruktūros statymo grafiką bei galimybes dislokuoti brigadą iš dalies.
Įsipareigojimai nesikeičia
Krašto apsaugos ministras po NSGK posėdžio žurnalistams tvirtino, kad nei Vokietija, nei Lietuva savo įsipareigojimų dėl brigados dislokavimo nekeičia.
„Turiu pasakyti, kad Vokietija nekeičia savo įsipareigojimų, mes savo namų darbų irgi nekeičiame – juos darysime. Priimsime įstatymus ir manau, kad tie įstatymų priėmimai prisidės, kad mes greičiau galėtume kurti infrastruktūrą“, – kalbėjo A.Anušauskas.
Konservatorių deleguotas ministras kritikos tiek iš opozicijos, tiek partijos viduje sulaukė, kai anksčiau šį mėnesį sutiko su Vokietijos gynybos ministrės Christine Lambrecht pozicija, jog pakanka tokios Lietuvai priskirtos brigados parengties, kad šis vienetas į Lietuvą atvyktų per dešimt dienų, esant poreikiui.
Pasak ministro, šiuo metu apie tokį terminą nekalbama.
„Apskritai čia ne apie 10 dienų terminą kalbama. Kalbama apie brigados buvimą. Atkreipiu dėmesį, kad Vokietija mūsų pastangas ir nuoseklų darbą labai vertina“, – pasakojo krašto apsaugos ministras.
Vokietija tikina, kad brigada fiziškai jau yra Lietuvoje, o pilnai bus dislokuota, kai bus įrengta tam reikalinga infrastruktūra.
„Nusivylimas ministru tik padidėjo“
Pasipiktinimo ministru neslėpė „valstietis“ Dainius Gaižauskas.
„Mano nusivylimas ministru tik padidėjo. Kalbant apie esminius dalykus, kalbėjome apie vokiečių gramatiką, žodžių galūnes – išsisukinėjo kaip slidus ungurys“, – žurnalistams sakė NSGK narys.
Jam taip pat užkliuvo ir prastas ministro NSGK posėdžių lankymas.
„Žmogus, kuris buvo kviestas į komitetą 92 kartus, sugebėjo atvykti 12–13 kartų ir tai tik dalimis. Tai daug pasako apie požiūrį, kaip jis žiūri į savo darbą“, – tvirtino D.Gaižauskas.
Pasak jo, ministras taip pat „kitaip“ mato Lietuvai kylančias grėsmes.
Vis dėlto, D.Gaižauskas tvirtino interpeliacijos ministrui nesiūlysiantis, kadangi A.Anušausko pažadai buvo išgirsti ir juos pažadėta vykdyti.
Krašto apsaugos ministras, savo ruožtu, tvirtino, kad NSGK posėdžiai dažniausiai sutampa su Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikimais Briuselyje.
„Pusė komiteto posėdžių sutampa su mano užsienio komandiruotėmis, kad aš tuo metu vietoj gynybos ministrų susitikimo Briuselyje pasirinksiu komiteto posėdį – šito pažadėti, deja, negaliu“, – argumentavo A.Anušauskas.
Vokietijos brigadą – keletą tūkstančių karių su sunkiąja technika – nutarta dislokuoti Lietuvoje, siekiant užtikrinti tiek Lietuvos, tiek NATO rytinio flango saugumą nuo karą Ukrainoje pradėjusios Rusijos.
