Taip ministras reagavo į Lenkijos leidinio „Dziennik Gazeta Prawna“ straipsnį, kuriame, remiantis neįvardytais šaltiniais, teigiama, kad NATO ruošiasi scenarijui, jei „Zapad-21“ metu baltarusių kariuomenė gali „kelis kilometrus įžengti į Lietuvos teritoriją“.
„Lietuvos kariuomenė ir NATO sąjungininkai nuolatos keičiasi informacija, yra pasirengę atremti bet kokias galimas provokacijas iš rytų pusės“, – komentare 15min ketvirtadienį teigė A.Anušauskas.
„Nežinomais šaltiniais pagrįstos informacijos, kuri gali būti provokacinė, mes nekomentuojame“, – pridūrė jis.
Didelio masto tradicinės Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Zapad“ prasidės rugsėjo 10 dieną.
Lietuvos žvalgybos šiemet pavasarį perspėjo, kad šie strateginiai mokymai „padidins karinių incidentų ir provokacijų riziką“.
„Dziennik Gazeta Prawna“ teigia, kad provokacijomis pasienyje Rusija gali mėginti patikrinti NATO ir sustiprinti savo įtaką Baltarusijai.
Laikraštis aprašo scenarijų, kad tokios provokacijos atveju V.Putinas nuo jos atsiribotų, apsimestų, kad viskas vykdoma Baltarusijos iniciatyva, o pats pasiūlytų tarpininkavimo paslaugas sprendžiant krizinę situaciją.
Visgi nėra aišku, kokiuose tiksliai dokumentuose toks scenarijus aptariamas ir kaip jis vertinamas.
Ragina nesigąsdinti
A.Anušauskas paragino „patiems nesibauginti ir išlikti savimi pasitikinčiais“.
„Kas vyksta „Zapad“ ir šalia „Zapad“ – mes matome. Lietuva ir NATO tikrai pajėgi atskirti provokacijas ir dezinformaciją, bei neįsileisti į kitos pusės primetamus žaidimus. Tad nesigąsdinkime“, – 15min teigė ministras.
Jis pabrėžė, kad „turime pajėgumų, esame stiprūs, taip pat sulaukėme kaip niekad stiprios sąjungininkų paramos“.
„Turime išnagrinėję įvairius scenarijus ir paruošę jiems savo atsako bei reakcijos planus“, – sakė ministras.
„Kviečiu nemanipuliuoti baimėmis, nes pasaulyje daug nemalonių dalykų vyksta vienu metu, bet nebūtinai jie tarpusavyje susiję. Jei Lukašenka rizikuos leistis į provokacijas, tai jam tikrai tokiam sprendimui „Zapad“ pratybos nebūtinos“, – teigė A.Anušauskas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius 15min sakė , kad Lietuva per „Zapad-21“ pratybas turėtų būti pasiruošusi įvairiems scenarijams, bet tuo pat metu nesipainioti į informacinio karo žaidimus ir nesileisti įbauginamiems.
NATO nekomentuoja
Savo ruožtu NATO teigia nekomentuojanti anoniminių šaltinių informacijos. Tačiau Aljanso atstovė Oana Lungescu BNS sakė, kad NATO atidžiai stebi situaciją, susijusią su pratybomis „Zapad 2021“.
„Visos šalys turi teisę rengti pratybas, tačiau tai turi būti daroma skaidriai. Šiuo metu NATO nėra pakviesta siųsti stebėtojų į „Zapad 2021“. Rusija niekada neatvėrė savo pratybų stebėtojams, nors, remiantis ESBO (Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos) Vienos dokumentu, tą daryti privalo, kai pajėgos viršija 13 tūkst. karių“, – teigė NATO atstovė.
Pasak jos, Aljansas ragina Rusija ir Baltarusiją elgtis skaidriai ir vykdyti tarptautinius įsipareigojimus.
„Tai ypač svarbu, kai kalbame apie išaugusį karinį aktyvumą pasienio teritorijoje, siekiant sumažinti rizikas ir išvengti galimų incidentų“, – sakė O.Lungescu.
