„Per šiuos metu ką pavyko padaryti: buvo didinamos išlaidos pagal Krašto apsaugos ministerijos poreikį Seime kovo mėnesį. Pagal tą pinigų kiekį sudarytos ginklų ir karinės įrangos įsigijimo sutartys, šiuo metu iš karinio biudžeto ginklams, karinei įrangai, atsargoms tenka 30 proc. visų pinigų, trečdalis, link pusės milijardo (eurų)“, – informavo A.Anušauskas.
Vienu svarbiausių paskutinių jau įgyvendintų projektų A.Anušauskas įvardijo savaeigių haubicų „PzH2000“ („Panzerhaubitze 2000“) pirkimą, baigiant 2015 metais pasirašytą sutartį su Vokietijos gynybos ministerija.
„Iš paskutinių svarbiausių modernizacijos projektų, kurie buvo pabaigti įgyvendinti šiais metais, anksčiau pradėti, savaeigės artilerijos sistemos – kovo mėnesį paskutinė gauta, projektas baigtas“, – sakė ministras.
Lietuva įsigijo 18 155 mm savaeigių haubicų „PzH2000“, kurios yra vienos moderniausių serijiniu būdu gaminamų haubicų pasaulyje. Ši lauko artilerijos sistema pradėta gaminti 1999 metais Vokietijoje.
Lietuva taip pat ketina pirkti prancūziškų „Caesar“ savaeigių ratinių haubicų, jos šalį galėtų pasiekti 2027 metais.
Seimas šį pavasarį reaguodamas į Rusijos karą prieš Ukrainą padidino lėšas gynybai iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto, prie pradiniame biudžeto variante numatytų daugiau nei 1,2 mlrd. eurų pridėdamas papildomus beveik 300 mln. eurų.
Seimo opozicinė Lietuvos regionų frakcija antradienį susitiko su krašto apsaugos ministru A.Anušausku aptarti kariuomenės plėtros klausimus.
Frakcija pranešė, kad bus kalbama apie kariuomenės modernizavimą, stiprinimą, infrastruktūros plėtros projektus, kibernetinio saugumo aktualijas.
Lietuva plečia karinę infrastruktūrą, kad galėtų priimti brigados dydžio vienetą. Lietuvoje nuo 2017 metų yra dislokuotas Vokietijos vadovaujamas tarptautinis NATO batalionas, bet birželį šalys sutarė jį vystyti iki brigados lygio. Taip sąjungininkų karių skaičius Lietuvoje padidėtų kelis kartus.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas yra sakęs, kad infrastruktūrą Vokietijos brigados dislokavimui planuojama paruošti 2025 metų viduryje.
Lietuva tam šiemet ėmėsi įrenginėti naują karinį Rūdninkų poligoną ir paskelbė apie planus vystyti stovyklavietes kitur šalyje. Jos galėtų priimti po maždaug 800 karių.
