„Tyrimas arba studija – tai dar nėra politinis sprendimas dėl visuotinės karo prievolės. Tai nėra konkretus projektas, tai nėra įstatymas. Studija – tai yra tyrimas, kuriame vertinamos pačios įvairiausios aplinkybės“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją kalbėjo A.Anušauskas.
-
NATO siunčia į savo rytinį sparną papildomai lėktuvų ir laivų
-
KAM apklausa: auga pasitikėjimas kariuomene, kario profesija, NATO
-
NATO bataliono vadas – apie pasirengimą ginti Lietuvą, būsimą pastiprinimą ir kibernetines atakas prieš karių telefonus
-
Piliečiai bus rengiami priešintis agresijai ir okupacijai: tam turės būti pasiryžęs kiekvienas
-
Lietuvos kariuomenė pataria gyventojams: ką daryti kilus karui?
Bet, pasak jo, link visuotinio šaukimo į kariuomenę ir taip judama.
„Demografinė situacija rodo, kad po 6–8 metų mes, greičiausiai, priartėsime prie to modelio, net jei visuotinės karo prievolės neįvesime. Beveik kiekvieną jaunuolį, kuris tinka tarnybai, jau tuo metu šauksim“, – teigė jis.
Moterų šaukimui pritaria tik 14 proc. gyventojų
Dabar, pasak ministro, atlikti karo prievolę kviečiami visi jaunuoliai, „kurie gali atlikti tarnybą ir įstatymuose nėra numatytos sąlygos tarnybos atidėjimui“.
Atidėjimai yra studentams, tas, be abejonės, turi likti.
„Atidėjimai yra studentams, tas, be abejonės, turi likti“, – sakė A.Anušauskas, nors KAM pristatytoje studijoje aptariama galimybė panaikinti karo prievolės atlikimo atidėjimo dėl studijų aukštojoje mokykloje pagrindą.
Ar reikėtų į kariuomenę šaukti ir moteris, nesutariama.
„Galbūt dėl kai kurių aplinkybių, pavyzdžiui, moterų tarnybos kariuomenėje, privalomo šaukimo nėra visuomenėje sutarimo ir mūsų apklausa rodo, kad tam šiuo metu pritaria tik 14 proc. gyventojų, tačiau tyrime vis tiek mes turime vertinti visas aplinkybes“, – pažymėjo A.Anušauskas.
Ar pasikeis visuomenės nuomonė ir palaikymas merginų šaukimui, aš tuo kol kas nesu įsitikinęs.
„Ar pasikeis visuomenės nuomonė ir palaikymas merginų šaukimui, aš tuo kol kas nesu įsitikinęs“, – pridūrė jis.
Norėdami įvesti visuotinę karo prievolę politikai ir visuomenė, anot ministro, turėtų įsivertinti kaštus, o, kaip teigė A.Anušauskas, „pinigai nėra maži“.
„Šauktiniams reikalingos atitinkamos sąlygos, infrastruktūra, technika, apranga ir viskas kainuoja.“
„Norint pakviesti, kad ir dar porą tūkstančių papildomai jaunuolių, reikia profesionalų, kurie juos apmokytų. Visa kariuomenė negali būti mokomuoju junginiu, nuolat mokančiu besikeičiančius jaunuolius kas 9 mėnesiai. Kariuomenė turi užduotis kaip greito reagavimo pajėgos, NATO užduočių vykdymas, todėl tik dalis pajėgumų gali būti skirti šauktinių apmokymui, kas yra dabar“, – kalbėjo A.Anušauskas.
Kariuomenės pajėgos išaugtų 15 proc.
Įvedus visuotinį šaukimą į kariuomenę, Lietuvos kariuomenės pajėgos, pasak ministro, padidėtų 15 proc.
„Jūs, aišku, sakysit, galbūt nėra reikšminga – sąnaudos didelės, padidėjimas gal ir nėra reikšmingai didelis. Bet visų jaunuolių aprėptis duoda pliusų, kurie išdėstyti ir studijoje, parengtasis arba aktyvusis rezervas Lietuvoje kariuomenėje didėja“, – pažymėjo jis.
Žinoma, pasak ministro, taikant ir dabartinį šaukimo modelį ruošiamas aktyvusis personalo rezervas.
„Žinoma, ir dabartinis modelis su šauktiniais yra veikiantis, leidžiantis paruošti gal ir mažesnį rezervą, bet jis egzistuoja ir yra naudojamasi šita galimybe.
Dabar mes kalbame apie reikšmingą kariuomenės potencialo sustiprinimą – karinę techniką, nauji įsigijimai, strateginės atsargos ir visa kita, ko reikia, kad Lietuvos gynyba būtų patikimesnė“, – komentavo A.Anušauskas.
Be to, anot jo, dabar egzistuoja ir kompromisinis sprendimas merginų šaukimo klausimu: „Kompromisinis sprendimas dabar egzistuoja – jaunuolių šaukimas, o jaunuolės – savanoriškai.“
Svarstomi du galimi modeliai
KAM atliktoje Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studijoje svarstoma, ar reikėtų likti prie esamo šaukimo modelio, ar įvesti visuotinę karo prievolę, ar plėtoti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.
„Galimybių studija nesiūlo konkretaus sprendimo, o yra pagrindas tolesnei diskusijai. Sprendimas dėl visuotinės karo prievolės įvedimo turėtų būti priimtas tik esant plačiam politiniam sutarimui ir visuomenės paramai“, – rašoma dokumente.
Studijoje numatyta, jog įvedus visuotinį šaukimą į kariuomenę, į ją būtų kviečiami mokyklą pabaigę jaunuoliai, o karo prievolės atlikimo atidėjimo dėl studijų aukštojoje mokykloje pagrindas būtų panaikintas.
Galimi du visuotinio šaukimo modeliai:
- šaukiami 18–19 metų vaikinai, apie 6,1 tūkst. kasmet;
- šaukiami 18–19 metų vaikinai ir merginos, apie 11,9 tūkst. kasmet.
„Sumažinus atleidimo nuo tarnybos ir atidėjimo pagrindų skaičių, šaukiant tiek vaikinus, tiek ir merginas, karo prievolės modelis būtų grįstas socialinio teisingumo principu“, – teigiama studijoje.
Iliustraciją, ant jos paspaudus, galima pasididinti:
Kainuotų milijonus eurų
Visuotinis šaukimas į kariuomenę galėtų būti įvestas per šešerius (jei tarnauja tik vaikinai) arba aštuonerius (jei tarnauja ir vaikinai, ir merginos) metus.
Pasirengimas, aprūpinimas ir infrastruktūros sukūrimas valstybei atsieitų šimtus milijonų eurų.
„Iki visuotinio šaukimo visiško įgyvendinimo vien tik pradinės investicijos į infrastruktūrą, ginkluotės, karinės įrangos ir technikos įsigijimą turėtų siekti ne mažiau kaip 415 mln. Eur, jei būtų šaukiami tik vaikinai, ir apie 1,5 mlrd. Eur, jei būtų šaukiami vaikinai ir merginos“, – teigiama studijoje.
Skaičiuojama, kad visuotiniam karo prievolės modeliui išlaikyti kasmet reikėtų skirti atitinkamai apie 80 mln. Eur (jei tarnauja tik vaikinai) arba apie 220 mln. Eur (jei tarnauja ir vaikinai, ir merginos).
O tai reiškia, kad prie šiuo metu planuojamų asignavimų gynybai lygio papildomai turėtų būti skiriama atitinkamai nuo 0,2 iki 0,6 proc. BVP, tai yra 2030 metų siekis skirti 2,5 proc. BVP turėtų išaugti atitinkamai iki 2,7 arba 3,1 proc. BVP.
Iliustraciją, ant jos paspaudus, galima pasididinti:
Visuotinis šaukimas į kariuomenę, pasak studijos autorių, būtų naudingas, nes stiprėtų kariuomenės rezervas, visuomenės ir kariuomenės ryšys, būtų ugdomas jaunuolių pilietiškumas ir patriotizmas.
Visuotinės karo prievolės įvedimas pareikalautų didesnį dėmesį skirti vaikų ir jaunimo sveikatos būklei – tai ilgainiui galimai pagerintų dabartines neigiamas tendencijas.
„Visuotinės karo prievolės įvedimas pareikalautų didesnį dėmesį skirti vaikų ir jaunimo sveikatos būklei – tai ilgainiui galimai pagerintų dabartines neigiamas tendencijas.
Atliekant visuotinę karo prievolę, būtų įgyjami fiziniai, socialiniai įgūdžiai, pagaliau – konkretūs gebėjimai, praversiantys darbo rinkoje.
Visa tai prisidėtų prie požiūrio į tarnybą kariuomenėje ne tik kaip į prievolę, bet ir kaip į pridėtinę vertę turinčią patirtį“, – teigiama dokumente.
Dabar kasmet šaukiama apie 3,8 tūkst. vaikinų
Su visa Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studija galite susipažinti čia.
Reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje, 2015 metais Lietuvoje grąžintas dalinis šaukimas į kariuomenę, rašo BNS.
Šiuo metu į kariuomenę kasmet šaukiama po kiek daugiau nei 3,8 tūkst.18–23 metų vaikinų ir tarnybą dėl studijų atidėjusių jaunuolių iki 26 metų.
