„Tai yra viena iš opcijų, bet ne vienintelė. Tai yra Lietuvos pateiktas pasiūlymas, ukrainiečiai jį dar turi įvertinti, kiek jiems bus efektyvus iš esmės kovojant su dronais. Lietuva pasiruošusi tai įgyvendinti“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė A.Anušauskas.
„Bet mes kalbame ir dar apie daugiau ginkluotės, kurią Ukraina galėtų panaudoti, kurią mes perduotumėme iš Lietuvos. Tiesiog dabar vyksta techninio lygio pasirengimai, kai viskas bus suderinta, sutarta, be abejonės, apie tai paskelbsime“, – teigė ministras, kol kas nekonkretizavęs, kokia tai ginkluotė.
Anot jo, parama Ukrainai aptarta ir trečiadienį Taline vykusiame Baltijos šalių gynybos ministrų susitikime, rengiantis po savaitės vyksiančiam Ukrainos rėmėjų susitikime vadinamajame Ramšteino formate. Jis vylėsi, kad pastarajame susitikime šalys deklaruos „visai kito lygio paramą, negu buvo iki šiol“.
„Aš manau, kad (galima tikėtis – BNS) sunkiosios šarvuotos technikos – tankų. Tai yra svarbus, ne tik simbolinis gestas, bet svarbus Ukrainos gynybai žingsnis. Nes ukrainiečiai gaudami ne tik sovietinio pavyzdžio tankus, kurie yra modernizuojami Rytų Europai (tai irgi labai svarbus dalykas, bet vis tik yra modernizuoti senesni tankai), bet ir gaudami vakarietiško pavyzdžio ginkluotę, apmokydami savo karius, jie ateityje turės kur kas daugiau galimybių naudotis vakarietiška ginkluote“, – tvirtino A.Anušauskas.
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį vizito Ukrainoje metu informavo šalies vadovą Volodymyrą Zelenskį, kad Ukrainą jau artimiausiu metu Ukrainą pasieks artimojo nuotolio zenitinės patrankos L70 ir amunicija.
Krašto apsaugos sistemos iki šiol suteikta karinė parama Ukrainai apima įvairią ginkluotę, amuniciją, termovizorius, bepiločius orlaivius, antidronus, karių mokymus bei visą kitą paramą, kuri teikiama atsižvelgiant į Ukrainos išsakomus poreikius.
Lapkritį Valstybės gynimo taryba nusprendė perduoti Ukrainai artilerijos amunicijos, bet ne vokiškų haubicų ar NASAMS, kurių prašė Kyjivas. A.Anušauskas sakė, kad prie šių klausimų nebus grįžtama.
„Ten, kur jau buvo priimti sprendimai Valstybės gynimo taryboje, manau, kad negrįžkime prie tų klausimų, sprendimai yra priimti, jei mes neturime kuo pakeisti savo labai ribotų galimybių priešlėktuvinės gynybos ir savaeigių haubicų“, – kalbėjo ministras.
Pasak ministro, savaeigių haubicų Latvija ir Estija turi „kartais daugiau“, nei Lietuva.
