Trečiadienį prie Vyriausybės žurnalistų kalbintas krašto apsaugos ministras A.Anušauskas teigė, jog informacija, susijusi su naikintuvų tiekimu Ukrainai, nebus viešinama.
Anksčiau ar vėliau vis tiek reikės apsispręsti dėl aktyvesnių veiksmų padedant Ukrainai.
„Informacija šiais klausimais nebuvo ir nebus viešinama. Ką J.Borellis pasakė, jūs turite galimybę pasiklausti J.Borellio. Aš visų Europos politikų pareiškimų tikrai nepakomentuosiu.
Galiu pasakyti tik tiek: anksčiau ar vėliau vis tiek reikės apsispręsti dėl aktyvesnių veiksmų padedant Ukrainai. Kokie tie veiksmai, kitą savaitę virtualiai susitinkame NATO gynybos ministrai, bus galima gal plačiau pakalbėti uždaroje erdvėje“, – dėstė ministras.
Užsienio reikalų ministras G.Landsbergis sakė, jog dėl „sunkesnės ginkluotės“ tiekimo Ukrainai turi apsispręsti pačios valstybės narės.
„Tam tikros galimybės teikti sunkesnę ginkluotę išlieka, bet valstybės pačios turi nuspręsti, kaip jos tą daro. Mano rekomendacija – ir sau pačiam – apie tai mažai kalbėti“, – žurnalistams komentavo G.Landsbergis.
Jis pažymėjo pasigendantis aiškumo dėl viešų pasisakymų apie naikintuvus Ukrainai.
Ukraina: ES partneriai perduos 70 karinių lėktuvų
Nors Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis anksčiau pareiškė, kad ES šalys Kijevo prašymu siųs naikintuvus į Ukrainą, Lenkija, Bulgarija ir Slovakija tai daryti atsisakė.
Ukrainos parlamento narė Galina Tretjakova dar pirmadienio vakarą paskelbė, jog ukrainiečių pilotai išvyko į Lenkiją pasiimti ES partnerių duodamų karinių lėktuvų, tokių kaip sovietiniai MiG-29.
Dar daugiau – Ukrainos parlamentas pranešė, jog bendrai ES partneriai Ukrainai perduos 70 karinių lėktuvų: Lenkija – 28 naikintuvus MiG-29, Bulgarija – 16 MiG-29 naikintuvų ir 14 Su-25, Slovakija 12 MiG-29 naikintuvų.
Tačiau jau antradienį Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pranešė, kad jo šalis neperduos karinių lėktuvų Ukrainai, nes tai būtų laikoma „kariniu kišimusi į konfliktą“, o „NATO nėra šio konflikto šalis“.
Tokius žodžius A.Duda išsakė bendroje spaudos konferencijoje su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu, kuris lankėsi Lenkijos Lasko oro pajėgų bazėje.
Bulgarija ir Slovakija taip pat paneigė siųsiančios karininių lėktuvų į Ukrainą.
Suteikti naikintuvų atsisakė Slovakija, Bulgarija
Bulgarijos ministras pirmininkas Kirilas Petkovas, kurio pasisakymą „Politico“ perdavė jo atstovas, nurodė, jog jo šaliai pačiai trūksta tinkamų naudoti lėktuvų ir jų detalių, ji neturi pakankamai naikintuvų apsaugoti savo oro erdvę, ką jau kalbėti apie jų skolinimą Ukrainai.
Slovakijos gynybos ministerijos atstovas taip pat paneigė, kad šalis teiks pagalbą Ukrainai.
„Slovakija neteiks Ukrainai naikintuvų“, – sakė jis, kurio pasisakymą cituoja „Politico“.
Kad Bendrijos narės parems Ukrainą naikintuvais, J.Borellis minėjo vasario 27-ąją.
Jis pridūrė, jog Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė kolegoms ES jog, ukrainiečiams „reikia tokių naikintuvų, kuriuos Ukrainos kariuomenė galėtų valdyti, <...> o dalis šalių narių turi tokius lėktuvus“.
J.Stoltenbergas: NATO nesiųs karių ar lėktuvų
Antradienį lankydamasis Lenkijos Lasko oro pajėgų bazėje NATO vadovas J.Stoltenbergas pažymėjo, jog NATO sąjungininkės savo karių ir lėktuvų į Ukrainą nesiųs.
„NATO nebus šio konflikto šalis. Taigi, NATO nesiųs karių į Ukrainą ar lėktuvų į Ukrainos oro erdvę“, – teigė J.Stoltenbergas.