„Jau rugpjūčio mėnesį mes pradedame penkerius kursus ukrainiečiams“, – LRT radijui antradienį sakė ministras.
Jis pabrėžė, kad specialistų parengimas naudotis modernia ginkluote didina jos efektyvumą ir todėl atlieka labai svarbų vaidmenį šiuolaikiniame kare ir padeda Ukrainai efektyviau gintis nuo agresorės Rusijos.
„Dėl to mes norėtume akcentuoti tą paramą specialistų mokyme – ne apskritai žmonių nuo nulio, o būtent specialistų ir jų kvalifikacijos konkrečiai ginkluotei, kurią naudoja ukrainiečiai ir naudoja Lietuvos kariuomenė“, – sakė A.Anušauskas.
Lietuva ukrainiečius specialistus apmokys šalyje. Be to, Lietuva teikia paramą siųsdama instruktorius į Didžiąją Britaniją.
Krašto apsaugos ministerija anksčiau skelbė, kad per šešis Rusijos invazijos Ukrainoje mėnesius Lietuvoje bus apmokiusi apie 150 Ukrainos karių.
Pasak ministro, Lietuva prieš dvi savaites taip pat išsiuntė į Ukrainą paskutinę didesnę karinės technikos siuntą.
„Šiuo atveju mes daugelį valstybių tokiu nuosekliu perdavimu lenkiame. Ne vieną kartą per tris mėnesius ar šešis mėnesius, bet nuosekliai, praktiškai kiekvieną mėnesį tos siuntos vyko“, – teigė A.Anušauskas.
Jo teigimu, bendra Lietuvos paramos Ukrainai suma galėtų siekti „link 130 mln. eurų“.
Lietuva Ukrainai yra perdavusi karinių sunkvežimių, išminavimo darbams naudojamų visureigių, priešlėktuvinės ir prieštankinės ginkluotės, minosvaidžių bei kitos karinės paramos.
Pareigūnai sako, kad svarsto Ukrainai siųsti dar ginkluotės, ir teigia, jog tai įvyktų greičiau, jeigu sąjungininkai sutiktų perduodamus ginklus pakeisti naujais.
Kalbėdamas apie esamą situaciją Ukrainoje, A.Anušauskas teigė, jog nors šios šalies kariams dar nepavyko pasiekti lūžio kare, „bet prielaidos tam lūžiui jau yra sudarytos“.
Kalbėdamas apie Lietuvos turimą ginkluotę, ministras teigė, jog „šį rudenį“ pasirašys sutartis dėl HIMARS daugiafunkcinės raketų paleidimo sistemos įsigijimo iš Jungtinių Valstijų. Ją Lietuva turėtų gauti drauge su sutartį anksčiau pasirašiusia Estija.
Ministras kritiškai įvertino Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete svarstytą galimybę parengti pasienio su Rusija ir Baltarusija fortifikavimo planą, teigdamas, jog tai pasenęs požiūris į gynybą.
„Gynybiniai planai yra XXI amžiaus gynybiniai planai, ne XIX amžiaus ir net ne XX amžiaus pradžios“, – teigė A.Anušauskas.
Jis ragino planus, kaip Lietuva būtų ginama, palikti kariškiams, o politikus rūpintis, kad būtų mažinama karinių veiksmų grėsmė ir kariuomenė būtų tinkamai apginkluota.