2021 12 21 /15:33

A.Anušauskas: Rusija gali siekti konflikto Ukrainoje arba okupuoti Baltarusiją

Ultimatumą NATO iškėlusi Rusija nesitrauks be kokios nors pergalės, ji gali sukelti konfliktą Ukrainoje arba visiškai pajungti Baltarusiją, sako Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Susitikime Kaune Baltijos šalių ministrai taip pat išreiškė solidarumą Ukrainai ir sutarė, jog šalys yra pasiruošusios teikti šaliai reikiamą paramą.
Arvydas Anušauskas
Arvydas Anušauskas / Teodoro Biliūno / BNS nuotr.

„Situacija yra pasikeitusi radikaliai, nes Rusija pateikė ne šiaip reikalavimus, o ultimatyvius reikalavimus. Taigi mes suprantame, kad be mažos pergalės Putinas, matyt, nesitrauks“, – žurnalistams Kaune sakė krašto apsaugos ministras.

„Aš galėčiau spėti, kokia ta pergalė gali būti. Tai jeigu neprasidės kokia nors agresija, kad ir riboto masto, prieš Ukrainą, ta vienintelė pergalė, kurią jis gali išplėšti šitoje situacijoje – Baltarusijos okupavimas ir absoliutus pajungimas“, – teigė jis.

Vakarai kaltina Maskvą telkiant apie 100 tūkst. karių Ukrainos pasienyje ir rengiantis jos puolimui. Rytų Ukrainoje nuo 2014 metų tęsiasi Kijevo pajėgų konfliktas su prorusiškais separatistais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neigia, kad jo šalis planuoja ataką ir kaltina NATO įtampos kurstymu bei reikalauja „teisinių garantijų“, kad Aljansas nesiplės į rytus.

Įtampa tarp Vakarų ir Baltarusijos, su kuria Rusija pastaruoju metu gilina karinę integraciją, neslūgsta nuo pernai rugpjūčio, kai Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka buvo paskelbtas laimėjęs valstybės rinkimus. Juos opozicija ir Vakarų šalys laiko suklastotais. Minskas nuo to laiko vykdė didelio masto represijas prieš protestuotojus, žurnalistus ir pilietinės visuomenės organizacijas.

Vakarų šalys kaltina Baltarusiją dirbtinai kurstant migrantų antplūdį prie sienų su kaimyninėmis ES šalimis, tokiu būdu keršijant už Bendrijos taikomas sankcijas Minsko režimui.

Gynybos ministrai: Baltijos šalys yra pasiruošusios teikti Ukrainai paramą

Baltijos šalių ministrai išreiškė solidarumą Ukrainai ir sutarė, jog šalys yra pasiruošusios teikti Ukrainai reikiamą paramą.

„Parama pati įvairiausia – ir karinė, ir nekarinė. (...) Bet, kad parama bus suteikta, faktas“, – žurnalistams po susitikimo sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras.

Jis su Latvijos ir Estijos gynybos ministrais Arčiu Pabriku bei Kalle Laanetu (Kalė Lanetu) aptarė regiono saugumo klausimus ir bendradarbiavimą Europos Sąjungos bei NATO formatuose.

Ministrai taip pat pasirašė susitarimą dėl gairių Baltijos šalių bendradarbiavimui 2022 metais.

„Baltijos šalių solidarumas ir vienybė nesikeičia dabartinių saugumo iššūkių akivaizdoje, ryšys tarp Baltijos gynybos ministerijų yra tvirtas“, – ceremonijoje kalbėjo A.Anušauskas.

Baltijos šalys pastaraisiais metais aktyviausiai bendradarbiauja rengiant karininkus Baltijos gynybos koledže, užtikrinant NATO oro policijos misiją, organizuojant bendras pratybas.

Taip pat vykdomas pajėgumų planavimo sinchronizavimas, koordinuojami bendri įsigijimai, rengiamos bendros pratybos, mokymai, seminarai, bendradarbiauja atskiros karinės pajėgos. Lietuva, Latvija ir Estija taip pat dirba kartu, siekdamos supaprastinti sąjungininkų atvykimo ir judėjimo Baltijos šalyse procedūras.

Kalbėjo apie Baltijos šalių saugumą

A.Pabrikas teigė, jog Ukraina šiuo metu gina Europos interesus, reikalaudama teisės pati rinktis savo likimą – tai, ministro teigimu, primena kelią, kurį kadaise nuėjo Baltijos šalys.

Latvijos ministro teigimu, Rusijos pateikti reikalavimai JAV primena situaciją prieš Antrąjį pasaulinį karą, kuomet kažkas kitas mėgino nuspręsti Baltijos šalių likimą joms nedalyvaujant.

„Mūsų sąjungininkai pasikeitė ir turime stiprų patvirtinimą, kad tokių kalbų nebus. Tuo metu Rusijos pusė vis dar galvoja taip pat“, – sakė A.Pabrikas.

Teodoro Biliūno / 15min nuotr./Artis Pabrikas
Teodoro Biliūno / 15min nuotr./Artis Pabrikas

Jis teigė, kad Baltijos šalys gali jaustis saugios tiek dėl savo, tiek dėl partnerių pajėgų regione.

Trijų šalių ministerijos taip pat sutarė koordinuoti savo veiksmus tarptautiniuose formatuose ir pabrėžė, jog sąjungininkų pajėgų buvimas yra svarbus garantas jų saugumui.

Pasak A.Anušausko, NATO ir Europos Sąjungos institucijos tinkamai sureagavo į migrantų krizę Baltijos šalių ir Lenkijos pasienyje.

„Esame dėkingi už gautą paramą ir šios situacijos rimtumo suvokimą“, – sakė jis.

Rytų Ukrainoje nuo 2014 metų tęsiasi Kijevo pajėgų konfliktas su prorusiškais separatistais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neigia, kad jo šalis planuoja veržtis į Ukrainą ir kaltina NATO įtampos kurstymu bei reikalauja „teisinių garantijų“, jog Aljansas nesiplės į rytus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis