A.Anušauskas: Rusijos į Baltarusiją siunčiamos pajėgos 3–4 kartus didesnės nei per „Zapad“

Pasak A.Anušausko, didelių pajėgų sutelkimas Baltarusijoje keičia saugumo situaciją regione.

„Ir aš kalbu ne tik apie Ukrainą. Kalbu ir apie Lietuvą, Lietuvos saugumą. Be abejo, ir mūsų kaimynų, ir Lenkijos saugumui iškyla nauji iššūkiai. Per „Zapad“ pratybas mes daug akcentavome Rusijos pajėgų atsiradimą ties mūsų siena, bet tos pajėgos, kurios dabar siunčiamos į Baltarusiją, yra 3–4 kartus didesnės“, – nurodė krašto apsaugos ministras.

Jis aiškino, kad Lietuvoje įvairiais politiniais formatais aptariama situacija – kaip ji klostosi, koks gali būti reagavimas, kokie planai ir kaip tai iš esmės keičia saugumo situaciją regione.

„Jeigu mes diskutuodavome, ką reikia daryti per nelegalų hibridinę ataką dar pernai metų vasarą, tai, be abejonės, dabar nauji iššūkiai. Taigi mes svarstome savo galimybes reaguoti, kalbamės su partneriais, sąjungininkais“, – pirmadienį žurnalistams komentavo A.Anušauskas.

Krašto apsaugos ministro A.Anušausko komentaras apie situaciją rytuose

+17

Ar bus karas, jo žodžiais, niekas negali pasakyti. Ministro teigimu, sprendimai dėl to priimami Kremliuje, iniciatyva yra jų pusėje.

Ministras sakė, kad nė viena Rytų Europos valstybė, tapusi NATO nare, negrasino ir negrasina kaimyninėms šalims.

O Rusija, priešingai, telkia vis didesnes pajėgas mūsų regione.

„Aš manau, kad dabartinė situacija reikalauja atsakymų tiek iš Rusijos pusės – kam tos pajėgos bus panaudotos ir kiek ilgai jos bus, pavyzdžiui, Baltarusijoje, jau nekalbu prie Ukrainos sienos sutelktas pajėgas, ir iš kitos pusės reikalauja atsakymų, tai kaip gi NATO ir Lietuva reaguos į šitą situaciją“, – dėstė A.Anušauskas.

Krašto apsaugos ministras patvirtino, kad kalbama apie papildomus NATO pajėgumus regione.

„Be abejonės, tam tikri planai yra numatyti, taip pat reakcijos laikas yra numatytas ir Lietuvai. Bet visa tai kinta priklausomai nuo situacijos mūsų regione vertinimo.

Jūs patys suprantate, kad bet koks situacijos pokytis ties Ukrainos siena, pavyzdžiui, bet koks, dabartinėmis sąlygomis net mažiausias konfliktas, žinoma, kad akumuliuos didesnę NATO reakciją ir pajėgumus čia, mūsų regione, Baltijos šalyse, Lenkijoje“, – pažymėjo jis.

Lietuvos kariuomenės nuotr./NATO stiprina Baltijos šalių saugumą, Lietuvoje dislokuojami papildomi naikintuvai

Taip pat ministras sakė, kad stiprinama Aljanso oro policijos misija Baltijos šalyse.

Jis priminė, kad ir Danija, ir JAV yra deklaravusios, kad šiai misijai skirs papildomus pajėgumus.

„Tai šią savaitę jie ir bus Lietuvoje. Jeigu situacija reikalautų dar papildomų kitų pajėgumų, jie irgi būtų lygiai taip pat skirti“, – sakė A.Anušauskas.

Lietuvos kariuomenė turi savo planus, savo reakciją į tai, kas vyksta prie mūsų valstybės sienos. Tačiau tai, pasak krašto apsaugos ministro, nedetalizuojama.

Pajėgas nukreipia ir Baltarusija

Įtampa Europos Rytuose vis auga.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį atvykęs į Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje sakė, kad karas yra tikėtinas.

„Taip, esame įsitikinę, kad tikras karas yra tikėtina galimybė“, – teigė jis.

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad prie sienos su Ukraina sutrauks „visą Baltarusijos kariuomenės kontingentą“, nes „ukrainiečiai pradėjo ten telkti kariuomenę“.

NATO sąjungininkai paskelbė padidintą pajėgų parengtį ir pasiuntė karinių laivų ir naikintuvų, kad sustiprintų bloko rytinio sparno gynybą.

„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./NATO pajėgos Lenkijoje

Dienraštis „The New York Times“ skelbia, kad JAV prezidentas Joe Bidenas svarsto galimybę NATO narėse Baltijos šalyse ir šalyse sąjungininkėse Rytų Europoje dislokuoti kelis tūkstančius amerikiečių karių, taip pat karo laivų ir lėktuvų.

Rusijos Valstybės Dūmos Gynybos komiteto pirmininkas Andrejus Kartapolovas pareiškė, kad Rusija į tai „reaguos atitinkamai“.

„Žinoma, Rusija tokių veiksmų be atsako nepaliks ir imsis adekvačių reagavimo į grėsmės atsiradimą priemonių“, – teigė jis.