Taip jis kalbėjo ministerijai ruošiantis teikti šaukimo reformą Vyriausybei.
Pasak ministro, šaukimo visuotinumą leidžia pasiekti tai, kad pagal naująjį modelį studijavimas aukštojoje mokykloje nebus traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą.
„Šiuo atveju kalbame apie tą reformą, kuria naikinamos išlygos, neleidusios visų kviesti, na, išskyrus moteris, į šauktinius“, – BNS ketvirtadienį sakė A. Anušauskas.
Naujoji tvarka numato, kad aukštųjų mokyklų studentai tarnybą atliktų dalyvaudami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba stodami į Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir taip suderindami ją su mokslais. Ši tarnyba galės vykti savaitgaliais ar vasaromis.
Pokyčiai taip pat numato įprastos tarnybos diferencijavimą pagal trukmę – jaunuoliai turės galimybę atlikti šešių arba devynių mėnesių tarnybą.
Šaukiamojo amžiaus riba siektų 18–21 metus vietoje dabartinių 18–23 metų. Savanoriškai tarnybą norintys atlikti asmenys, kaip ir dabar, galėtų tą padaryti 18–38 metų amžiaus.
Taip pat siūloma, kad karo prievolininkai, įgiję profesijas, kurių atstovų trūksta kariuomenėje, galėtų tarnauti tris mėnesius. Tokių asmenų šaukiamojo amžiaus riba siektų iki 30 metų.
Pasak A. Anušausko, įvedus šiuos pokyčius, koreguojant kasmet tvirtinamus ribinius šaukiamųjų skaičius bus galima pakviesti tiek jaunuolių, kiek tuo metu reikės.
Kariuomenė skaičiuoja, kad kasmet mokyklą baigia ir tinkamos sveikatos atlikti tarnybą yra iki 7 tūkst. vaikinų.
„Siūlomas teisinis reguliavimas, įrankis, kaip vykdyti šaukimą, kas patenka. Kiek bus paimama, apsprendžia kitas įstatymas. (...) Atsiranda visuotinimus“, – sakė A. Anušauskas.
Pasak jo, Krašto apsaugos ministerija (KAM) šią reformą Vyriausybei planuojama pateikti „artimiausiomis savaitėmis“.
Pertvarkai dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas.
Apie planus reformuoti šaukimą į kariuomenę buvo paskelbta šiemet vasarį, pertvarką numatantys įstatymo projektai registruoti rugpjūtį.