„Jau savo laiku tai buvo išsakyta, ir aš sakiau, aš už visuotinį šaukimą, tačiau mes turime matyti tą realybę, kuri egzistuoja, matyti tuos resursus, kokius turime, ir surasti tuos prioritetus, kuriuos dar pirmiausia turime įgyvendinti ir, pavyzdžiui, šaukimo reforma, judant visuotinio šaukimo link, yra vienas iš jų“, – pirmadienį žurnalistams po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio kalbėjo A. Anušauskas.
Jis pridūrė, kad Krašto apsaugos ministerijos pasiūlytas šauktinių reformos planas, kuriuo panaikinama dalis išlygų, didinamas šauktinių skaičius, ir yra „judėjimas link visuotinumo“.
Šaukimo į kariuomenę reforma pristatyta šįmet sausį. Ja siūloma, kad pagrindinė privalomoji tarnyba truktų pusmetį, bet būtų įvesta daugiau jos alternatyvų, o šauktinių skaičius nuo 2027-ųjų per metus siektų 5 tūkst. vietoj dabartinių 3,8 tūkstančio.
Valdančiųjų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis šeštadienį paragino politikus grįžti prie diskusijos apie visuotinį šaukimą į kariuomenę, sakydamas, kad nė viena kita valstybė, esanti tokioje geopolitinėje situacijoje, kaip Lietuva, „neturi prabangos neturėti šauktinių kariuomenės“.
Tuo metu prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys po VGT posėdžio tvirtino, kad šiuo metu vertinant galimybes įtvirtinti visuotinį šaukimą „mums trūksta politinės valios“.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas taip pat sakė, kad nepaisant prezidento ir jo valdančiosios partijos paramos visuotiniam šaukimui, trūksta kitų politinių jėgų pritarimo tiek valdančiųjų, tiek opozicijos gretose.
„Prezidentas remia, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai remia, bet ar remia visi kiti – yra didelis klausimas kalbant ir apie liberaliąsias partijas, ir kairiąsias partijas, yra sudėtingesnis procesas“, – sakė jis.
Paklaustas, ar visuotiniam šaukimui pakanka resursų, L.Kasčiūnas kalbėjo, kad tai yra prioritetų klausimas.
„Visą laiką reikia turėti didesnę ambiciją. Kai turi valią, politinę kryptį, gali atrasti ir resursą. Čia yra klausimas, kaip dėlioji savo prioritetus“, – kalbėjo NSGK vadovas.
„Aš suprantu, kad reikia infrastruktūros, aš suprantu, kad reikia instruktorių, aš suprantu, kad greitas įvedimas visuotinio šaukimo gali netgi koreguoti kariuomenės pajėgumus, nes dalį užduočių turi atimti ir priskirti šaukimų ugdymui. Tai yra sudėtingi procesai, bet jeigu tu turi politinę valią, ambiciją, strategiją (...) aš čia nematau, kad būtų neįveikiama kliūtis“, – pridūrė jis.
Šiuo metu Lietuvoje į kariuomenę kasmet šaukiama apie 3,5 tūkst. jaunuolių, Krašto apsaugos ministerija šiemet žada pasiūlyti didinti šaukiamųjų skaičių, bet trumpinti dalies jų tarnybą.
