Tiek jis, tiek kiti Vyriausybės nariai tikina, kad stebint šiuos įvykius, Lietuva užtikrina savo Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo ir kitų energetinių objektų saugumą, bus tariamasi, ar reikia jį stiprinti.
„Manau, kad tai, ką užfiksavo, pavyzdžiui, švedai – sprogimus ar dar kažkokius reiškinius, ištyrus, manau, paaiškės, kas įvyko. Tačiau akivaizdu, kam tai yra naudinga pirmiausia pačiam „Gazpromui“, – žurnalistams trečiadienį Vilniuje sakė ministras.
Klausiamas, ar dėl šių incidentų bus sustiprinta Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo apsauga Lietuvoje, ministras pabrėžė, kad tokie objektai yra „visada saugomi“.
„Šie objektai visada saugomi, vyksta pratybos dėl objektų apsaugos, jei reikia, pasitelkiama ir kariuomenė – turiu omenyje ne konkrečiai šio objekto apsaugą, bet palydint į SGD terminalą laivus. Bet tos priemonės nėra detalizuojamos“, – sakė A.Anušauskas.
Klausiama, ar Lietuva užtikrina SGD terminalo apsaugą ir po vandeniu, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė patikino, kad „yra imamasi visų saugumo priemonių“.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad šis incidentas yra „turbūt vienas rimčiausių incidentų Baltijos jūroje“, o Lietuva, pasak jo, sieks prisidėti prie jo tyrimo.
„Lietuva turi prisidėti visomis išgalėmis prie Danijoje, Švedijoje ar kur kitur vyksiančio tyrimo, kad kuo greičiau būtų išsiaiškintos priežastys ir nustatyti kaltieji, jeigu tokie yra. Aišku, turbūt nėra didelės paslapties, kad daugelio valstybių, daugelio analitikų akys krypsta į Kremlių“, – sakė jis.
G. Landsbergis pranešė antradienį kalbėjęs apie incidentą su Danijos užsienio reikalų ministru, kitų valstybių atstovais ir ragino palaukti tyrimo išvadų.
Energetikos ministro Dainiaus Kreivio teigimu, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą Lietuva iškart ėmėsi priemonių stiprinti Lietuvos elektros jungčių su Švedija ir Lenkija saugumą, taip pat ir SGD terminalo apsaugą.
„Dabar iškilęs klausimas, ar nereikia jo dar labiau stiprinti ir saugoti. Mano nuomone, tas poreikis yra. Tai yra kabineto diskusijų klausimas, diskusijų su krašto apsaugos ministru ir kariuomenės vadu. Po vandeniu yra apsaugos priemonės, bet priklausomai, kas atakuoja. Baltijos jūros dugne gulėję vamzdžiai yra tikrai pasiekiami, kaip ne kartą kalbėta specialistų viešojoje erdvėje, tik valstybinių instrumentų priemonėmis. Tai tokie teroristiniai aktai negali būti vykdomi pavienių asmenų“, – kalbėjo jis.
Estijos premjerei raginant būti pasirengus Rusijos bandymams atjungti Baltijos šalis nuo bendros elektros tiekimo sistemos, D.Kreivys patikino, kad Lietuva tam jau yra pasiruošusi, suderinusi avarinio prisijungimo planus su Lenkija, europinėmis jungtimis.
„Lietuva visą laiką tam ruošėsi, mūsų operatorius turi detalius planus šiam atvejui. Tai turbūt nėra nieko naujo, rizikų scenarijus parengtas, ir jos valdomos. Lietuva yra pasirengusi: Lietuva paleido sinchroninę jungtį su Lenkija, ją išbandė, visos rezervinės galios Elektrėnuose yra išbandytos, jos veikia“, – patikino energetikos ministras.
Seismologams pranešus apie sprogimus prie „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekių, Europos vadovai antradienį pareiškė, kad labiausiai tikėtina nuotėkių šiuose Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Europą nutiestuose dujotiekiuose priežastis yra sabotažas.
Ukraina pareiškė, kad nuotėkius tikriausiai nulėmė Maskvos teroristinė ataka ir kad tai buvo Rusijos „agresijos prieš Europos Sąjungą aktas“. Kremlius taip pat išreiškė susirūpinimą dėl šių įvykių.
„Nord Stream“ dujotiekiai yra atsidūrę pastarųjų mėnesių geopolitinės įtampos epicentre. Rusija, kuriai Vakarai dėl invazijos į Ukrainą paskelbė sankcijas, reaguodama nutraukė gamtinių dujų tiekimą Europai.
Danijos kariuomenės padarytose ir antradienį paskelbtose nuotraukose matyti smarkiai burbuliuojantis jūros paviršius trijose nuotėkių vietose Švedijos ir Danijos ekonominėse zonose į šiaurę nuo Lenkijos. Burbuliuojančių zonų skersmuo yra nuo 200 iki 1000 metrų.
