Pasak A.Anušausko, visų NATO sąjungininkų parama Ukrainai privalo būti ilgalaikė, besąlygiška ir tvirta. Tokiai paramai NATO įsipareigojo Madride birželį vykusiame viršūnių susitikime.
„Remti Ukrainą karine įranga bei apmokyti Ukrainos karius yra mūsų moralinė pareiga. 1956 m. Vengrija buvo kovos su totalitarizmu priešakyje, dabar tokia yra Ukraina. Turime aiškiai suprasti, kad nesustabdę agresoriaus Ukrainoje, karą patirsime savo valstybėse. Šis karas palankiai mums visiems gali pasibaigti tik pagal Ukrainos sąlygas“, – sakė Lietuvos ministras.
A.Anušauskas bendraudamas su K.Szalay-Bobrovniczky pabrėžė, kad ir NATO viršūnių sprendimas stiprinti Rytinio Aljanso pakraščio priešakinę gynybą bei pripažinti Rusiją didžiausia ir tiesiogine grėsme NATO yra bendras visų Aljanso šalių sprendimas.
Ministrų susitikimas vyko Vengrijai perimant oro policijos misiją Baltijos šalyse.
Dabartinė NATO oro policijos misija – jau 60-oji. Jai vadovausiantys Vengrijos karinių oro pajėgų kariai atvyko į Šiaulius su keturiais naikintuvais „JAS 39 Gripen“.
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai ne tik kyla atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusius Rusijos karinius orlaivius, bet ir patruliuoja palei Baltijos šalių oro erdvės sieną su Rusija ir Baltarusija.
Krašto apsaugos ministerija nurodo, kad Budapeštas yra NATO sąjungininkas, su kuriuo Lietuva vysto dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje nuo 1997 metų. Vengrija nuolat prisideda prie Lietuvos ir Baltijos regiono saugumo stiprinimo siųsdama dalyvauti savo karius pratybose Lietuvoje.
Vengrijos karinių oro pajėgų kontingentas Lietuvoje tarnauja trečią kartą – NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vengrai vykdė ir 2015-aisiais bei 2019-aisiais. Taip pat Vengrija prisideda prie NATO pajėgų integravimo vieneto Vilniuje veiklos.