Lietuva didina paramą Ukrainai, uždaro oro erdvę Rusijos lėktuvams

I.Šimonytė tviteryje pasidalindama žinia, kad Lietuva priėmė sprendimą uždrausti oro erdve skristi Rusijos lėktuvams, rašo: „Jokių skrydžių agresoriaus lėktuvams laisvės danguje.“

Vasario 26 d. vakare Ukrainą pasiekė konvojus su kariniu kroviniu iš Lietuvos – nuo Rusijos agresijos besiginančius Ukrainos karius pasiekė pėstininkų ginklai, šaudmenys, neperšaunamos liemenės ir šalmai. Krovinį sukomplektavo, lydėjo ir ukrainiečiams perdavė Lietuvos kariai.

Lietuvos kariuomenės nuotr./Lietuvos parama pasiekė Ukrainą

 „Lietuva ir Lietuvos kariuomenė teikia karinę pagalbą jau kariaujančiai Ukrainai. Buvo atlikta logistinė operacija, kurios metu Lietuvos kariai Ukrainos kariuomenei perdavė didelį kiekį automatinių šautuvų, šovinių, šalmų ir neperšaunamų liemenių. Dėkoju operaciją sėkmingai įgyvendinusiems Lietuvos kariams už profesionalumą ir vežėjams, skyrusiems savo techniką dideliems kroviniams pervežti“ – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

„Tai tik pirmos tokios operacijos pabaiga“, – feisbuke rašė V.Rupšys.

Apie paramą iš anksto skelbiama nebuvo siekiant užtikrinti gabenimo saugumą, dėl tos pačios priežasties kitos detalės apie perdavimą irgi neskelbiamos. Tai – antras karinės paskirties krovinys, iš Lietuvos perduodamas Ukrainai, pirmąjį kartą šiai šaliai buvo perduotos artimojo nuotolio oro gynybos sistemos „Stinger“.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Arnoldas Pranckevičius šeštadienio vakarą teigia, kad po 48 siaubingų valandų, kurias Ukraina ir jos žmonės didvyriškai atlaikė, šiandien pasirodė pirmi vilties ženklai.

„Karo nusikaltėlio Putino planas žaibiškai paimti Kijevą ir nuversti Ukrainos vadovybę nepavyko, Rusijos kariuomenė susidūrė su nepalaužiama ukrainiečių dvasia. Žmogiškieji ir karinių pajėgumų nuostoliai rodo Maskvos agresijos ribas ir Ukrainos kariuomenės puikų pasiruošimą“, – feisbuke rašo A.Pranckevičius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Arnoldas Pranckevičius

Jis atkreipė dėmesį, kad JAV ir Europos šalys didina ir skubina karinę paramą Ukrainai, įskaitant net ir Vokietiją, priėmusią lūžinį istorijoje sprendimą padėti Kijevui ginklais.

„Pagaliau turime visų ES-27 valstybių narių pritarimą atjungti Rusiją nuo Swift sistemos. Baltijos šalys koordinuotai nuo šio vidurnakčio uždaro oro erdvę Rusijos avialinijoms. Rusija tampa visiškai izoliuota ir pasmerkta tarptautinėje bendruomenėje, ir ilgam. Išmesta iš Europos Tarybos, nutraukti bet kokie ryšiai su EBPO ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis, pašalinta iš tarptautinių sporto ir kultūros renginių, izoliuota JT Saugumo Taryboje, kur net Kinija susilaiko, o Eurazijos sąjungos bendražygis Kazachstanas atsisako dalyvauti Putino išprotėjusiame plane“, – teigė diplomatas.

„Mes privalome padėti. Dar didesne karine pagalba, dar didesne finansine parama, dar stipresnėmis sankcijomis. Ir taip, suteikiant ES kandidatės statusą Ukrainai. Nes kas kitas labiau vertas turėti teisę gyventi demokratiškoje, stabilioje ir taikioje Europoje, jei ne ukrainiečiai? Slava Ukraini!“, – rašo A.Pranckevičius.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Rusijos atjungimas nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT gali įvykti greičiau, nei tikimės, tačiau tam Europos Sąjungos šalys turi tinkamai pasiruošti.

„Manau, kad žvelgiant į tai, kaip klostosi įvykiai, tai gali atsitikti greičiau, nei mes šiandien tikimės“, – šeštadienį per spaudos konferenciją Vilniuje teigė šalies vadovas, tačiau tikslaus sprendimo laiko nenurodė.

„Tiesiog reikia tam pasiruošti, kad tas procesas nepadarytų dar ir didelių nuostolių mums patiems, kad jis tikrai būtų tikslingai nukreiptas į agresorių. Ir tikrai tai bus jam pakankamai skaudu“, – pridūrė jis.

Pasak G. Nausėdos, į Ukrainą įsiveržusi Rusija šiuo metu sparčiai atskiriama nuo likusio pasaulio.

„Šito ji tikrai nenorėjo. (...) Šiandien ji tiesiog atribojama paties pasaulio nuo savęs, atribojama visomis prasmėmis ir tai yra tikrai sunkus procesas, kurį priimti Rusijos visuomenei gali būti gana sudėtinga“, – kalbėjo prezidentas.

Ukrainos vyriausybė įnirtingai ragina ES atjungti Rusiją nuo SWIFT, tačiau tokį žingsnį buvo nelinkusios žengti kelios bloko narės – pirmiausia Vokietija, turinti mokėti Maskvai už tiekiamas gamtines dujas.

Anot Lietuvos prezidento, šis požiūris keičiasi: „Kolegų matymas ženkliai pasikeitė. (...) Jau ir Vokietija rengiasi SWIFT'o atjungimui ir stengiasi kompensuoti antrines šio sprendimo pasekmes.“

Jis šį klausimą Berlyne aptarė su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.

Kiek anksčiau šeštadienį premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad griežtų prieštarautojų dėl Rusijos bankų atjungimo nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT nebėra.

Prezidentas per spaudos konferenciją taip pat teigė, kad dalis žmonių tikėjosi griežtesnių sankcijų karą su Ukraina pradėjusiai Rusijai, tačiau „turbūt visada bus taip, kad tos fronto paribyje esančios valstybės nori griežtesnių veiksmų agresoriaus atžvilgiu nei tos, kurios yra kiek toliau.“

Sekmadienį, 14 val. Vilniuje nuo „Deals On Wheels“ salono (Verkių g. 25C-1) pajuda 10 keleivinių mikroautobusų su Lietuvos verslo ir gyventojų parama Ukrainos žmonėms.

Į kovojančią šalį siunčiama humanitarinė pagalba - drabužiai, batai, striukės, vaistinėlės, medikamentai. Visus juos, įskaitant transporto priemones, pavyko surinkti mažiau nei per parą. 

Autobusiukai važiuos į Lenkijos ir Ukrainos pasienį, kur paramą perduos Ukrainos pasieniečiams. Grįždami atgal automobiliai parveš nuo karo Ukrainoje pabėgusius žmones (apie 70-80 asmenų).

Autobusus pasisiūlė vairuoti verslo žurnalistai, automobilių sporto entuziastai.

Dėl „Patreon“ platformos abejingumo geopolitinei situacijai, lietuvių nepriklausomi kūrėjai palieka platformą. Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai „Patreon“ paskelbė apie nevyriausybinės organizacijos, renkančios pinigus Ukrainos kariuomenei, paskyros sustabdymą.

Lietuvos kūrėjai, bendrai turintys daugiau kaip 20 tūkst. už turinį mokančių prenumeratorių, boikotuoja šį platformos sprendimą, pasirinkdami alternatyvas, rašoma pranešime spaudai.

Daugiau nei 15 kūrėjų paskelbė, kad jie jau persikėlė į „Contribee“, lietuvių kurtą alternatyvią nepriklausomų kūrėjų platformą, kuri šiuo metu aktyviai remia Ukrainos kariuomenės pajėgas. Prie boikoto prisideda tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“, žiniasklaidos grupė „Laisvės Media Group“, tinklalaidžių kūrėjai „Negyvas Eteris“, lenktynininkas Vaidotas Žala, komikas ir aktyvistus visuomenės veikėjas Olegas Šurajevas, finansinis naujienlaiškis „BFF Insider“, sveiko gyvenimo būdo tinklaraštis „IRUNLT“ ir dešimtys kitų Lietuvos kūrėjų.

Grynųjų pinigų paklausa slūgsta, bankomatai sparčiai papildomi, o grynųjų eurų tiekimas vyksta sklandžiai, skelbia Lietuvos bankas.

Jo teigimu, šeštadienio popietės duomenimis, pinigų buvo išsigryninta maždaug ketvirtadaliu mažiau nei tuo pačiu metu penktadienį.

„Lietuvos bankui ir pinigų pervežimo įmonėms dirbant padidintu pajėgumu, situacija dėl operatyvaus bankomatų papildymo pirmąją savaitgalio dieną gerėja“, – rašoma šeštadienį išplatintame pranešime.

Lietuvos banko teigimu, grynųjų eurų tiekimas ir skirstymas po visą šalies teritoriją vyksta sklandžiai ir operatyviai.

„Visos bankinės sistemos veikia stabiliai. Lietuvos bankas teikia transporto ir logistinę pagalbą pinigų pervežimo įmonėms, siekiant paspartinti bankomatų užpildymą eurais“, – nurodoma pranešime.

Lietuvos bankas ir kredito įstaigos atkreipia dėmesį, kad grynųjų pinigų sumos ir banknotų kiekiai nėra papildomai ribojami, galioja įprasti limitai ir kitos sąlygos pagal klientų sutartis su bankais.

Gyventojai raginami nepasiduoti provokacijoms. Apie tokias galimas provokacijas šeštadienį užsiminė ir premjerė Ingrida Šimonytė.

Pasak jos, provokatoriai bando kurti paniką, siejant galimą Rusijos bankų atjungimą nuo SWIFT sistemos su situacija Lietuvos bankomatuose.

„Tai yra visiška nesąmonė ir visiškas melas“, – spaudos konferencijoje sakė premjerė.

Rusijai ketvirtadienį pradėjus karinius veiksmus prieš Ukrainą, Lietuvos bankas tuomet nurodė, jog šalyje iš bankomatų kai kur išimama gerokai daugiau grynųjų pinigų.

Lietuvos įsteigtame registracijos centre Alytuje kol kas nesiregistravo nė vienas pabėgėlis iš Rusijos užpultos Ukrainos, tačiau vakare laukiamas lėktuvas iš Madeiros su 70 ukrainiečių, dar 100 žmonių per nevyriausybinę organizaciją registravosi dėl pagalbos, pranešė vidaus reikalų ministrė.

„Yra du informacijos centrai Lietuvoje – Kalvarijoje ir Lazdijuose, kur suteikiama visa informacija apie kryptis ir galimybes apsigyventi, gauti kitas paslaugas“, – šeštadienį per spaudos konferenciją sakė Agnė Bilotaitė.

Penktadienį pradėjo veikti pabėgėlių registracijos centras Alytuje, dar vieną planuojama atidaryti Marijampolėje.

„Kol kas niekas nesikreipė, nors gauname informacijos, kad automobiliai jau juda į Lietuvą“, – tvirtino ministrė.

Jos duomenimis, šeštadienio vakarą laukiama lėktuvo iš Madeiros, kuriame yra 70 ukrainiečių, kuriems gali reikėti pagalbos. Dar 100 žmonių registravosi per organizaciją „Stiprūs kartu“ dėl pagalbos.

A.Bilotaitė informavo, kad į Lenkiją jau nusiųsta autobusų parsivežti karo pabėgėlių.

„Kol kas, mano žiniomis, žmonės vyksta arba į viešbučius, arba pas draugus, pažįstamus, kol kas tokio poreikio lyg ir nėra“, – sakė ji.

Berlyne viešintis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Vakarų šalis ragina aktyviau teikti karinę pagalbą Ukrainai.

„Labai svarbu, kad būtų suteikta reali karinė pagalba Ukrainai jau dabar. Nes tai yra pirminės svarbos klausimas“, – šeštadienį sakė šalies vadovas.

Ukraina trečią dieną kovoja su į šalį įsiveržusiomis Kremliaus pajėgomis.

Pasak G. Nausėdos, sankcijos yra svarbios, bet „jos turės realios apčiuopiamos reikšmės Rusijos elgesiui po tam tikro laikotarpio, kokio sunkumo jos bebūtų“.

Ne mažiau kaip 28 valstybės, įskaitant NATO nepriklausančias šalis, paskelbė perduosiančios ginklų Ukrainai, šeštadienį pranešė britų televizija „Sky News“, remdamasi Jungtinės Karalystės gynybos sekretoriumi Benu Wallace'u.

Reaguodamos į Kremliaus agresiją, Vakarų šalys per kelias dienas įvedė du sankcijų paketus, susijusius su Rusijos finansų, energetikos, susisiekimo sektoriais.

Vis dėlto Europos Sąjunga kol kas sprendimo dėl Rusijos bankų atjungimo nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT nepriėmė.

G.Nausėdos teigimu, Lietuvos siųstas karinės pagalbos konvojus „keliauja link savo tikslo Ukrainoje“.

Jis dar kartą pakartojo, kad Ukrainai ypač svarbu suteikti „europinę perspektyvą“.

„Dar kartą kalbėjausi su Volodymyru Zelenskiu, jis akcentavo, kad europinė perspektyva būtų didelė motyvacija kovoti ir už savo, ir už savo vaikų ateitį“, – sakė G.Nausėda.

Šimtatūkstantines pajėgas telkusi Rusija ankstų ketvirtadienio rytą įsiveržė į Ukrainą, pradėdama plačią karinę operaciją visoje šalyje, pasiekdama ir sostinę Kijevą.

Reaguojant į Kremliaus agresiją Ukrainoje, Statybos produkcijos sertifikavimo centras (SPSC) naikina visų Rusijoje ir Baltarusijoje gaminamų statybos produktų sertifikatus, šeštadienį informavo Aplinkos ministerija.

Kaip nurodoma pranešime, Lietuvoje nebebus galima naudoti Rusijoje ar Baltarusijoje pagamintų ir privalomų sertifikuoti statybos produktų.

Tai reiškia, kad didžioji dalis tokių produktų negalės būti pardavinėjama ir Europos Sąjungos teritorijoje.

„Gelžbetonio, metalurgijos, cemento bendrovės didžiąja dalimi yra tiesiogiai priklausomos nuo režimų ir yra jų pajamų šaltiniai. Negalime finansuoti savo pinigais diktatorių. Suprantu, kad šie sprendimai apsunkins dalies Lietuvos statybos ir nekilnojamojo turto plėtotojų projektus. Privalome suvokti, kad taika turi savo kainą“, – teigė Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

SPSC informuoja, kad nėra išdavusi sertifikatų jokiems Rusijos ir Baltarusijos statybos produktų gamintojams, kurie pirmą kartą dėl sertifikavimo kreipėsi prasidėjus pandemijai – po 2020 metų kovo mėnesio.

„Dalis statybos produktų turi pamainą Lietuvoje, dalies statybos produktų reikės ieškoti tolimesnėse rinkose. Raginu privačius Lietuvoje veikiančius sertifikavimo biurus sekti šiuo pavyzdžiu“, – sertifikatų naikinimą komentavo Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

SPSC – valstybės įmonė, kuri savo veiklą vykdo nuo 1996 metų. Pagrindinis jos tikslas – teikti statybos produktų sertifikavimo, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo, vidinės gamybos kontrolės tikrinimo ir vertinimo paslaugas pagal klientų prašymus.

Šimtatūkstantines pajėgas telkusi Rusija ketvirtadienį įsiveržė į Ukrainą, pradėdama plačią karinę operaciją visoje šalyje, pasiekdama ir sostinę Kijevą.

Kremliaus pajėgoms toliau veržiantis į Ukrainą, Lietuva ketina uždaryti savo oro erdvę rusų lėktuvams, tariasi su kitomis Baltijos šalimis, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

„Principinis sprendimas yra. Dabar Susisiekimo ministerija teikia Vyriausybei konkretaus sprendimo dėl oro erdvės Rusijos orlaiviams uždarymo tekstą, kuris šitoje vietoje yra baigiamas derinti su Latvija ir Estija. Kad sprendimai būtų kiek labiau suderinti ir priimti vienu metu“, – BNS šeštadienį teigė ministras.

Sprendimą dėl oro erdvės uždarymo Vyriausybė planuoja priimti šeštadienį.

Pasak susisiekimo ministro, nei Estija, nei Latvija oro erdvės kol kas dar neuždarė: „Mes tą norime padaryti vienu metu, įvertinę visas teisines aplinkybes.“

BNS šaltinių teigimu, sprendimų priėmimą Lietuvoje apsunkina specifinis teisinis reguliavimas, susijęs su Karaliaučiaus sritimi.

Apie sprendimą uždaryti oro erdvė rusų lėktuvams kiek anksčiau šeštadienį pranešė Latvija ir Estija.

Šimtatūkstantines pajėgas telkusi Rusija ketvirtadienį įsiveržė į Ukrainą, pradėdama plačią karinę operaciją visoje šalyje, pasiekdama ir sostinę Kijevą.

Lietuvos institucijos Ukrainą užpuolusios Rusijos atjungimui nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT yra pasiruošusios, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

Pasak Mykolo Majausko, Europos Sąjungoje (ES) sparčiai mažėja principingai prieštaraujančiųjų tokiam Bendrijos žingsniui.

„Tam yra dedamos visos įmanomos politinės ir diplomatinės pastangos aukščiausiu valstybiniu lygiu. Mūsų žiniomis principingai prieštaraujančių tokiam sprendimui ES sparčiai mažėja“, – BNS šeštadienį pareiškė M.Majauskas. 

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mykolas Majauskas

„Lietuvos valstybinės institucijos tokios sankcijos pritaikymui Rusijai yra pilnai pasiruošusios ir problemų dėl to Lietuva nepatirtų“, – pridūrė komiteto pirmininkas.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas uždarame posėdyje šeštadienį su įvairių valstybinių institucijų atstovais aptarė, kaip turėtų veikti Rusijos atjungimas nuo nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, kokias pasekmes tai turėtų Rusijos ekonomikai ir finansų sistemai.

Kaip sakė komiteto pirmininkas, Lietuvos valstybinių institucijų pozicija, jog Rusijos federacija privalo būti atjungta nuo prieigos prie SWIFT sistemos nedelsiant, yra vieninga.

M.Majausko teigimu, šios sankcijos veiksmingumas priklausys ir nuo to, kaip greitai ji bus pritaikyta, atsižvelgiant į tai, jog Rusija intensyviai kuria ir plėtoja alternatyvias saugių finansinių pranešimų platformas.

Tuo tarpu Rusijos federacijos ekonomikai ir finansų sistemai, pasak jo, tai būtų reikšmingas smūgis, po kurio atsitiesti būtų labai sunku, jei apskritai dar įmanoma.

M.Majausko teigimu, šios sankcijos veiksmingumas priklausys ir nuo to, kaip greitai ji bus pritaikyta, atsižvelgiant į tai, jog Rusija intensyviai kuria ir plėtoja alternatyvias saugių finansinių pranešimų platformas.

Atsiejus Rusiją nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, dauguma finansinių operacijų su šia šalimi taptų neįmanomos.

Spaudžiama Ukrainos vyriausybė įnirtingai ragina ES atjungti Rusiją nuo SWIFT, tačiau tokį žingsnį buvo nelinkusios žengti kelios bloko narės – pirmiausia Vokietija, turinti mokėti Maskvai už tiekiamas gamtines dujas.

Šimtatūkstantines pajėgas telkusi Rusija ketvirtadienį įsiveržė į Ukrainą, pradėdama plačią karinę operaciją visoje šalyje, pasiekdama ir sostinę Kijevą.

Lietuvoje veikiantiems prekybininkams išimant rusiškas ir baltarusiškas prekes iš lentynų bei atsisakant jų prekybos, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šių šalių produkcija sudaro nedidelę dalį, todėl Rusijos verslininkų labai nepaveiks.

Tačiau ji pabrėžia, kad svarbus principas, jog Lietuvos gyventojai nefinansuoja to, kas finansuoja Rusijos karą prieš Ukrainą. 

„Mes tuo savo boikotu labai didelės žalos pono Putino verslininkams nepadarysime, bet svarbesnis principo reikalas, kad mūsų žmonės nefinansuoja to, kas finansuoja karą“, – šeštadienį spaudos konferencijoje kalbėjo premjerė. 

Anot jos, lietuviškos kilmės prekių eksporto į Rusiją beveik nėra.

„Lietuvos eksporto ir importo skaičiai prekyboje su Rusija atrodo gal įspūdingi, bet reikia turėti mintyje du dalykus – pirma, kad jei kalbėsime apie eksportą, Lietuvos prekių kilmės beveik nėra, jis labai mažas. Tai iš esmės reeksporto procedūra, kai kitose šalys pagamintas produktas per Lietuvą išvežamas į Rusiją ir tai logistikos grandinės verslas ir pajamos, bet ne mūsų gamintojų“, – sakė I.Šimonytė. 

Apie nutraukiamą prekybą rusiškomis ir baltarusiškomis prekėmis jau paskelbė prekybos tinklai „Maxima“, „Rimi“, „Iki“, „Norfa“, „Barbora“, jų platinimą Lietuvoje nutraukė ir grupės „MV Group“ valdoma bendrovė „Mineraliniai vandenys“.

Apie nutraukiamą prekybą Rusijoje ir Baltarusijoje pagamintomis prekėmis taip pat skelbė internetinė parduotuvė „Pigu.lt“, didmeninės prekybos ir logistikos bendrovė „Sanitex“ skelbė stabdanti prekių importą.

Nyderlandai siunčia 70 papildomų karių į Lietuvą, siekiant sustiprinti Rukloje dislokuotą tarptautinį NATO batalioną, sako Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Taip ši šalis reaguoja į augančią įtampą regione, Rusijai užpuolus Ukrainą.

„Į Lietuvą papildomai atvyksta 70 Nyderlandų karių“, – spaudos konferencijoje šeštadienį sakė ministras.

A. Anušausko teigimu, Nyderlandai taip pat apsisprendė ir dėl ginkluotės tiekimo Ukrainai. „Kiekviena šalis, kuri yra skyrusi į pajėgas į NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę, didina tuos pajėgumus“, – kalbėjo ministras.

Tarptautiniam NATO batalionui Lietuvoje vadovaujanti Vokietija šią savaitę šalyje baigia dislokuoti papildomus 350 karių, šiame vienete dalyvaujanti Norvegija taip pat nusprendė atsiųsti papildomus 60 karių.

Pasak A.Anušausko, Aljansui nusprendus stiprinti rytinį NATO flangą, į Lietuvą siunčiami pajėgumai turėtų paaiškėti artimiausiu metu.

„Tai yra valandų ar dienos klausimas“, – sakė jis.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį pranešė, kad Aljansas stiprina savo gynybą papildomais aviacijos pajėgumais ir greitojo reagavimo dalinių kariais, siunčiamais į bloko rytinį sparną.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ragina tautiečius padėti su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai tais būdais, kurie galimi būnant Lietuvoje.

Taip jis reagavo į pranešimus apie į grupeles besiburiančius lietuvius, planuojančius vykti į Ukrainą ir padėti ten besiginantiems žmonėms. Tokį prašymą šią savaitę išsakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Tie žmonės tik sutarę su Ukraina, jos pareigūnais, turėdami jų leidimus, kvietimus, gali atvykti į jų šalį, padarę tai kitais būdais, rizikuoja savo saugumu ir, tiesą sakant, gali atsitikti taip, kad nesutarę su Ukrainos oficialiomis institucijomis ir atvykę, gali būti sulaikyti, vertinant, kad jie dirba priešiškai pusei“, – kalbėjo A.Anušauskas.

„Karas vyksta, karo sąlygos, karo padėtis. Tie žmonės turi tai suprasti“, – pridūrė ministras.

Jis ragino Ukrainos žmonėms padėti Lietuvoje prieinamais būdais.

„Šioje situacijoje geriausia, kai žmonės pasirenka tuos rėmimo būdus, kurie jiems prieinami čia ir dabar – renkamos lėšos, parama, yra galimybės padėti, jei atsiras daugiau pabėgėlių“, – sakė krašto apsaugos ministras.

Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Vyriausybė, prasidėjus Ukrainos puolimui, kol kas nėra išdavusi nė vieno leidimo dėl tarnavimo kitų šalių kariuomenėje.

Šimtatūkstantines pajėgas telkusi Rusija ketvirtadienį užpuolė į Ukrainą, pradėdama plačią karinę operaciją visoje šalyje, pasiekdama ir sostinę Kijevą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis bei „Agrokoncerno“ įmonių grupės savininkas Ramūnas Karbauskis skelbia atsisakantis savo valdomos įmonių grupės naujų sandorių su Rusijos verslu dėl šios šalies agresijos prieš Ukrainą.

Apie tai R.Karbauskis pranešė šeštadienį savo feisbuko paskyroje, sakydamas, kad tai, kas vyksta šiomis dienomis Ukrainoje yra „niekaip nepateisinama“.

„Šiandien noriu pranešti, jog visas su manimi siejamas verslas nevykdys ir neplanuoja naujų sandorių su šalies agresorės verslu. Kitos savaitės pradžioje Agrokoncerno įmonių grupė tai praneš oficialiai. Šį žingsnį žengiame, nes esame atsakingas Lietuvos verslas ir mums ne tas pats, kas vyksta su mūsų bičiule Ukraina“, – teigė politikas ir opozicinių „valstiečių“ lyderis.

Jis pabrėžė, kad „Putino Rusija vykdo nusikaltimus prieš taikius žmones, kėsinasi į demokratišką valstybę“, tad būtina „principingai žengti žingsnius, konkrečiais veiksmais išreiškiant nepritarimą Putino vykdomai agresijai prieš taikius žmones“.

„Rusijos žiaurumo ir ciniškumo okupuojant Ukrainą, žudant nekaltus žmones akivaizdoje, bendradarbiavimas su Putino Rusijos įmonėmis vykti nebegali“,  – pridūrė jis.

R.Karbauskio teigimu planuojant verslo plėtrą, „Agrokoncerno“ grupė siekia prisidėti prie Lietuvos ir Europos Sąjungos tikslo mažinti energetinę ir kitokią priklausomybę nuo Rusijos.

Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad, nepaisant visai netoli mūsų sienų vykstančio karo, padėtis mūsų šalyje stabili. Ji pažymėjo, kad Lietuva ir toliau ketina visapusiškai remti Ukrainą. Be to, darsyk kartojo, kad mūsų gyventojams nebūtina skubėti išsiiminėti pinigų iš bankomatų, kas stebėta pastarosiomis dienomis, – grynųjų nepritrūks.

Šeštadienį I.Šimonytė ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas surengė spaudos konferenciją dėl Vyriausybės veiksmų Rusijai užpuolus Ukrainą.

Pasak I.Šimonytės, ypatingų naujienų dėl situacijos nėra – viskas stabilu, padėtis kontroliuojama. Ji išskyrė ir padėkojo už pilietines iniciatyvas Ukrainai paremti.

Premjerė pakartojo, kad nėra ir pagrindo skubėti išsiimti iš bankomatų grynųjų pinigų.

I.Šimonytė minėjo, kad atsirado bandymų provokuoti, sieti Rusijos atjungimą nuo SWIFT sistemos su grynųjų pinigų trūkumu ir Lietuvoje.

Ji pabrėžė, kad tai visiška netiesa. Mūsų finansinė sistema stabili, grynųjų nepritrūksime.

Premjerė minėjo, kad iš to, kas matyti Europos Sąjungoje, nebeliko didelių prieštaravimų Rusijos atjungimui nuo tarptautinės bankinės sistemos SWIFT.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Ingrida Šimonytė

Lietuva tikisi, kad ši sankcija prieš karą pradėjusią valstybę europiniu lygiu bus patvirtinta kaip galima greičiau.

A.Anušausko teigimu, saugumo situacija mūsų regione nėra paprasta. Tačiau Lietuva konsultacijose NATO lygmeniu sulaukia paramos.

Į mūsų šalį atvyksta papildomi kariai – atvyksta 70 Nyderlandų karių, amerikiečių pajėgos.

Jis pabrėžė, kad Lietuvos piliečiai gali būti ramūs ir saugūs.

Situacija Ukrainoje, anot A.Anušausko, sudėtinga. Ukrainiečiai akcentuoja karinės paramos poreikį.

Krašto apsaugos ministras minėjo, kad poziciją dėl paramos ginkluote pakeitė ir tos valstybės, kurios anksčiau tą daryti atsisakė. Konkrečių valstybių jis nenurodė, bet tarp tokių, pavyzdžiui, buvo Vokietija.

Lietuva Ukrainai taip pat perdavė amunicijos, degalų, medicinos priemonių. Remti kovojančią valstybę žadama ir toliau.

Į Ukrainos kaimyninę Lenkiją atvyko didelis srautas ukrainiečių karo pabėgėlių. Pasak I.Šimonytės, svarstoma, kad Lietuva galėtų „perimti“ dalį žmonių ir suteikti jiems prieglobstį Lietuvoje.

Daugiau skaitykite čia: Ukrainai kaunantis su Rusija, I.Šimonytė ramina grynųjų suskubusius gyventojus: padėtis stabili

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas šeštadienį ryte feisbuke rašė, kad vakarykščiai okupantų planai užvaldyti Chersoną, Odesą, Kijevą neįgyvendinti, tačiau Ukrainos puolimas tęsiasi. 

Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį Berlyne su Vokietijos ir Lenkijos Vyriausybių vadovais aptars paramą Ukrainai, Europos Sąjungos ir NATO atsakomąsias priemones į Rusijos karinę agresiją.

Su Vokietijos kancleriu O.Scholzu bei Lenkijos premjeru M.Morawieckiu G.Nausėda taip pat kalbėsis apie NATO rytinio flango saugumo stiprinimą, sąjungininkų pajėgų didinimą regione.

150–200 tūkst. karių prie Ukrainos pastaraisiais mėnesiais sutelkusi Rusija ketvirtadienį įsiveržė į Ukrainą, pradėdama plačią karinę operaciją visoje šalyje, vykdydama oro, žemės antpuolius, taip pat ir sostinėje Kijeve.

Vakarai paskelbė virtinę sankcijų Maskvai, tarp jų – ir prezidento V.Putino ir jo užsienio reikalų ministro S.Lavrovo turto įšaldymas.

NATO vadovas J.Stoltenbergas penktadienį pranešė apie Aljanso rytinio sparno stiprinimą papildomais aviacijos pajėgumais ir greitojo reagavimo dalinių kariais, taip pat pažadėjo NATO narių tolesnę pagalbą tiekiant Kijevui ginkluotę, įskaitant oro gynybos sistemas.

Rusijos agresija prieš Ukrainą suvienijo Vakarus ir nustūmė Maskvą į saviizoliaciją, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

„Šie tragiški įvykiai Ukrainoje turi vieną labai svarbią pasekmę mums visiems: aš matau vienybę, kuri gimsta, kuri ne visada buvo mūsų gretose, būkime atviri. Tačiau Ukrainos, Rusijos pasmerkimo klausimu šiandien esame visi vieningi. neišskiriant nė vienos valstybės“, – komentare po Bukarešto devyneto ir NATO vadovų susitikimų Varšuvoje sakė G.Nausėda.

„Aš matau, kad Rusijai gresia tokia izoliacija, kokios ji nesitikėjo. Mes matome kiekvieną minutę ateinančias žinias apie nutraukiamas sutartis, pavyzdžiui, dėl sporto klubų rėmimo, sporto, kultūros renginių, dėl oficialių tarptautinių organizacijų, dalyvavimo jose. Tai yra ta žinia, kuri mane džiugina, manau, tai yra tinkamas atsakas agresoriui“, –  tvirtino jis.

Kalbėdamas po susitikimo su Bukarešto devyneto lyderiais, jis pabrėžė, kad penktadienį Europos Sąjungos galutinai patvirtintas antrasis sankcijų paketas yra „pakankamai griežtas“

„Taip, aš norėčiau griežtesnių sankcijų. Bet, matyt, tai yra tik laiko klausimas (...) ir šios sankcijos parodys Vladimirui Putinui ir jo administracijai, kad mes šįkart elgiamės rimtai ir Rusija bus izoliuota ir ši izoliacija nesumažės“, – kalbėjo jis.

Prezidentas taip pat tikino, kad Rusija su Vakarų valstybėmis elgiasi kaip su priešu matydama, kaip šis pasaulis yra sėkmingesnis, o Kremlius nenori matyti „klestinčios, turtingos ir greitai besivystančios Ukrainos“.

G.Nausėda dar kartą priminė, kad Lietuva šiuo sunkiu metu teikia ir teiks „visą reikiamą paramą šiai broliškai tautai“ ir prašys to daryti savo parnerių. 

„Matau, kad ta parama konsoliduojasi ir tarp kitų NATO valstybių. Be jokios abejonės, tą daryti reikia labai greitai, nes laikas tiksi ne mūsų naudai“, – tvirtino jis.

Susitikimuose buvo aptartos atsakomosios priemonės į Rusijos karinę agresiją Ukrainoje, regiono saugumo stiprinimo ir paramos Ukrainai klausimai.

G.Nausėda dar kartą pabrėžė būtinybę didinti sąjungininkų karines pajėgas Lietuvos teritorijoje ir kaimyninėse valstybėse, sakydamas, kad „neturi likti nei vienos spragos mūsų regiono saugume“.

Rusija laikinai išmesta iš Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) pranešė Lietuvos parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Rusija išmesta (laikinai) iš Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos. Dabar tai nepadės Kijevo ir kitų Ukrainos miestų gatvėse dėl savo namų kovojantiems ukrainiečiams, bet tai Rusiją daro vis labiau atstumta. Žingsnis po žingsnio gal Europa priartės ir prie tokių veiksmų, kurie padėtų ukrainiečiams atgauti tikėjimą mūsų žemynu, mūsų sąjunga“, – feisbuke penktadienio vakarą pranešė Seimo pirmininkė.

Trečiadienį, dar iki Rusijos karinės invazijos Ukrainoje pradžios, V.Čmilytė-Nielsen paragino ETPA ir Ministrų taryba „imtis bendrų veiksmų nutraukiant Rusijos narystę ET“, pabrėždama, kad Rusijos agresija yra nesuderinama su vienu iš esminių ETPA principų – teisės viršenybe ir pagarba žmogaus teisėms.

Vasario 25 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvavo neeilinėje Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų taryboje Briuselyje, Belgijoje, sušauktoje reaguojant į Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą. Ministrai priėmė teisės aktus, kuriais pavirtintas antrasis sankcijų paketas Rusijai, tarėsi dėl naujų sankcijų Rusijai ir papildomų pagalbos formų puolamai Ukrainai.

„Šiandien Ukraina kovoja už savo teisę egzistuoti, už savo laisvę ir galimybę rinktis. Bet nesuklyskime – šiandien puolama ne tik Ukraina, šiuo metu Ukrainos žemėje sprendžiasi ir visos demokratinės Europos likimas ir ateitis.

Naujas sankcijų paketas, kurį šiandien patvirtinome, − tai dar vienas kartu su partneriais koordinuotas žingsnis į priekį, tačiau jo nepakaks, siekiant sustabdyti Rusijos karinę invaziją“, − sakė G.Landsbergis.

URM nuotr./Gabrielius Landsbergis

Ministras ragina nesustoti ir izoliuoti Rusiją politiškai ir ekonomiškai bei skubiai sutarti dėl trečiojo paketo rengimo, kuris apimtų Rusijos atskyrimą nuo SWIFT sistemos, ribojančias priemones Rusijos ekonomikos sektoriams ir plačias individualias sankcijas asmenims, oligarchams, bei įmonėms.

Susitikime nuotoliniu būdu dalyvavo ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, kuris pristatė situaciją Ukrainoje, aptarė galimą ES ekonominę ir humanitarinę paramą Ukrainai.

„Privalome visokeriopai padėti besiginančiai tautai: jos gynėjams reikia kuro, apsaugos priemonių, gynybinių sistemų. Motyvacijos jie turi, tačiau turime padidinti savo paramą, plėsti europinės ekonominės ir humanitarinės pagalbos paketą“, – sake ministras G.Landsbergis.

Tarybos metu patvirtintos naujos tikslinės sankcijos Rusijai finansų, energetikos, transporto sektoriams, eksporto kontrolės ir draudimo finansuoti eksportą, apribojant Rusijos galimybes naudotis svarbiausiomis technologijomis, bei vizų politikos srityje. ES ministrai taip pat priėmė ir naujų kriterijų, kurių pagrindu ES valstybės narės galės sankcionuoti oligarchus.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen paragino Europos Sąjungos (ES) ir NATO valstybių parlamentus priimti rezoliucijas dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą.

Seimo pirmininkė ES ir NATO šalių vadovams penktadienį išsiuntė laiškus, kuriais informavo apie Seimo priimtą rezoliuciją „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ ir paragino panašius dokumentus priimti savo parlamentuose, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen

„Ukrainai jau dabar reikia visos įmanomos pagalbos – nuo karinės, ekonominės, politinės, humanitarinės, teisinės paramos iki narystės ES ir NATO. O Rusija privalo būti atkirsta nuo pasaulio, skubiai pritaikant visas įmanomas priemones – nuo narystės tarptautinėse organizacijose nutraukimo, griežtų asmeninių ir sektorinių sankcijų, iki atjungimo nuo tarptautinių tarpbankinių finansinių atsiskaitymų sistemos (SWIFT). Todėl paraginau parlamentų pirmininkus sekti Lietuvos pavyzdžiu, kad tarptautinė bendruomenė greičiau imtųsi koordinuotų veiksmų“, – pranešime cituojama Seimo pirmininkė.

Lietuvos Seimas Rusiją ir Baltarusiją smerkiančią rezoliuciją priėmė ketvirtadienį.

Pirmadienį Rygoje V.Čmilytė-Nielsen dalyvaus Baltijos šalių ir Švedijos parlamentų pirmininkų susitikime.  Pasak pranešimo, jame ketinama aptarti konkrečius veiksmus dėl pagalbos Ukrainai, stipraus atsako Rusijai ir regiono saugumo stiprinimo.

Rusijos karas prieš Ukrainą turės ilgalaikių pasekmių Lietuvos ir viso regiono transporto bei logistikos verslui, iš esmės pakeis prekybos ryšius ir transporto koridorius, sako Lietuvos logistų ir ekspeditorių asociacijos „Lineka“ prezidentas Edmundas Daukantas.

„Šiuo metu Ukrainoje griaunama visa šalies infrastruktūra ir mes turime prekybinį partnerį, su kuriuo artimiausiu metu prekiauti tikrai nebegalėsime. Dar yra tokia šalis, kaip Rusija – mes su ja taip, kaip prekiavome seniau, beveik garantuotai jau nebeprekiausime. Bent jau artimiausius keliolika metų“, – BNS sakė E.Daukantas.

Asociacijos „Lineka“ nuotr./Asociacijos „Lineka“ prezidentas Edmundas Daukantas

„Būtų naivu tikėtis, jog po viso šito mes tiesiog imsime ir paspausime ranką Putinui“, – pridūrė jis.

„Linekos“ prezidento teigimu, tai iš esmės reiškia, kad Lietuva praranda tranzitinės šalies statusą.

„Lietuva ilgą laiką skelbėsi, jog yra puikus tranzito taškas tarp Rytų ir Vakarų, tačiau dabar būsime priversti savo prekybos partneriams pasakyti, jog per mus tarp Rytų ir Vakarų tranzitu nebėra ką vežti“, – tvirtino E.Daukantas.

Jis pabrėžė, kad šiame kontekste beprasmės atrodo dar neseniai vykusios diskusijos, kiek prasminga buvo nutraukti Baltarusijos kalio trąšų tranzitą per Lietuvą.

„Tie, kas sakė, kad mūsų politikai pridarė nesąmonių uždrausdami „Belaruskalij“ trąšų tranzitą iš „draugiškos“ kaimyninės valstybės, dabar tikriausiai jau kalbėtų visai kitaip“, – sakė E.Daukantas.

Anot jo, karo Ukrainoje įtaką logistikos sektoriui pajus ir valstybės, dirbančios Kiniją ir Europą jungiančiame Didžiajame šilko kelyje.

„Šiandien joks prekių judėjimas pro Ukrainos teritoriją praktiškai nevyksta, tačiau sunkumų bus ir tiems, kas veža prekes per Rusiją ir Baltarusiją. Visi pajėgumai, ypač geležinkelių, šiuo metu pasitelkiami karinių krovinių gabenimui. Vietoj to, kad Rusijos geležinkeliais judėtų konteineriai, dabar juda tankai, o tai reiškia ženkliai sumažėjusius pajėgumus prekybai“, – aiškino „Linekos“ vadovas.

Jis taip pat užsiminė apie galimą visišką sienos su Baltarusija, prie kurios ir taip rikiuojasi didžiulės vilkikų eilės, uždarymą.

„Šiandien mes, už 30 kilometrų nuo Vilniaus, turime kariaujančią valstybę ir kalbėti galima tik apie tai, jog šią sieną reikia uždaryti, nes kitaip kaip tai atrodys? Mes sakome, kad labai palaikome Ukrainą, bet prekiausime ir ekonomiškai palaikysime jos užpuolikus? Leisim jiems ir toliau turėti karinį tranzitą su Kaliningradu?“ – piktinosi E.Daukantas.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga turi taikyti tokias sankcijas Rusijai, kad Vakarai laimėtų.

Pasak jo, situacija Ukrainoje, kurią užpuolė Kremliaus pajėgos, keičiasi pernelyg greitai, jog sankcijos galėtų būti taikomos tik reaguojant į įvykius.

„Mes turime taikyti visas priemones, ne tik reaguojant į esamą situaciją, bet tam, kad pasiektume tikslą – pergalę“, – prieš neeilinį Užsienio reikalų tarybos posėdį Briuselyje sakė Lietuvos diplomatijos vadovas. „Jei prarasime Ukrainą, vėliau teks kovoti dėl NATO“, – pridūrė jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis

Ministro teigimu, ketvirtadienį Europos Vadovų Taryboje sutartos sankcijos „turi būti pritaikytos nieko nelaukiant“.

Į Briuselį susirinkę Bendrijos šalių diplomatijų vadovai turėtų patvirtinti antrąjį sankcijų paketą Kremliui, kuris apima Rusijos finansų, energetikos, susisiekimo sektorius, jame taip pat numatyti prekybos suvaržymai, ribojimai eksportui, jo finansavimui.

Be kita ko, Europos Sąjunga turėtų įšaldyti jos jurisdikcijoje esantį Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo turtą.

G. Landsbergis šių planų nedetalizavo, tačiau pabrėžė, kad „bus aptariamos papildomos pavardės“. 

Jis taip pat akcentavo būtinybę padėti Ukrainai, ypač ginklais.

Vakarai kol kas atsisako atjungti Rusiją nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT.

Dalis ekspertų sako, kad iki šiol paskelbtos sankcijos Rusijai yra tik dalinės ir bus riboto poveikio, o abejonės dėl griežtesnių priemonių gali būti susijusios su nenoru nutraukti prekybinius ryšius su šalimi.

Sekmadienį Lietuvos bažnyčiose bus renkamos lėšos Ukrainai paremti.

„Vasario 27 d. visose Lietuvos bažnyčiose organizuojama rinkliava, kurios metu bus renkamos lėšos itin sunkioje padėtyje atsidūrusiai Ukrainai. Taip paliudysime savo brolišką solidarumą su karo veiksmų draskoma šalimi“, – pranešė Lietuvos Caritas.

Anot organizacijos, galima aukoti ir į specialią Lietuvos Caritas banko sąskaitą.

„Jūsų paaukotos lėšos bus perduotos Ukrainos Caritas organizacijai, turinčiai platų pagalbos tinklą visoje šalies teritorijoje, ir tikslingai panaudotos, atliepiant pačius aktualiausius Ukrainoje likusių žmonių poreikius“, – rašoma pranešime.

Rusija ketvirtadienį keliomis kryptimis pradėjo invaziją į Ukrainą, anksčiau šią savaitę Maskva pripažino separatistinių regionų Ukrainos rytuose nepriklausomybę.

Kultūros ministerija laikinai nenagrinės renginių organizatorių prašymų leisti Lietuvoje pasirodyti įvairiems Rusijos menininkams ir atlikėjams.

Ministro Simono Kairio teigimu, Rusijos kultūros veikėjai į Lietuvą negalės atvažiuoti pirmiausia dėl to, kad Lietuva dabar šios šalies piliečiams neišduoda vizų. 

„Kultūros ministerija, nepaisant vizos turėjimo, derina įvažiavimą į šalį. Aš sustabdžiau visus prašymų svarstymus. Tiesiog tie prašymai nebebus vertinami, nebent turėsime reikalą su Rusijos opozicijos atstovais“, – penktadienį BNS sakė ministras. „Vakar atsibudome kitame pasaulyje“, – pridūrė jis.

Ketvirtadienį Rusija pradėjo karinius veiksmus Ukrainoje.

Pasak ministro, nepaisant Rusijos pastarojo laiko veiksmų, renginių organizatoriai teikia prašymus dėl šios šalies kūrėjų gastrolių. „Mes dar tebegauname prašymus įvairiems atlikėjams įvažiuoti į Lietuvą dalyvauti privačių organizatorių renginiuose“, – teigė S.Kairys.

Sertifikavimo įstaiga „Ekoagros“, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvoje yra paskelbta nepaprastoji padėtis dėl Rusijos karinės agresijos Ukrainoje, stabdo ekologinės gamybos sertifikavimo paslaugų teikimą Rusijoje ir Baltarusijoje. Tam pritarė Žemės ūkio ministerija.

Ekologinės gamybos sertifikavimo paslaugas ne Europos Sąjungos (trečiosioms) šalims „Ekoagros“ teikia nuo 2017 m. Įstaiga už šią veiklą atsiskaito Europos Komisijai, o Lietuvoje ją prižiūri Žemės ūkio ministerija. Pastaruoju metu sertifikavimo darbai buvo vykdomi Rusijoje, Baltarusijoje ir Kazachstane. 

Penktadienį sostinėje besitęsiančioje Vilniaus knygų mugėje Kauno kardinolas, arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius kvietė melstis už Ukrainą. Kalbėdamas į mikrofoną mugės lankytojus jis kvietė bendrai maldai.

Stovėdamas antrame parodų ir kongresų centre „Litexpo“ aukšte, ant laiptų, nuo kurių gerai matoma mugės erdvė, S.Tamkevičius kalbėjo į mikrofoną.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kardinolo Sigito Tamkevičiaus knygos „Priespaudos kovos ir nelaisvės metai“ pristatymas

Kauno arkivyskupo raginimus melstis už Ukrainą, kuri nuo ketvirtadienio ryto patiria Rusijos karinę invaziją, išgirdę mugės lankytojai sustojo bei žvelgė į maldą sakantį S.Tamkevičių.

„Kviečiu, susitelkime trumpai maldai, kad Viešpats laimintų Ukrainą.

Jėzau, ramybės karaliau, meldžiame. Meldžiame taikos visam pasauliui, o ypač Ukrainai. Iš savo švenčiausios širdies siųsk Ukrainai dievišką pasigailėjimą, kad kuo greičiau baigtųsi karas ir įsiviešpatautų taika ir meilė.

Įkvėpk atsakingiems žmonėms taikos minčių, pašalink neapykantą, kuri skiria.

Tu išliejai savo brangiausią kraują, kad visi gyventume kaip broliai, tad sutaikink žmones ir valstybes“, – meldėsi S.Tamkevičius.

Po to buvo sukalbėta malda „Tėve mūsų“.

„Telaimina Viešpats Ukrainą ir jos žmones“, – maldą baigė kardinolas bei persižegnojo.

Kartu su S.Tamkevičiumi persižegnojo ir maldą išklausę mugės lankytojai.

Penktadienį premjerė Ingrida Šimonytė spaudos konferencijos metu vilkėjo Ukrainos futbolo rinktinės marškinėlius, kuriuos jai praėjusią vasarą padovanojo Vilniuje viešėjęs Ukrainos Ministras Pirmininkas Denysas  Šmyhalis. Tąkart Lietuvos premjerė kolegai dovanojo Lietuvos sirgalių marškinėlius.

Vyriausybės/Laima Penek nuotr./Ingrida Šimonytė su Ukrainos futbolo rinktinės marškinėliais

Ant premjerei dovanotų marškinėlių nugaros yra žodžiai „Slava Ukraini“. Vizito metu Ukrainos premjeras gavo marškinėlius  su savo pavarde.

Valstybinis Vilniaus mažasis teatras įspėjo savo meno vadovą režisierių Rimą Tuminą, kad nutrauks su juo darbo sutartį.

„Direktorius informavo, kad įspėjo Mažojo teatro meno vadovą apie sutarties nutraukimą, siūlo nutraukti sutartį abipusiu sutarimu. Per penkias darbo dienas ponas Tuminas turėtų atsakyti, ar sutinka“, – penktadienį po susitikimo su Mažojo teatro vadovu Simonu Keblu BNS sakė kultūros ministras Simonas Kairys.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Rimas Tuminas

R.Tuminas nuo 2007 metų dirba Maskvoje, J. Vachtangovo teatro meno vadovu, tuo pačiu metu jis eina ir pareigas Vilniuje, Mažajame teatre. Ministro teigimu, situacija su R.Tuminu užsitęsė, o sprendimą pagreitino geopolitiniai įvykiai – Rusijos įsiveržimas į Ukrainą.

„Viskas juk neatsitiko vakar ar užvakar, istorija yra gana ilga, ministerija dėjo daug pastangų, kad režisierius irgi turėtų galimybę išeiti nepadaręs žalos ir savo vardui, ir savo įdirbiui. Tikrai buvo formų, kokia jam galėtų vieta atsirasti Mažajame teatre, bet juntamas kažkoks mindžikavimas, kalbėjimas ne tiek apie kultūrą, meną, bet apie įvairiausius istorinius faktus, jų vertinimus, interpretacijas, kurias jau darosi sunku suprasti ir įvertinti, tai turi kada nors baigtis“, – tvirtino jis.

„Teatro vadovas nėra gėlė kabinete, tai irgi žmogus, kuris turi tam tikras administracines funkcijas, ir turi jas vykdyti. Tokia situacija tęstis nebegalėjo“, – sakė S.Kairys.

Ministras sakė neturįs aiškaus atsakymo, ar R.Tuminas pasitraukė iš J.Vachtangovo teatro Rusijoje. R.Tuminas LRT penktadienį teigė, kad iš šio teatro meno vadovo pareigų atsistatydino vasario 9 dieną, tačiau agentūrai „Interfax“ nurodė, jog vis dėlto teatre Maskvoje liks. Tą patvirtina ir Maskvos teatro pranešimas.

Teatras savo tinklalapyje vasario 17 dieną pranešė, kad R.Tumino iniciatyva Rusijos kultūros ministerija „patvirtino atnaujintą Valstybinio Vachtangovo akademinio teatro įstatų redakciją“, bet R.Tuminas liks savo pareigose. Tiesa, teatro vadovų kontaktuose jo pavardės nebėra.

Pasak pranešimo, pokyčiai įstatuose numato, kad teatras sudaro sutartį su direktoriumi, šis savo ruožtu turi teisę skirti meno vadovą, tačiau tai „tik techniškai apriboja jų įgaliojimus“, o R.Tuminas „nuėmus administracines užduotis“ galės „visiškai susitelkti“ į kūrybinį darbą.

Jo dukra ir jo, kaip meno vadovo Vilniaus mažajame teatre, pavaduotoja Gabrielė Tuminaitė BNS taip pat patvirtino, kad režisierius iš Vachtangovo teatro išėjo vasario pradžioje, šiuo metu jis yra Maskvoje dėl gydymo, bet artimiausiu metu ketina parvykti į Vilnių.

„Jis išsikraustė iš Maskvos, grįžinėja į Lietuvą – jei jį dar išleis, jis liko dėl gydymosi. O Vachtangovo teatro pareiškimas toks galbūt moralinis, kad neva jis vis tiek lieka, bet ne, jis nedirbs“, – sakė G.Tuminaitė.

Daugiau skaitykite: Rimas Tuminas sako pasitraukęs iš teatro meno vadovo Maskvoje pareigų, teatras sako kitaip

Iš Klaipėdos programas transliuojanti radijo stotis „Raduga” praneša, kad dėl situacijos Ukrainoje atsisako groti Rusijos atlikėjų muziką.

 Apie tai buvo informuota ir Lietuvos radijo ir televizijos komisija.

„Manome, kad tai mažiausias simbolinis veiksmas, kurį galime padaryti palaikydami brolišką Ukrainą ir pasmerkdami Rusijos politiką, kuri šiurkščiai pažeidžia, tarptautinės teisės normas, kelia grėsmę mūsų šalies bei Europos saugumui. Tikimės, kad mūsų klausytojai, tarp kurių yra rusų, ukrainiečių, lietuvių, armenų ir kitų rusakalbių Klaipėdos gyventojų, palaikys tokį sprendimą. Mes ir toliau  transliuosime radijo programas rusų kalba ir teiksime informaciją apie įvykius Ukrainoje, Lietuvoje ir pasaulyje laikydamiesi sąžiningumo ir objektyvumo principų, bei vadovaudamiesi demokratiškomis, Europietiškomis vertybėmis”, – rašoma radijo stoties pranešime.

„Я тоже ухожу!“ (liet. – aš irgi išeinu) – taip savo feisbuko paskyroje parašė Maskvos V.Majakovskio teatro vadovas Mindaugas Karbauskis.

Teatro nuotr./Mindaugas Karbauskis

Anksčiau buvo pranešta, kad teatro aktorius Makaras Zaporožskis savo socialiniuose tinkluose paskelbė „skubaus teatro vadovybės kreipimosi“ kopiją, raginančią susilaikyti nuo komentarų apie karą Ukrainoje, praneša Rusijos portalas Znak.com.

„Remiantis iš Kultūros departamento gauta informacija, bet kokie neigiami komentarai bus laikomi išdavyste prieš Tėvynę“, – sakoma kreipimesi į teatro darbuotojus. Pats aktorius publikaciją palydėjo prierašu: „Neįtikėtina, bet laukta“.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sudarė Nepaprastosios padėties valdymo komitetą.

Į jį paskirti ministerijos ir jai pavaldžių tarnybų bei kitų valstybės institucijų atstovai.

„Komitetas įpareigotas priimti sprendimus dėl institucijų, dalyvaujančių valdant nepaprastąją padėtį, koordinavimo, teikti siūlymus dėl taikytinų priemonių ir priimtinų sprendimų, reikalingų nepaprastosios padėties įvedimo tikslui pasiekti bei koordinuoti strateginę komunikaciją apie nepaprastosios padėties valdymą“, – penktadienį pranešė ministerija.

Vidaus reikalų ministerija yra paskirta atsakinga už nepaprastosios padėties įvedimo tikslo pasiekimą.

Prezidento Gitano Nausėdos dekretu, Seimui jį patvirtinus, nepaprastoji padėtis Lietuvoje dėl Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą įvesta nuo ketvirtadienio 13 valandos iki kovo 10-osios 24 valandos.

Anot dekreto, nepaprastoji padėtis įvesta atsižvelgiant „į didelio masto Rusijos Federacijos karinių pajėgų sutelkimą prie Ukrainos valstybės sienos ir okupuotoje Ukrainos teritorijoje, taip pat Baltarusijos Respublikos teritorijoje, ir jos įvykdytus karinius veiksmus Ukrainos atžvilgiu“.

Teigiama, kad tokia situacija sudaro palankias sąlygas Rusijos ir Baltarusijos valdžios nurodymu, su jų žinia vykdyti hibridines atakas ir bet kokio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvą, ypač pasienyje.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad prekyba su Rusija yra invazijos Ukrainoje finansavimas.

„Dar vakar prekyba su Rusija turėjo skatinti pokytį. Šiandien tai jau – invazijos finansavimas“, – penktadienį feisbuke rašė ministras.

Kurį laiką telkęs apie 150–200 tūkst. karių prie Ukrainos sienų, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ankstų ketvirtadienio rytą paskelbė karinę operaciją kaimyninėje šalyje.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis

Vakarų šalys į Kremliaus veiksmus atsakė įvairiomis sankcijomis, tarp kurių – ribojimai Rusijos finansų, energetikos, susisiekimo sektoriams, taip pat prekybos suvaržymai, ribojimai eksportui, jo finansavimui.

Vis dėlto Vakarai kol kas atsisako atjungti Rusiją nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT.

Dalis ekspertų sako, kad iki šiol paskelbtos sankcijos Rusijai yra tik dalinės ir bus riboto poveikio, o abejonės dėl griežtesnių priemonių gali būti susijusios su nenoru nutraukti prekybinius ryšius su šalimi.

Vis dėlto Ukrainai prašant Vakarų įvesti griežtesnes sankcijas Rusijai, Europos Sąjunga žada svarstyti papildomus suvaržymus Maskvai – jau trečiąjį sankcijų paketą.

Lietuvos kultūros taryba skelbia, jog Rusijai pradėjus karinius veiksmus Ukrainoje, kūrėjai ir atlikėjai iš Rusijos Lietuvoje nepageidaujami.

„Šiandien Lietuvos kultūros taryba baigs skelbti pagrindinius finansavimo rezultatus 2022-iesiems. Nuo paraiškų rašymo iki sutarčių sudarymo įvyko žiaurūs pokyčiai. Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą, todėl būtina toliau riboti Rusijos minkštąją galią. Rusijai pradėjus karinius veiksmus Ukrainoje, kūrėjai ir atlikėjai iš Rusijos Lietuvoje nepageidaujami. Kultūros ministras Simonas Kairys aiškiai pasisakė šiuo aspektu, Lietuvos kultūros taryba palaiko tokią poziciją", – rašoma Lietuvos kultūros tarybos pirmininkės Astos Pakarklytės pranešime feisbuke.

„Dėl šios priežasties raginam tuos projektų vykdytojus, kurie buvo numatę kokias nors veiklas su Rusijos piliečiais arba Rusijos teritorijoje permąstyti sumanymų dalyvius, partnerius ir veiksmų kryptis, prieš pasirašant sutartis. O sutartis jau turint, koreguoti planus. Atskirai bus svarstomi tik tie atvejai, kurie susiję su opozicija. Kviečiame šiuo aspektu aktyviai bendrauti su savo sričių ir programų kuratorėmis", – pabrėžiama pranešime.

Europos Sąjungos sankcijų poveikis Rusijai bus lėtas, nes Maskva tam ruošėsi, efektyviau būtų nepirkti naftos, dujų, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Tuo metu Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Rusijos galimas atjungimas nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT dar yra paliktas kaip galima derybų su Maskva opcija.

„Rusija tam irgi iš dalies ruošėsi, reikia suprasti, kad jie mėgina amortizuoti tą poveikį. Sankcijų poveikis pasireiškia per ilgesnį laikotarpį. Aš suprantu, kad dauguma nori, kad čia ir greitai viskas įvyktų, bet taip neįvyksta. Aš manau, kad tos šalys, kurios atsisako Rusijos resursų, turiu omenyje, žaliavinių, ar tai būtų gamtinės dujos, ar nafta, tai jos gali padaryti didžiausią poveikį“, – žurnalistams penktadienį sakė A.Anušauskas.

Anot jo, „milžinišką poveikį“ padarytų ir sprendimas nebetiekti Rusijai lustų elektronikos pramonei.

„Yra daugybė būdų, sankcijų, prie kurių jungiasi skirtingos valstybės, jos turės tą poveikį, bet jis gali nepasireikšti šiandien“, – pripažino A.Anušauskas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Nord Stream 2“ dujotiekis

Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas teigia, kad Lietuva siūlys griežtinti sankcijas taikant Rusijos atjungimą nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, dujų ir naftos importo draudimus.

„Vėlgi kviesime priiminėti trečiąjį paketą iškart, kur kviečiame eiti į stipresnes sankcijas. Tai pirmiausia SWIFT, oligarchų ir jų šeimos narių sankcionavimas, ko dabar nėra, ir apskritai reikia eiti ta linkme, kad Rusija turi būti suspenduota politiškai ir ekonomiškai, suspenduojama jos narystė tarptautinėse organizacijose“, – teigė M.Adomėnas.

Kaip ir A.Anušauskas, jis mano, kad „labai svarbus žingsnis“ būtų ir dujų bei naftos importo iš Rusijos atsisakymas.  

I.Šimonytė: SWIFT galimybė – ant derybų stalo

Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad SWIFT instrumentas yra „labai greitas“, tačiau „nėra taip, kad išjungiamas kažkoks SWIFT mygtukas“.

„Paprastai, kuomet taikoma tokia sankcija, yra konkretūs subjektai, kuriems ta prieiga yra panaikinama. Ir paprastai tai būna didžioji dalis pagrindinių finansinių institucijų“, – kalbėjo I.Šimonytė.

Ji akcentavo, kad tarp pirmojo ir antrojo sankcijų paketo yra vos dviejų dienų tarpas, o tebesitęsiant Rusijos kariniam puolimui „yra taktikos klausimas: ar tu iškart nori išnaudoti labai labai stiprias opcijas, ar tos opcijos vis dar paliekamos kaip tam tikras derybinis svertas bandant kažkuo įtikinti“.

Anot premjerės, akcijų rinkos iš pirmo žvilgsnio „nutarė, kad nieko baisaus neatsitiko“, nes kilo tiek akcijų vertė, tiek Rusijos rublio kursas, tačiau Rusijos šalinimo iš SWIFT sistemos galimybė tęsiantis agresijai niekur nedingo.

M.Adomėnas: sankcijos apima naftos gavybą, elektroniką 

Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas sako, kad vadinamasis antrasis sankcijų Rusijai paketas, dėl kurių ketvirtadienį jau sutarė Europos Sąjungos šalių vadovai, apima eksporto ribojimų griežtinimą dvigubos paskirties (civilinės ir karinės) prekėms, aviacijos technologijas, energetiką, ypač naftos gavybą, elektroniką, finansinį sektorių.

Taip pat, anot jo, įtrauktos finansinės sankcijos, kurios „apima 70 proc. Rusijos bankų rinkos ir valstybės valdomų kompanijų“, draudžiamas lėktuvų ar jų dalių pardavimas, ribojamas priėjimas prie technologijų, ypač puslaidininkių, naujos kartos programinės įrangos, stabdomas vizų Rusijos piliečiams išdavimas, draudimas atvykti į ES ir lėšų įšaldymas Rusijos Dūmos nariams ir kitiems sprendimų dėl Donecko ir Luhansko pripažinimo priėmėjams, draudimas teikti paskolas Rusijai ir jos Centriniam bankui.

Rusija ketvirtadienį keliomis kryptimis pradėjo invaziją į Ukrainą, anksčiau šią savaitę Maskva pripažino separatistinių regionų Ukrainos rytuose nepriklausomybę.

Internetinė parduotuvė „Pigu.lt“ pranešė nutraukianti prekybą Rusijoje ir Baltarusijoje pagamintomis prekėmis. Jos sudaro mažiau nei 1 proc. visų tinklo prekių. 

Pasak „Pigu.lt“ pranešimo, prekyba nutraukiama ir visose e. parduotuvėse, kurios priklauso „PHH Group“: „220.lv“ Latvijoje, „Kaup24.ee“ ir „Hansapost.ee“ Estijoje bei „HobbyHall.fi“ Suomijoje.

„Pigu.lt“ taip pat skatins rinktis Ukrainoje pagamintas prekes – prie jų bus aiškiai ir ryškiai nurodyta prekių kilmė.

Apie nutraukiamą prekybą rusiškomis ir baltarusiškomis prekėmis jau paskelbė prekybos tinklai „Maxima“, „Rimi“, „Iki“, „Norfa“, „Barbora“, jų platinimą Lietuvoje nutraukė ir grupės „MV Group“ valdoma bendrovė „Mineraliniai vandenys“.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako nesutinkanti, kad Ukraina palikta viena kovoje su Rusija, tačiau sako suprantanti emocinį foną, kuriame tenka dirbti Ukrainos vadovui Volodymyrui Zelenskiui, pareiškusiam, kad šalis yra palikta viena.

„Aš nesutikčiau su tokio fakto konstatavimu, bet aš visiškai suprantu emocinį foną, kurio aplinkybėmis prezidentui Zelenskiui tenka vadovauti savo šaliai, ir apeliacija į tai, kad tie pasaulio lyderiai, kurie galbūt dar iki galo neprarado iliuzijų, kad šitą situaciją galima kažkokiais pokalbiais deeskaluoti, kad jie tas iliuzijas kuo greičiau prarastų“, – penktadienį žurnalistams sakė premjerė.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Ingrida Šimonytė

„Tai man atrodo, kad tai politinėje retorikoje turbūt nėra kažkoks labai nuostabus dalykas. Prezidentą visiškai suprantu, bet kiek tai yra susiję su mumis kaip valstybe, kaip Vyriausybe, tai manau, kad Lietuva, ir Lietuvos žmonės, ir valdžios institucijos daro nemažai tam, kad Ukrainai padėtų“, – pridūrė ji.

Ji taip pat sakė, kad kitą savaitę ketinama priimti sprendimus dėl papildomos paramos Ukrainai bei toliau siekti griežtesnių sankcijų Rusijai.

„Bus sprendimų iš Vyriausybės ateinančią savaitę – dėl medicininės pagalbos, dėl kitos pagalbos, kurią galėsime greitai mobilizuoti ir greitai perduoti Ukrainos žmonėms ir atsakingoms institucijoms. Žinoma, toliau brazdiname savo partnerių kitose tarptautinėse organizacijose stygas dėl kuo griežtesnių sankcijų ir kuo griežtesnio atsako į Putino agresiją“, – kalbėjo I.Šimonytė.

Lietuva šiais metais jau yra perdavusi Ukrainai oro gynybos sistemų „Stinger“, šarvinių liemenių, termovizualinių stebėjimo įrenginių. Planuojama perduoti papildomai šarvinių liemenių, šalmų, taip pat automatinių šautuvų „Kalashnikov“ ir šovinių.

Penkios nevyriausybinės organizacijos vienija jėgas rinkdamos paramą Ukrainai ir savanorių būrius pagalbai ukrainiečiams, penktadienį pranešė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija.

Penkios nevyriausybinės organizacijos – Lietuvos Raudonasis Kryžius, „Maisto bankas“, Lietuvos „Caritas", Maltiečiai ir „Gelbėkit vaikus“ – vienijasi su iniciatyva „Stiprūs kartu“ teikiant pagalbą ukrainiečiams, bėgantiems į Lietuvą nuo karo Ukrainoje.

Nevyriausybinės organizacijos renka žmonių paramą tam, kad būtų galima užtikrinti pagrindinius ir svarbiausius ukrainiečių, bėgančių nuo karo, poreikius. Aukoti galima skambinant trumpuoju numeriu 1485 auka 5 eurai, arba aukok.lt platformoje „Mūsų rankos ir širdys – Ukrainai“.

Organizacijos kviečia žmones prisidėti ne tik lėšomis, tačiau ir savomis rankomis. Karo Ukrainoje įkarštyje telkiami savanorių būriai pirmos psichosocialinės, pirmosios pagalbos teikimui bei humanitarinių paketų ukrainiečiams rengimui bei dalinimui. Visi žmonės laukiami prisijungiant prie vienos iš nevyriausybinių organizacijų savanorių gretų.

„Tai yra jau trečioji krizė per pastaruosius metus, su kuria susiduriame akis į akį. Jau sėkmingai veikėme labai sudėtingomis pandemijos ir migracijos krizės sąlygomis, esame pasiruošę ir šiandien – jaučiamės tvirti, veiksime užtikrintai, greitai paruošime naujus savanorius teikti pagalbą į Lietuvą nuo karo Ukrainoje bėgantiems piliečiams“, –  sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.

„Esu tikra, kad vėl surinksime didelį būrį pilietiškų, atsidavusių savanorių, kurie neabejingi šių dienų įvykiams ir kitų žmonių nelaimei. Esame jau pasitikrinę, kad bėdoje lietuviai – labai vieningi“, – teigė vadovė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kristina Meidė

Pagalba vaikams karo metu

„Gelbėkit vaikus“ organizacijos generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė sako, kad karo akivaizdoje labai svarbu skirti dėmesį, suteikti tinkamą pagalbą ir paramą vaikams.

„Lietuvos žmonės, kaip parodė pastarųjų metų įvykiai, atskuba į pagalbą ir neprašyti tada, kai labiausiai to reikia. Dabar toks metas! Mūsų kolegos – „Save the Children“ organizacijos Ukrainoje darbuotojai – bando padėti karo siaubą išgyvenantiems vaikams mūšio lauku virtusioje šalyje. Tuo tarpu mes renkame lėšas, kad padėtume jiems bei Lietuvą pasieksiantiems pabėgėliams. Geriau pasiruošti teikti pagalbą vaikams gali ir savanoriai, kurių labai laukiame!“ – sakė R.Dičpetrienė.

Maisto bankas telkia dideles pajėgas, kad padėtų atliepti pagrindinius ir svarbiausius žmonių poreikius maistu. Organizacijoje jau ruošiami maisto paketai, kurie pasieks į Lietuvą plūstančių ukrainiečių rankas.

„Maisto banko“ komanda yra pilnai pasiruošusi maistu padėti kiekvienam nuo karo bėgančiam Ukrainos gyventojui. Jau nuo šiandien mūsų padaliniuose bus pradėti formuoti maisto paketai, kuriuos perduosime sieną kertantiems ir Lietuvoje prieglobsčio prašantiems ukrainiečiams. Nors neatstosime jiems namų, tačiau privalome šiuos žmones sutikti oriai, padėti jiems nuvyti nerimą, suteikti saugų prieglobstį“, – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Lietuviai bėdoje – vieningi

Lietuvos „Carito“ vadovė Deimantė Bukeikaitė pastebi, kad dabar kiekvienas mūsų turėtume susitelkti palaikydami Ukrainą ir jos piliečius bei suvienyti jėgas kaip tik įmanydami teikdami pagalbą jiems.

„Šiandien kaip niekad mūsų palaikymo ir dėmesio reikia Ukrainos žmonėms. Lietuviai aktyviai padėjo 2014 m., kai prasidėjo įvykiai Maidane, tikiu, kad ir dabar dalinsimės su Ukrainos žmonėmis viskuo, kuo galėsime“, – sakė vadovė.

Dalia Kedavičienė, Maltos ordino pagalbos tarnybos vadovė sako, kad Ukrainos nelaimė yra mūsų visų nelaimė.

„Karas šalia mūsų. Tūkstančiai bėga nuo šito siaubo. Su vaikais, išsigandę. Mes, maltiečiai, esame pasiruošę jiems padėti ir kviečiame žmones prisidėti prie mūsų telkiamų pajėgų – reikės daug papildomų rankų humanitarinei pagalbai vykdyti. Jei galite prisidėti, užpildykite anketą, o jeigu turite pasiūlymų, kaip padėti nuo karo bėgantiems ukrainiečiams, galite kreiptis į savo ar artimiausio miesto maltiečius. Ukrainos skausmas yra visų mūsų skausmas“, – teigė D.Kedavičienė.

5 susivienijusios nevyriausybinės organizacijos kviečia prisijungti prie savanorių būrio kiekvieną neabejingą pilietį užpildant anketą arba registruojantis el. paštu.

Rusijos karinę invaziją patirianti Ukraina nėra palikta viena, ją Lietuva ir Vakarai remia ginklais, ekonominėmis bei finansinėmis, politinėmis priemonėmis, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Reikia suprasti, kokioje situacijoje yra atsidūrę ukrainiečiai, kadangi vyksta raketiniai smūgiai per sostinę. Tai, be abejo, šitoje situacijoje, kai neturi pakankamai oro gynybos priemonių – ukrainiečiai niekada pakankamai ir neturėjo, kai turimos priemonės sunaikintos, žinoma, kad prezidentas vertina taip situaciją“, – žurnalistams Vyriausybėje penktadienį sakė krašto apsaugos ministras.

Erikas Ovčarenko/BNS/Ministrų spaudos konferencija

„Bet yra šalių, tarp jų – Lietuva, Jungtinės Amerikos Valstijos, Britanija, kurios iš savo pusės remia Ukrainą ir teikia, ir teiks paramą. Visą paramą – kalbu ne tik apie ginklus, bet ir apie apsaugos, medicinines priemones, ekonominę, finansinę, politinę, diplomatinę“, – sakė ministras, reaguodamas į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žodžius, kad jo šalis kare su Rusija buvo „palikta viena“.

A.Anušauskas sako, kad detalios informacijos apie ginkluotę Ukrainai Lietuva nebeteiks, nes „karas jau yra prasidėjęs“.

„Tuo metu tas kalbėjimas buvo atgrasymo dalis – galbūt agresorius persigalvos. Dabar kalbėjimas yra jau karo dalis. Aš manau, kad turime suprasti, kad bet kokia informacija gali būti panaudota ir kitos pusės“, – kalbėjo ministras.

Kurį laiką telkęs apie 150–200 tūkst. karių prie Ukrainos sienų, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ankstų ketvirtadienio rytą paskelbė karinę operaciją kaimyninėje šalyje, Rusija pradėjo aviacijos ir raketų atakas įvairiose šalies vietose, taip pat ir greta sostinės Kijevo, pasiuntė savo tankus bei karius. 

Reaguodamas į įvykius, savo kalboje V.Zelenskis pareiškė, kad jo šalis buvo „palikta viena“.

„Kas pasirengęs kovoti drauge su mumis? Nieko nematau“, – sakė V.Zelenskis.

Briuselyje ketvirtadienį Europos Sąjungos šalių lyderiai sutarė įvesti naujus ribojimus Rusijos finansų, energetikos ir susisiekimo sektoriams, taip pat prekybos dvejopos paskirties prekėmis suvaržymų, ribojimų eksportui ir jo finansavimui. ES lyderiai taip pat nusprendė įtraukti daugiau Rusijos asmenų į ankstesnį sankcijų sąrašą.

G.Nausėda pranešė Europos Vadovų Taryboje pasisakęs už Rusijos atjungimą nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, tačiau bendro sprendimo rasti dėl to nepavyko.

Koordinuodama veiksmus su savivaldybėmis, kitomis valdžios institucijomis, socialiniais partneriais ir galimais darbdaviais, Užimtumo tarnyba praneša, jog intensyviai rengiasi priimti Ukrainos gyventojus, pasitraukusius iš užpultos tėvynės.

Šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas regionams, besiribojantiems su Lenkija, į kurią jau plūsta karo pabėgėliai. Vėliau tos pačios priemonės bus pritaikytos visoje šalyje veikiančiuose Tarnybos skyriuose. Ruošiami dokumentai, aiškinamasi įdarbinimo galimybės, aptariamos kitos priemonės, kad būtų galima kuo greičiau ir efektyviau padėti Ukrainos žmonėms. Visuose regionuose užtikrintas paslaugų teikimas anglų ir rusų kalbomis.

„Jie yra laukiami čia pas mus, padarysime viską, kad integracija būtų kuo sklandesnė ir efektyvesnė“, – sakė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Praėjusiais metais išduoti dirbti 7196 leidimai iš Ukrainos atvykusiems asmenims. Šiais metais Užimtumo tarnyba tokių leidimų dirbti ir sprendimų dėl darbo atitikties išdavė 815. Darbdaviams sudarytos galimybės įdarbinti šiuos Ukrainos piliečius. Daugiausiai darbų – pramonės sektoriaus įmonėse (47 proc.), paslaugų sektoriaus – 22 proc., statybos – 21 proc., žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės – 10 proc. Iš viso išduota 1661 dokumentų, leidžiančių įdarbinti užsieniečius.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė interviu „Žinių radijui“ teigė, jog Rusija, pradėjusi aktyvią karinę kampaniją prieš Ukrainą, privalo susidurti su griežčiausiomis sankcijomis, įskaitant atjungimą nuo SWIFT sistemos bei tarptautinę izoliaciją, taip pat turi būti priimtos individualios sankcijos V.Putinui, jo šeimos nariams.

Politikės teigimu, „kai kurios ES valstybės įprato labai patogiai gyventi“, tačiau jei Rusija nebus sustabdyta dabar, koks bus kitas V. Putino žingsnis – neaišku.

Reaguojant į karą Ukrainoje ir atsiliepiant į Ukrainos infrastruktūros ministro Oleksandro Kubrakovo prašymą, Lietuva suteiks galimybę visiems Rusijoje ar Baltarusijoje esantiems Ukrainos tarptautinių krovinių vežėjams tranzitu per Lietuvą grįžti į savo šalį, rašoma Susisiekimo ministerijos pranešime spaudai.

Iki kovo 20 d. visoms Ukrainoje registruotoms transporto priemonėms, kuriomis vykdomi tarptautiniai krovinių vežimai ir kurios grįžta į Ukrainą, bus leidžiama įvažiuoti į Lietuvą ir vykti tranzitu per mūsų šalies teritoriją be Lietuvos kelionės leidimų.

Dėl sąlygų sudarymo visiems Ukrainos krovinių vežėjams įvažiuoti į Lietuvos teritoriją informuotas Muitinės departamentas ir Lietuvos transporto saugos administracija.

Naujienų portalas tv3.lt skelbia penktadienio rytą patyręs kibernetinę ataką.

Pasak naujienų portalo, vykdant vadinamąją DDoS ataką, daugiausia užklausų siųsta iš Rusijos, Kinijos bei kitų valstybių.

„Taip vadinama DDoS (angl. denial of service) ataka pradėta 8:30 val. ir truko apie 4 minutes. Panašių atakų metu į vieną puslapį nukreipiama daugybė užklausų iš kitų kompiuterių. Dėl to puslapis tampa neprieinamas. Per 4 minutes, kai vyko ataka prieš portalą tv3.lt, į jį vienu metu pasiųsta 25 mln. užklausų. Tai buvo šimtais kartų didesnis užklausų skaičius už įprastinį“, – informuoja tv3.lt.

Pasak portalo, daugiausia užklausų į puslapį buvo pasiųsta iš Rusijos, Kinijos, Indonezijos, Brazilijos, JAV ir Indijos.

Portalo tv3.lt vyriausiasis redaktorius Artūras Anužis sako neatmetantis, kad panašūs incidentai gali pasikartoti, nes, panašu, kad pastarasis išpuolis buvo gana nedidelis – tarsi bandomasis.

Ukrainoje gali būti apie 100 lietuvių ar Lietuvos vežėjų įmonių vairuotojų, skaičiuoja Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“.  

„Mūsų manymu, gal apie 100, gal trupučiuką daugiau žmonių“, – LRT penktadienį sakė „Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.  

Jo teigimu, su visais Ukrainoje esančiais vairuotojais palaikomas ryšys. 

„Susiskambinti su Ukraina šiuo metu dar tikrai galima“, – tvirtino „Linavos“ atstovas. 

Z.Buivydas, be kita ko, pabrėžė, kad Lietuvos įmonėse dirbantys ir šiuo metu ne Ukrainoje esantys vairuotojai nori grįžti į šalį.  

„Stebime, kad patys vairuotojai daugelyje kompanijų yra išreiškę norą grįžti namo ir ginti savo šalį“, – sakė „Linavos“ atstovas.  

Rusijai ketvirtadienį pradėjus karinius veiksmus prieš Ukrainą, „Linava“ vežėjus iškart paragino nedelsiant grįžti į Lietuvą. 

Z.Buivydo teigimu, visa informacija apie Ukrainoje įstrigusius vairuotojus perduodama Užsienio reikalų ministerijai.  

Rusijai užpuolus Ukrainą Lietuvos medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos grupės „Grigeo“ gofruotojo kartono gamybos įmonė „Mena Pak“ Ukrainoje sustabdė gamybą, pranešė grupė.

Į šią bendrovę „Grigeo“ investavo 3,7 mln. eurų.

Grupė eksportuoja daugiau kaip į 20 šalių, todėl, esant poreikiui, prarasti pardavimai bus perorientuojami į kitas rinkas, teigia bendrovė.

„Mena Pak“ pardavimai 2021 metais sudarė 5 proc. visų grupės pardavimų, teigiama pranešime.

Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis savo paskyroje feisbuke paskelbė įrašą apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą, kurį pavadino „Rusijos beprotnamis – prieš normalų pasaulį“: 

„Laikas visiems ir visur kalbėti tiesiais ir teisingais žodžiais. Ne vien kalbėti.

Karas yra karas. Kanibalai yra kanibalai. Jungtinių Tautų Organizacija nėra kanibalų organizacija. Putino Rusija turi būti pašalinta iš JTO ir kitų tarptautinių organizacijų, o su ja kalbamasi tik per tarpininkus. Kas imtųsi? Nenusižemindamas, nes tai – kapituliacija.

Gal tai galėtų būti Kinija, iš kurios laukiama aiškesnės pozicijos dėl Rusijos karo prieš normalų pasaulį.

O kodėl vadeiva netraukiamas į Hagos tribunolą?

Regis, Europos pilnakelniai, kyšininkai ir agentai to tiesiog nedaro. Jis teisingai skaičiavo: „pabūgs.“

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) palaikys Vyriausybės siūlymus didinti šių metų krašto apsaugos biudžetą, sako šios politinės jėgos pirmininkė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė.

„Aš neabejoju, kad palaikysime, nes mes suprantame esamą situaciją ir mes tikrai nebūsime prieš finansavimo padidinimą“, – penktadienį Žinių radijui sakė ji.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./LSDP pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės spaudos konferencija

Pasak V.Blinkevičiūtės, LSDP valdyba ir frakcija Seime ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kad reikia stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, didinti gynybos finansavimą, spartinti trūkstamos ginkluotės ir karinės technikos įsigijimus.

„Mes, socialdemokratai, visą laiką palaikėme ir palaikysime priemones, kurios nukreiptos į mūsų valstybės atsparumo didinimą. Noriu priminti, kad mūsų, socialdemokratų, iniciatyva dar 2014 metais pasirašytas parlamentinių partijų susitarimas dėl 2014–2020 metų užsienio ir saugumo gynybos politikos strateginių gairių. Ten dar kartą patvirtinome, kad palaipsniui didiname mūsų gynybos biudžetą iki 2 proc. BVP ir, beje, mes tai ir pasiekėme“, – sakė V.Blinkevičiūtė.

Premjerė Ingrida Šimonytė šią savaitę pranešė, kad lėšos gynybai, palyginti su dabartine suma, galėtų augti iki 0,4 procentinio punkto bendrojo vidaus produkto (BVP). Patikslintą biudžeto projektą Vyriausybė planuoja teikti kovo pradžioje.

Išreikšdama palaikymą Ukrainai, šiaurės ir vakarų Lietuvoje veikianti elektroninių ryšių ir telekomunikacijų bendrovė „Splius“ stabdo kelių rusiškų kanalų retransliavimą, nurodo portalas kaunas.kasvyksta.lt. 

„Siekiame, kiek įmanoma labiau sumažinti kenkėjiško turinio klientams, todėl nieko nelaukdami priėmėme sprendimą išjungti rusiškus kanalus“, – sakė „Splius“ rinkodaros direktorė Inga Karickienė.

Anksčiau šią savaitę kai kurių rusiškų kanalų retransliacijos, pasibaigus sutarčiai, atsisakanti pranešė išmanioji televizija „Telia TV“. 

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiams apsisprendus dėl naujų sankcijų Rusijai po jos pradėtos invazijos į Ukrainą, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad ribojimų šaliai ateityje bus įvesta dar daugiau, o dabar sutartos sankcijos sukels jai sunkias ekonomines pasekmes.

Šalies vadovas taip pat pranešė Europos Vadovų Taryboje pasisakęs už Rusijos atjungimą nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, tačiau bendro sprendimo rasti dėl to nepavyko.

G.Nausėda po posėdžio penktadienio rytą Briuselyje sakė, kad „sankcijų ratas dar bus plečiamas“. „Kalbame apie trečiąjį sankcijų paketą“, – prezidento Komunikacijos grupės perduotame pasisakyme teigė G.Nausėda.

Tai yra viena iš riboto rato sankcijų, kurios padarytų rimtą įspūdį ir rimtą poveikį Rusijai. Ir, galiu pastebėti, kad tikrai didesnė dalis valstybių, kurių vadovai sėdėjo prie stalo, (...) pasisakė taip pat už SWIFT priemonės taikymą

„Tik tokiu būdu mes galime kalbėtis su Rusija, nes priešingu atveju mūsų tiesiog negirdi. Kartais susidaro įspūdis, kad esame skirtinguose aukštuose“, – pridūrė jis.

Šalies vadovo teigimu, pati diskusija Briuselyje aiškiai parodė, jog absoliuti dauguma ES šalių vadovų akivaizdžiai suvokia Rusijos grėsmę.

„Tai yra labai gera prielaida priimti tuos sprendimus, kurie būtų adekvatūs susiklosčiusiai situacijai“, – kalbėjo G.Nausėda.

Per neeilinį viršūnių susitikimą sutarta dėl baudžiamųjų priemonių Rusijos finansų, energetikos ir susisiekimo sektoriams, taip pat prekybos dvejopos paskirties prekėmis suvaržymų, ribojimų eksportui ir jo finansavimui. ES lyderiai taip pat nusprendė įtraukti daugiau Rusijos asmenų į ankstesnį sankcijų sąrašą.

Sankcijos dabar turės būti patvirtintos ES ambasadorių ir paskelbtos Bendrijos oficialiajame leidinyje, kad įsigaliotų. Tikimasi, kad tai bus padaryta jau penktadienį.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Gitanas Nausėda

G.Nausėda prezidentūros išplatintame pranešime teigė, jog šios sankcijos sukels Rusijai sunkias ekonomines pasekmes.

Nors per ES viršūnių susitikimą Briuselyje greitai sutarta dėl sankcijų paketo, nuomonių skirtumai tarp šalių neleido bendrijai žengti dar toliau baudžiant Maskvą.

Pavyzdžiui, dalis šalių kol kas atmeta galimybes atriboti Rusiją nuo sistemos SWIFT. Lietuvos prezidentas teigė pasisakęs už tai, kad Rusijai būtų įvestas toks ribojimas.

„Tai yra viena iš riboto rato sankcijų, kurios padarytų rimtą įspūdį ir rimtą poveikį Rusijai. Ir, galiu pastebėti, kad tikrai didesnė dalis valstybių, kurių vadovai sėdėjo prie stalo, (...) pasisakė taip pat už SWIFT priemonės taikymą“, – sakė G.Nausėda.

„Manau, kad tai būtų savalaikis sprendimas. Problema yra tik ta, kad vis dėlto kai kurios valstybės aiškios nuomonės šiuo klausimu neišsakė“, – pridūrė jis.

NATO penktadienį rengia virtualų viršūnių susitikimą dėl Rusijos invazijos Ukrainoje.

Jo metu ketinama aptarti rytinio Aljanso flango gynybinį stiprinimą, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą.

„Nuotoliniame NATO viršūnių susitikime prezidentas Gitanas Nausėda aptars Aljanso atgrasymo ir gynybos stiprinimą“, – BNS sakė šalies vadovo atstovas Ridas Jasiulionis.

Ketvirtadienį bloko vadovas Jensas Stoltenbergas pranešė, kad NATO aktyvuoja savo gynybos planus, kurie buvo parengti po 2014 metų Rusijos įsiveržimo į Ukrainai priklausantį Krymą ir vėlesnės šio pusiasalio aneksijos.

Prezidentas Gitanas Nausėda pranešė, kad pasikalbėjo telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Ką tik pasikalbėjau su V.Zelenskiu. Padėtis Ukrainoje blogėja. Kijevas puolamas. Kas valandą vis daugiau civilių aukų. Ukrainiečiai laikosi tvirtai ir oriai, bet demokratijos pasaulis privalo padėti. Turime veikti dabar!“, – tviteryje parašė Lietuvos prezidentas.

„Dabar turime remti Ukrainą visomis įmanomomis, o svarbiausia – realiomis karinėmis priemonėmis“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas po vasario 24 d. vėlų vakarą vykusio pokalbio su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu. 

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Arvydas Anušauskas

Bukarešto devintuko (Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir Vengrijos) gynybos ministrai su JAV gynybos sekretoriumi aptarė tolesnį rytinio NATO flango stiprinimą. A.Anušauskas padėkojo Ll.Austinui už lyderystę ir į Baltijos šalis siunčiamą pastiprinimą kariais bei ginkluote. 

JAV reaguodama į dabartinę saugumo situaciją, vasario 24 d. dislokavo Lietuvoje karinius orlaivius F35 bei priėmė svarbų ir reikalingą sprendimą – pratęsti JAV sunkiojo „3-66 Armor“ bataliono Lietuvoje rotaciją.