SVarbiausios Lietuvos paramos ukrainai naujienos:
- Lietuva drauge su Latvija ir Estija uždarė savo oro erdvę Rusijos lėktuvams
- Lietuva siunčia Ukrainai ne tik karinę, bet ir medicininę bei humanitarinę pagalbą.
- Į Ukrainą padėti sužeistiesiems nori vykti 150 medikų.
- Šalyje jau laukiama pirmųjų pabėgėlių, Lietuva pasirengusi priimti 18 tūkst. pabėgėlių.
- Lietuva remia Rusijos bankų atjungimą nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, ragina teikti Ukrainai karinę pagalbą ir pradėti jos stojimo į ES perspektyvą.
- NATO aktyvavo gynybos planus, kurie numato galimybę dislokuoti daugiau pajėgų rytiniame flange
- Naujienų agentūra BNS nutraukė paslaugų teikimą Rusijos ir Baltarusijos ambasadoms.
I.Šimonytė: „Jokių skrydžių agresoriaus lėktuvams laisvės danguje“
00:21
I.Šimonytė tviteryje pasidalindama žinia, kad Lietuva priėmė sprendimą uždrausti oro erdve skristi Rusijos lėktuvams, rašo: „Jokių skrydžių agresoriaus lėktuvams laisvės danguje.“
Besiginančią Ukrainą pasiekė karinis krovinys iš Lietuvos
00:10
Vasario 26 d. vakare Ukrainą pasiekė konvojus su kariniu kroviniu iš Lietuvos – nuo Rusijos agresijos besiginančius Ukrainos karius pasiekė pėstininkų ginklai, šaudmenys, neperšaunamos liemenės ir šalmai. Krovinį sukomplektavo, lydėjo ir ukrainiečiams perdavė Lietuvos kariai.
„Lietuva ir Lietuvos kariuomenė teikia karinę pagalbą jau kariaujančiai Ukrainai. Buvo atlikta logistinė operacija, kurios metu Lietuvos kariai Ukrainos kariuomenei perdavė didelį kiekį automatinių šautuvų, šovinių, šalmų ir neperšaunamų liemenių. Dėkoju operaciją sėkmingai įgyvendinusiems Lietuvos kariams už profesionalumą ir vežėjams, skyrusiems savo techniką dideliems kroviniams pervežti“ – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.
„Tai tik pirmos tokios operacijos pabaiga“, – feisbuke rašė V.Rupšys.
Apie paramą iš anksto skelbiama nebuvo siekiant užtikrinti gabenimo saugumą, dėl tos pačios priežasties kitos detalės apie perdavimą irgi neskelbiamos. Tai – antras karinės paskirties krovinys, iš Lietuvos perduodamas Ukrainai, pirmąjį kartą šiai šaliai buvo perduotos artimojo nuotolio oro gynybos sistemos „Stinger“.
Lietuvos UR viceministras: vilties šeštadienis
23:17
Lietuvos užsienio reikalų ministras Arnoldas Pranckevičius šeštadienio vakarą teigia, kad po 48 siaubingų valandų, kurias Ukraina ir jos žmonės didvyriškai atlaikė, šiandien pasirodė pirmi vilties ženklai.
„Karo nusikaltėlio Putino planas žaibiškai paimti Kijevą ir nuversti Ukrainos vadovybę nepavyko, Rusijos kariuomenė susidūrė su nepalaužiama ukrainiečių dvasia. Žmogiškieji ir karinių pajėgumų nuostoliai rodo Maskvos agresijos ribas ir Ukrainos kariuomenės puikų pasiruošimą“, – feisbuke rašo A.Pranckevičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad JAV ir Europos šalys didina ir skubina karinę paramą Ukrainai, įskaitant net ir Vokietiją, priėmusią lūžinį istorijoje sprendimą padėti Kijevui ginklais.
„Pagaliau turime visų ES-27 valstybių narių pritarimą atjungti Rusiją nuo Swift sistemos. Baltijos šalys koordinuotai nuo šio vidurnakčio uždaro oro erdvę Rusijos avialinijoms. Rusija tampa visiškai izoliuota ir pasmerkta tarptautinėje bendruomenėje, ir ilgam. Išmesta iš Europos Tarybos, nutraukti bet kokie ryšiai su EBPO ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis, pašalinta iš tarptautinių sporto ir kultūros renginių, izoliuota JT Saugumo Taryboje, kur net Kinija susilaiko, o Eurazijos sąjungos bendražygis Kazachstanas atsisako dalyvauti Putino išprotėjusiame plane“, – teigė diplomatas.
„Mes privalome padėti. Dar didesne karine pagalba, dar didesne finansine parama, dar stipresnėmis sankcijomis. Ir taip, suteikiant ES kandidatės statusą Ukrainai. Nes kas kitas labiau vertas turėti teisę gyventi demokratiškoje, stabilioje ir taikioje Europoje, jei ne ukrainiečiai? Slava Ukraini!“, – rašo A.Pranckevičius.
Prašoma skubios visuomenės pagalbos renkant daiktus ir rūbus ukrainiečiams
22:44
Ukrainoje vykstant karui, daliai ukrainiečių teko palikti namus ir slėptis. Dauguma neturėjo galimybės su savimi pasiimti reikalingų daiktų, rūbų. Todėl Lietuva organizuoja paramą Ukrainos žmonėms reikalingiausiais daiktais ir drabužiais, kurią koordinuos Lietuvos Raudonasis Kryžius. Paramą planuojama rinkti artimiausias 3 dienas. Visuomenė kviečiama prisidėti aukojant:
-
Šiltus vyriškus, moteriškus, vaikiškus, kūdikių drabužius;
-
Šiltus vyriškus, moteriškus, vaikiškus batus;
-
Pledus, antklodes, patalynę, miegmaišius;
-
Jogos kilimėlius.
Prašoma, kad visi drabužiai ir kiti daiktai būtų sudėti į maišus, surūšiuoti pagal tipą, dydį ir kam – vyrams, moterims ar vaikams rūbai, batai yra skirti. Ant maišo informacija turėtų būti užrašyta lietuvių arba anglų kalbomis, taip pat pažymėta, kiek kokių daiktų, rūbų ar batų maiše yra vienetais. Pavyzdžiui: „Striukės, L dydis, moteriškos, 3 vnt.“ ir pan.
Pabrėžiama, kad renkami tik nauji arba mažai dėvėti, geros būklės ir švarūs daiktai, rūbai, batai.
Žmonės kviečiami susivienyti ir operatyviai surinkti labai reikalingą paramą ukrainiečiams, išgyvenantiems karo siaubą.
Surinkimo vietos:
Vilnius – Avia Solutions Group Arenos aikštelė, Ozo g. 14
Kaunas – Žalgirio arena, Karaliaus Mindaugo 50, įvažiavimas nuo senamiesčio
Klaipėda – Piliavietės aikštelė, Pilies g. 4
Šiauliai – Šiaulių Arenos aikštelė, J. Jablonskio g. 16
Panevėžys – Cido arenos aikštelė, Parko g. 12
Alytus – Sporto rūmų aikštelė, Naujoji g. 52
Paramos surinkimo laikas: Sekmadienis (27 diena) 12-20 val., Pirmadienis (28 diena) 10-20 val., Antradienis (Kovo 1 diena) 10-20 val.
G.Nausėda apie Rusijos atjungimą nuo SWIFT: tai gali įvykti greičiau, nei tikimės
22:09
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Rusijos atjungimas nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT gali įvykti greičiau, nei tikimės, tačiau tam Europos Sąjungos šalys turi tinkamai pasiruošti.
„Manau, kad žvelgiant į tai, kaip klostosi įvykiai, tai gali atsitikti greičiau, nei mes šiandien tikimės“, – šeštadienį per spaudos konferenciją Vilniuje teigė šalies vadovas, tačiau tikslaus sprendimo laiko nenurodė.
„Tiesiog reikia tam pasiruošti, kad tas procesas nepadarytų dar ir didelių nuostolių mums patiems, kad jis tikrai būtų tikslingai nukreiptas į agresorių. Ir tikrai tai bus jam pakankamai skaudu“, – pridūrė jis.
Pasak G. Nausėdos, į Ukrainą įsiveržusi Rusija šiuo metu sparčiai atskiriama nuo likusio pasaulio.
„Šito ji tikrai nenorėjo. (...) Šiandien ji tiesiog atribojama paties pasaulio nuo savęs, atribojama visomis prasmėmis ir tai yra tikrai sunkus procesas, kurį priimti Rusijos visuomenei gali būti gana sudėtinga“, – kalbėjo prezidentas.
Ukrainos vyriausybė įnirtingai ragina ES atjungti Rusiją nuo SWIFT, tačiau tokį žingsnį buvo nelinkusios žengti kelios bloko narės – pirmiausia Vokietija, turinti mokėti Maskvai už tiekiamas gamtines dujas.
Anot Lietuvos prezidento, šis požiūris keičiasi: „Kolegų matymas ženkliai pasikeitė. (...) Jau ir Vokietija rengiasi SWIFT'o atjungimui ir stengiasi kompensuoti antrines šio sprendimo pasekmes.“
Jis šį klausimą Berlyne aptarė su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.
Kiek anksčiau šeštadienį premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad griežtų prieštarautojų dėl Rusijos bankų atjungimo nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT nebėra.
Prezidentas per spaudos konferenciją taip pat teigė, kad dalis žmonių tikėjosi griežtesnių sankcijų karą su Ukraina pradėjusiai Rusijai, tačiau „turbūt visada bus taip, kad tos fronto paribyje esančios valstybės nori griežtesnių veiksmų agresoriaus atžvilgiu nei tos, kurios yra kiek toliau.“
G.Nausėda ragina Bendriją suteikti Ukrainai kandidatės į ES statusą
21:30
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragina Bendriją suteikti Kremliaus pajėgų užpultai Ukrainai kandidatės į Europos Sąjungą (ES) statusą.
Jis taip pat teigė, kad šiuo metu beformuojant Ukrainos europinę perspektyvą „ją suformuojame taip, kad niekas nesupranta, apie kokią perspektyvą kalbame“.
„Štai kodėl aš manau, kad mes turime labai aiškiai pasakyti, ir tai nėra labai tolimos ateities dalykas, mes turime kalbėti apie kandidato statuso suteikimą dabar“, – per spaudos konferenciją Vilniuje šeštadienio vakarą sakė šalies vadovas.
„Žinoma, norint tapti ES nare, reikia atitikti tam tikrus reikalavimus, kuriuos šiandien Ukrainai padaryti be galo sunku“, – pridūrė jis.
G.Nausėda teigė šeštadienį kalbėjęsis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Jis Lietuvos vadovui pabrėžė, kad šis ES žingsnis paskatintų ukrainiečius kovoti, „nes jie žinos, kad iškovos tą perspektyvą savo vaikams“.
„Štai kodėl tai nėra šiaip sau politinis klausimas, tai yra moralinis klausimas“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
Jis šį klausimą šeštadienį Berlyne aptarė su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.
„Manau, kad tikrai jis mus girdi. Matau, kad jis nori su mumis šnekėtis, – teigė G.Nausėda.
Jis pabrėžė, kad Vokietijos politika Ukrainos klausimu slenka į „tą pusę, į kurią mes norėtume“.
Šimtatūkstantines pajėgas pasienyje su Ukraina telkusi Rusija ketvirtadienį įsiveržė į ją, pradėdama plačią karinę operaciją visoje šalyje, pasiekdama ir sostinę Kijevą.
G.Nausėda: Sprendimas siųsti Ukrainai ginklų yra lūžis Vokietijos politikoje
21:28
Vokietijos sprendimas siųsti ginkluotės Ukrainai yra lūžis Vokietijos politikoje, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Tai yra lūžis vienoje iš svarbiausių, įtakingiausių ES valstybių ginklų tiekimo klausimu. Ir tai reikia pasveikinti“, – šeštadienio vakarą grįžęs iš Berlyno Vilniuje žurnalistams sakė prezidentas.
Ginklų tiekimą Ukrainai G.Nausėda Berlyne aptarė su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu.
„Taip, yra labai svarbu tiekti šalmus, apsaugines liemenes, bet vien šalmais karo laimėti neįmanoma“, – tvirtino Lietuvos vadovas.
Šeštadienį Vokietijos vyriausybė pranešė, kad perduos Ukrainai 1 tūkst. prieštankinės ginkluotės ir 500 „Stinger“ klasės žemė-oras raketų, padėsiančių kovoti prieš Rusijos invaziją.
G.Nausėda taip pat pranešė, kad Ukrainą jau pasiekė Lietuvos dovanota ginkluotė.
„Žinau, kad ir mūsų konvojus šiandien su ginklais, šaudmenimis, apsauginėmis liemenėmis, šalmais pasiekė Ukrainą ir, tikiuosi, netrukus galės padėti Ukrainos gynėjams“, – sakė jis.
Pasak Lietuvos prezidento, su Vokietijos kancleriu aptartas ir Baltijos valstybių saugumo didinimas.
„Vokietija mums yra specialiai įsipareigojusi, tai yra priešakinių NATO pajėgų lyderė mūsų valstybėje, ir gerbiamas kancleris pasakė, kad jie nelaiko pastarojo sprendimo padidinti karių skaičių 350 galutiniu ir kad jie pasirengę svarstyti oro gynybos kūrimo Lietuvoje klausimą, nes puikiai supranta, kad oro gynyba agresijos atveju yra labai svarbi sritis, oro erdvė yra viena iš pažeidžiamiausių ir negalima leisti priešininkui įgyti persvaros būtent šioje erdvėje“, – sakė G.Nausėda.
Lietuvos interneto žiniasklaida smerkia Rusijos bandymus užtildyti žiniasklaidą
21:03
Lietuvos Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) smerkia Rusijos bandymus cenzūruoti savo šalies žiniasklaidą skelbiant informaciją apie jos karinius veiksmus Ukrainoje. Žiniasklaidos bendruomenė ragina nustoti trypti žodžio laisvę ir nutraukti bet kokius bandymus cenzūruoti žiniasklaidą.
Taip interneto žiniasklaidos bendruomenė reaguoja į Rusijos federalinės ryšių, informacijos technologijų ir visuomenės informavimo priemonių tarnybos „Roskomnadzor“ įspėjimus visuomenės informavimo priemonėms, kad jos nustotų Rusijos veiksmus Ukrainoje vadinti karu ir vadintų „specialia karine operacija“ ir bandymus stabdyti „Echo Moskvy“, „Novaja Gazeta“, „Meduza“, „Dodž“ ir kitų veiklą.
IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, Lietuvos interneto žiniasklaidos bendruomenė smerkia bet kokius bandymus kėsintis į žodžio laisvę ir cenzūruoti laisvą, nepriklausomą žiniasklaidą.
Mes, Lietuvos interneto žiniasklaidos bendruomenė, kviečiame kitų šalių organizacijas būti kategoriškomis ir pasmerkti bet kokius bandymus cenzūruoti žiniasklaidos priemones
„Tokie dalykai netoleruojami. Vieningai nusiteikusi Europa ir pasaulis turi imtis visų reikiamų priemonių ir sustabdyti Rusijos cenzūros plitimą. Tarptautinės žiniasklaidos organizacijos taip pat neturi likti nuošalyje. Mes, Lietuvos interneto žiniasklaidos bendruomenė, kviečiame kitų šalių organizacijas būti kategoriškomis ir pasmerkti bet kokius bandymus cenzūruoti žiniasklaidos priemones“, - sako L.Bušinskaitė.
Pasak jos, žodžio laisvė ir visuomenės teisė žinoti bei tikrais faktais paremta objektyvi žurnalistika negali būti sunaikinta jokiomis karo priemonėmis, nes tai – pamatinės demokratijos vertybės. Privalome tam užkirsti kelią ir tai galime padaryti būdami vieningi.
Asociacija primena, kad Lietuvos naujienų portalai, reiškiantys solidarumą karo fronte dirbantiems Ukrainos žurnalistams ir redakcijoms, siūlo pagalbą įkuriant laikinas redakcijas Lietuvoje, jei tik to prireiktų, surandant būstą, taip pat suteiktų finansinę paramą, darbo priemones ir kitą reikalingą pagalbą.
Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) vienija didžiausias skaitytojų auditorijas turinčius naujienų portalus Delfi.lt, 15min.lt, Lrytas.lt, tv3.lt, Madeinvilnius.lt. VE.lt, Kaunas.kasvyksta.lt, Etaplius.lt.
Lietuvoje nusileido lėktuvas su 70 ukrainiečių, 100 žmonių registravosi dėl priėmimo
21:00
Lietuvos įsteigtame registracijos centre Alytuje kol kas nesiregistravo nė vienas pabėgėlis iš Rusijos užpultos Ukrainos, tačiau vakare nusileido lėktuvas iš Madeiros su 70 ukrainiečių, dar 100 žmonių per nevyriausybinę organizaciją registravosi dėl pagalbos, pranešė vidaus reikalų ministrė.
„Yra du informacijos centrai Lietuvoje – Kalvarijoje ir Lazdijuose, kur suteikiama visa informacija apie kryptis ir galimybes apsigyventi, gauti kitas paslaugas“, – šeštadienį per spaudos konferenciją sakė Agnė Bilotaitė.
Kaip BNS patvirtino Lietuvos oro uostų komunikacijos vadovas Marius Zelenius, lėktuvas su ukrainiečiais nusileido 19.25 val., juos pasitiko paramos organizatoriai.
Penktadienį pradėjo veikti pabėgėlių registracijos centras Alytuje, dar vieną planuojama atidaryti Marijampolėje.
„Kol kas niekas nesikreipė į registracijos centrus, nors gauname informacijos, kad automobiliai jau juda į Lietuvą“, – tvirtino ministrė.
Dar 100 žmonių registravosi per organizaciją „Stiprūs kartu“ dėl pagalbos. Šios organizacijos atstovas Edmundas Jakilaitis pranešė, kad iš Madeiros užsakomuoju reisu atskrenda toje saloje atostogavę Ukrainos piliečiai, kai Rusija pradėjo karą su Ukraina.
„Jiems butai surasti, tik daugelis jų labai trumpam ketina apsistoti Lietuvoje, o norėtų grįžti į Ukrainą. Šeimos su sveikais vyrais, tai atitinkamai ir nusiteikę tie vyrai“, – sakė jis.
E.Jakilaičio žiniomis, kelios ukrainiečių šeimos jau atvyko į Lietuvą.
„Pirmos šeimos jau atvyko. Atvažiavo be degalų, šauliai išsitraukė piniginę, pripylė degalų ir jie nuvažiavo į namus“, – pasakojo jis.
A.Bilotaitė informavo, kad į Lenkiją jau nusiųsta autobusų parsivežti karo pabėgėlių.
„Kol kas, mano žiniomis, žmonės vyksta arba į viešbučius, arba pas draugus, pažįstamus, kol kas tokio poreikio lyg ir nėra“, – sakė ji.
Vidaus reikalų ministrės teigimu, savivaldybės yra pasiūlę vietų apgyvendinti apie 11 tūkst. asmenų, „Stiprūs kartu“ – dar 7 tūkst. asmenų.
Sekmadienį į Ukrainą pajudės verslininkų surinkta parama
19:53
Sekmadienį, 14 val. Vilniuje nuo „Deals On Wheels“ salono (Verkių g. 25C-1) pajuda 10 keleivinių mikroautobusų su Lietuvos verslo ir gyventojų parama Ukrainos žmonėms.
Į kovojančią šalį siunčiama humanitarinė pagalba - drabužiai, batai, striukės, vaistinėlės, medikamentai. Visus juos, įskaitant transporto priemones, pavyko surinkti mažiau nei per parą.
Autobusiukai važiuos į Lenkijos ir Ukrainos pasienį, kur paramą perduos Ukrainos pasieniečiams. Grįždami atgal automobiliai parveš nuo karo Ukrainoje pabėgusius žmones (apie 70-80 asmenų).
Autobusus pasisiūlė vairuoti verslo žurnalistai, automobilių sporto entuziastai.
