„Vienas esminių artėjančio NATO viršūnių susitikimo Vilniuje prioritetų – priešakinė gynyba, kuri turi tapti NATO gynybos laikysenos ir planavimo pagrindu. Švedijos ir Suomijos narystė NATO sustiprins saugumą ir kolektyvinę sąjungininkų gynybą dar labiau“, – ketvirtadienį išplatintame ministerijos pranešime cituojamas jis.
Suomija ir Švedija, reaguodamos į Maskvos invaziją į Ukrainą, praėjusių metų gegužę atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir pateikė paraiškas įstoti į NATO. Turkija kol kas delsia ratifikuoti Švedijos ir Suomijos prašymus dėl narystės, tačiau nurodė, kad yra pasirengusi greičiau pritarti Suomijos stojimui į Aljansą.
Kaip yra pažymėjęs Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu), derybos dėl stojimo į NATO su Švedija ir Suomija bus surengtos kovo 9 dieną po to, kai jos buvo atidėtos sausį dėl Stokholme vykusių antiislamiškų protestų.
Anot ministerijos pranešimo, ministro ir ambasadoriaus susitikimo metu buvo aptarti svarbiausi dvišalio bendradarbiavimo klausimai, saugumo situacija regione, pasirengimas liepą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui ir karinės paramos Ukrainai tąsa.
Pranešime taip pat pažymima, jog A.Anušauskas akcentavo, kad Rusijos grėsmė šiuo metu Aljansui yra didžiausia, tačiau suprantant grėsmes kylančias iš Pietų, Lietuvos kariai aktyviai dalyvauja tarptautinėse misijose.
A.Anušauskas ambasadoriui taip pat išreiškė užuojautą žemės drebėjimo Turkijoje ir Sirijoje, per kurį žuvo daugiau kaip 50 tūkst. žmonių, aukoms.
