Nutraukti nėštumą leistų tik esant vienai iš dviejų išlygų
Anot Z.Jedinskio, pirmą kartą abortus draudžiantis projektas buvo pasiūlytas dar 2007 m. Paskutinis siūlymas pateiktas 2013 m. gegužės mėnesį.
Kaip teigė opozicijos atstovė Seimo narė A.Armonaitė, šį įstatymo projektą dabartinis parlamentas paveldėjo iš ankstesnės kadencijos Seimo: „Kartais apie tai [siūlomas pataisas] būdavo kalbama garsiau, kartais tyliau. Kadangi ši tema yra didelė aktualija Lenkijoje ir Europoje (nes reaguojama į tai, kas vyksta Lenkijoje), mes irgi, žinoma, žiūrime, kas pirmiausia darosi mūsų kieme, o mūsų kieme draudimai tampa mada.“
Jos tvirtinimu, abortas yra didelis asmeninis iššūkis ir niekas Lietuvoje nenori, kad abortai būtų daromi dažniau. Tačiau būtent dėl to, sakė A.Armonaitė, būtina daryti viską, kad žmonės priimtų atsakingus sprendimus ir turėtų lengvai prieinamą informaciją.
„Mes nenorime, kad būtų daug atsitiktinių nėštumų, kurie baigtųsi abortais. Tačiau, kai kalbame apie tai, kaip vis dėlto sumažinti abortų skaičių, kalbame apie draudimą, o ne, pavyzdžiui, apie lytinį švietimą mokyklose, kuris šiuo metu nevyksta“, – akcentavo Seimo narė.
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė taip pat abejoja pateiktu įstatymo projekto efektyvumu. Pasak jos, santykiniai atliktų abortų skaičiai mažėja nežymiai, o tai rodo, kad yra ir bus poreikis atlikti tokias operacijas.
„Negalime tikėtis, kad staiga dėl kažkokių priežasčių aborto niekam nereikės. Visą laiką bus moterų, kurioms reikės aborto“, – sakė E.Kuliešytė. Ji svarstė, kad toks abortus draudžiantis įstatymas, kuriame taikomos vos dvi išlygos, iš viso neturėjo būti pateiktas.
Pagal pateiktą projektą, nėštumą nutraukti būtų leista, jei nėštumas yra smurto pasekmė arba jei nėštumo tęsimas, gimdymas gali pakenkti moters sveikatai ar gyvybei. Pagal šiuo metu Lenkijoje galiojantį įstatymą, galimos trys išlygos – dvi paminėtosios ir atvejai, kai kūdikis gali gimti negyvas ar turėti negalią.
Anot E.Kuliešytės, žinant ne tik moterų, bet visos Lenkijos visuomenės nepasitenkinimą galiojančia tvarka, Lietuvoje net neturėtų būti siūlomas toks įstatymas.
Vis dėlto Z.Jedinskis tvirtino, kad dar 2013 m., kai Lietuvoje jau buvo pateiktas dabar svarstomas projektas, Europos Parlamento Moters teisių ir lyčių lygybės komitetas pateikė rezoliuciją – Europos Sąjungos šalims būtina imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias abortams dėl socialinių ir ekonominių priežasčių.
„Būtent tai ir numato mūsų projektas, – tikino Z.Jedinskis. – Jis nėra visiškai draudžiantis, nors toks manymas yra. Mūsų projektas numato išlygas [...]. Kas liečia argumentą, jog prieš abortų uždraudimą protestuoja daug vyrų, tai aš pasakysiu taip – vyrai (tai nebūtų paslaptis), jeigu ne priverčia, tai prašo moters, kad ji atliktų nėštumo nutraukimo operaciją, nes nori išvengti atsakomybės.
Vis dėlto abortus draudžiantį įstatymą Z.Jedinskis vertina kaip smurto prieš vaikus įstatymo tąsą.
Paklaustas, kuo remiasi, tvirtindamas, jog vyrai prašo nutraukti nėštumą, Z.Jedinskis argumentų pateikti vis dėlto nesugebėjo. „Tokios apklausos galbūt ir nebuvo, bet čia turbūt ne paslaptis. Tai ne tik mano nuomonė. Jums tai gali paliudyti labai daug moterų, tokių vaizdelių ir internete yra pilna“, – bandė argumentuoti Seimo narys.
Prieštarauja, kad abortų uždraudimas moteris verstų gimdyti
E.Kuliešytės pastebėjimu, nors abortų klausimas yra susijęs su žmogaus teisėmis, paprastai bandoma nukreipti temą imant diskutuoti apie tai, ar abortą reikėtų laikyti žudymu, ar embrioną reikėtų laikyti žmogumi.
„Iš tikrųjų turime kalbėti apie tai, kodėl tai moters teisė. Drįsčiau truputį suabejoti, kad Europos Parlamentas skatino priimti minėtus įstatymus [...], nes tarptautinės organizacijos, Europos Sąjungos organizacijos, Europos Komisija, žmogaus teisių organizacijos iš tikrųjų elgiasi atvirkščiai – skatina legalizuoti nėštumo nutraukimą visose šalyse, skatina gerbti moters pasirinkimo teisę, daryti taip, kad abortas būtų kuo saugesnis, nes tik nelegalus abortas yra nesaugus, keliantis grėsmę moters sveikatai ir gyvybei“, – pabrėžė E.Kuliešytė.
Jos teigimu, Žmogaus teisių teismas Strasbūre, nagrinėdamas kelias bylas, nurodė – žmogaus teisės taikomos gimusiam žmogui, o ne embrionui. Anot E.Kuliešytės, bandymas priversti moterį gimdyti pažeidžia jos teises. Be to, jai neturėtų būti privaloma atskleisti priežasčių, kodėl norima atlikti nėštumo nutraukimą.
„Kodėl norite reguliuoti, ką moteriai daryti su savo nėštumu? Pavyzdžiui, ji galėjo nežinoti, kad yra nėščia ir vartoti alkoholį. Galbūt ji tai darė visą nėštumo laikotarpį. Kai sužinojo, tada pradėjo gailėtis ir bijoti dėl rizikos vaisiaus sveikatai ir gyvybei. Ji galėjo būti netgi turėti priklausomybę, pavyzdžiui, nuo narkotinių medžiagų, ir dėl to norėti nutraukti nėštumą. Galbūt ji vartoja vaistus nuo kokios nors ligos, kurie nesuderinami su nėštumu. Galbūt ji buvo smurto auka, galbūt smurto pasekmėje tas nėštumas atsirado ir ji nenori to smurtautojo vaiko“, – nurodė E.Kuliešytė.
Vis dėlto abortus draudžiantį įstatymą Z.Jedinskis vertina kaip smurto prieš vaikus įstatymo tąsą. Pasak politiko, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas numato, kad prieš vaiką negalima naudoti fizinio ar kitokio smurto, o abortas, teigė Z.Jedinskis, yra viena iš smurto rūšių.
„Tai [smurtas prieš vaikus – LRT.lt] draudžiama įstatymu, už kurį balsavo beveik visas Seimas (taip pat ir mūsų kolegos). Mūsų įstatymo projektas numato uždrausti vieną iš žiauriausių smurto formų prieš vaiką – žudymą. [...] Žmogaus gyvybė, pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, yra ginama nuo dvyliktos savaitės nuo nėštumo pradžios. Tai yra 84 dienos. Kuo skiriasi tas vaisius 85 dieną, kai jau negalima žudyti, ir 84? Visiškai niekuo, tai yra akivaizdu“, – tikino Z.Jedinskis.
Jis taip pat nesutiko, kad aborto uždraudimas verstų moteris gimdyti. „Jūs sakote, kad mes norime priversti moterį gimdyti. Ne, mes tik norime uždrausti žudyti. Suprantate kame reikalas, aš pasisakau už žudymo uždraudimą“, – teigė Z.Jedinskis. Į pastabą, kad tokiu atveju moteris ir yra priverčiama gimdyti, Z.Jedinskis neatsakė.
Kitokios nuomonės laikėsi Seimo opozicijos atstovė A.Armonaitė. Ji atkreipė dėmesį, kad, pagal statistiką, apie 100 tūkst. moterų iš Lenkijos atlikti aborto vyksta į kitas šalis. Dar dalis moterų nėštumo nutraukimo procedūras pasirenka atlikti nelegaliai.
Tačiau, kai kalbame apie tai, kaip vis dėlto sumažinti abortų skaičių, kalbame apie draudimą, o ne, pavyzdžiui, apie lytinį švietimą mokyklose, kuris šiuo metu nevyksta, – akcentavo A.Armonaitė
„Ar mes norime kažkokios ne mokslu ir legalia medicina grįstos praktikos? Ar mes norime nelegalių buitinių nėštumo nutraukimų mūsų šalyje? Aš nenorėčiau. Norėčiau, kad tai atliktų aukščiausios kvalifikacijos specialistai. Labai klaidinga sakyti, kad mes esame už abortus. Niekas nėra už abortus. Jeigu žmonės galėtų, niekas jų ir nesidarytų“, – tvirtino A.Armonaitė.
Jai antrino E.Kuliešytė. Anot jos, šioje srityje dirbantys specialistai Lenkijoje pastebi, kad išlyga nutraukti nėštumą, jei jis atsirado dėl patirto seksualinio smurto, moterys dažniausiai net nepasinaudoja. Kadangi abortas atliekamas remiantis ne laisvu moters pasirinkimu, o esant tam tikroms aplinkybėms, moteris pirmiausia turi įrodyti, kad buvo išprievartauta.
„Matydamos, kaip ilgai tai trunka ir nenorėdamos patirti pažeminimo, nenorėdamos iš naujo pasakoti apie tą įvykį, jos ieško nelegalių kelių ir yra tarp tų 200 tūkst. moterų, kurios nelegaliai nutraukia nėštumą“, – sakė E.Kuliešytė.
