Specialiame Seimo rinkimams skirtame interviu cikle „Už ką balsuoti?“ apie rinkimų kampaniją, partijos siekius Seimo rinkimuose, liberalių rinkėjų balsų išbarstymą ir į Seimą einančius naujokus kalbame su kiek daugiau nei prieš metus įkurtos „Laisvės partijos“ pirmininke A.Armonaite.
– Seime dirbate vieną kadenciją, kokį įspūdį apie lietuvišką politiką susidarėte, kokia ji jums atsiskleidė?
– Aš supratau, kad nepaisant to, jog esi galbūt nežinomas – kai aš pradėjau savo politinę karjerą mano pavardė nebuvo kažkokia žinoma, nepaisant to, kad tavo politinės pažiūros nėra pačios populiariausios, dominuojančios šalyje, ir nepaisant to, kad neturi didelės frakcijos, politikoje tu gali pakeisti dalykus.
Tavo veiksmai Seimo salėje arba čia, parlamente, dirbant iš esmės gali arba sustabdyti kažkokią neteisybę, draudimą ar baudimą, lygiai taip pat gali paleisti dalykų trajektoriją.
Galėčiau porą pavyzdžių pateikti: kadencijos pradžioje Pagalbinio apvaisinimo įstatymas – paslauga galėjo būti uždrausta, bet mums pavyko, kad gal ir netobulas, bet tas įstatymas, liberalesnis, įsigaliojo. Ir dar buvo keletas momentų.
Nepaisant to, kad žmonės mano, jog parlamente daug pykčio, susipriešinimo, politikoje galima pakeisti dalykus ir aš labai aiškiai tą supratau čia, Seime.
– Kokį sau tikslą keliate per artėjančius rinkimus? Ar tikitės turėti frakciją Seime? Pavyzdžiui, Andrius Tapinas juokėsi, kad jūs nei vieno Seimo nario neturėsite.
– Jis lažinosi iš kanapių suktinės, tai aš ramiai manau, kad gal ir priimsiu tas lažybas (lažybos įvykio jau po šio interviu – aut.), nes jas planuoju laimėti, tik nežinau, iš kur A.Tapinas gaus tą kanapių suktinę.
Šiaip mes tikimės turėti stiprią frakciją Seime, kad tai nebūtų labai mažutė, bet tokia frakcija, į kurią reikėtų įsiklausyti.
– Tai ne mažiau 7 žmonių?
– Neįmanoma turėti mažiau 7, jei nori turėti frakciją. Kita vertus, matėme Lietuvos istorijoje didelių frakcijų, kuriose žmonės nekalba, nesiima iniciatyvos, nesiūlo jokių idėjų – tiesiog pagal kito botagą balsuoja. Tad dydis nėra taip svarbu, svarbu darbingumas, svarbu aktyvumas, kad žmonės, kurie šiuo metu jaučiasi neatstovaujami Lietuvos Respublikos Seime ar Vyriausybėje, kad jie pagaliau žinotų, kad, o, kažkas pagaliau mato kitaip ir gali atstovauti mums.
– Na, dydis tikrai svarbu, reikia tam tikro skaičiaus žmonių norint priimti sprendimus.
– Taip, žinoma, balsavimuose tai yra svarbu. Bet irgi ne visada pats svarbiausias dalykas.
Bet taip, mes tikimės turėti stiprią, veiklią frakciją.
– Žiniasklaidoje klaidžiojo konservatorių vidinis dokumentas, kuriame buvo svarstomi įvairiausi variantai po rinkimų. Vienas iš variantų buvo toks: nemažai laimi konservatoriai, nemažai laimi Liberalų sąjūdis, kažkiek laimi Laisvės partija. Kaip jums toks koalicijos variantas? Ar esate jį aptarusi su konservatorių vadovu, Viktorija Čmilyte-Nielsen?
– Man patinka visi scenarijai, kuriuose Laisvės partija yra matoma kaip svarbi ir valstybei reikalinga žaidėja. Aš pritariu tokiems scenarijams. Na, žinoma, dabar formuoti koalicijas yra tikrai anksti.
Visos partijos, mūsų – taip pat, turi užsitarnauti rinkėjų pasitikėjimą. Ir jeigu mūsų idėjos bus priimtinos Tėvynės sąjungai ar kitiems, tai kodėl gi ne? Visi scenarijai yra įmanomi.
– O pokalbių ar buvo apie tai su partijų vadovais?
– Na, nėra kažkokių derybų, o pokalbiai visada vyksta. Man atrodo, kad yra svarbu politikoje kalbėtis su visais, nesudeginti tiltų. Mes turime daugiapartinę sistemą ir jeigu tu nori kažką realiai pakeisti, nori ne tik pasipoustinti feisbuke, bet ir nuveikti darbus, tai tu turi kalbėtis su visais.
– Po reitingavimo konservatorių rinkimų sąrašo viršūnėje atsidūrė krikdeminio sparno žmonės, kurie kaip ir apsigimę jūsų oponentai. Ar matytumėte galimybę su jais dirbti?
– Iš tiesų vidinis reitingavimas parodė, kad Tėvynės sąjunga labiau galbūt vertina krikdemiškus politikus, negu liberalkonservatyvius, tai čia jų reikalai, aš neturiu ką pasakyti – kaip išsireitingavo, taip ir turi.
Mes žiūrėsime, kaip atrodys parlamento sudėtis, kokie ten žmonės bus. Ir, žinoma, kai esi visiškai priešingų politinių pažiūrų, tau labai sunku rasti tuos bendrus vardiklius. Tiesiog reikėtų sėsti, žiūrėti, kas priimtina, o kas ne.
Liberalų sąjūdžiui nėra ko pūstis
– Liberalų sąjūdis turėjo didelį sukrėtimą, bet kyšininkavimo skandalas jos nenuskandino. Laisvės partija save rodo kaip naujų, veržlių žmonių sambūrį, bet Liberalų sąjūdžio reitingas vis tiek didesnis, kaip jūs tai paaiškintumėte?
– Na, jeigu vienu procentu didesnis, o tiek daugiausiai, kiek mačiau apklausose, ir yra, tai aš nežinau, ar čia labai yra ko pūstis.
Man atrodo, tiek jiems, tiek mums, yra ką nuveikti kalbant su žmonėmis. Praeitis yra praeitis, dabar Liberalų sąjūdis yra kitoks, ten yra Viktoras Pranckietis, kuris galbūt mandagus ir dalykiškas žmogus, tačiau, mano požiūriu, nėra liberalus.
Jiems dabar teks atsakyti į tapatybės klausimus, aš sau esu atsakiusi į politinės tapatybės klausimus ir džiaugiuosi, kad Laisvės partijoje buriasi liberaliai mąstantys žmonės, kurie ir ekonomikoje ir žmogaus teisių srityje nori liberalių sprendimų ir kurie gyvenimą mato pozityviai ir optimistiškai ir norėtų daugiau to džiaugsmo matyti Lietuvos politinėje padangėje.
– Liberalios partijos skyla, dalijasi, todėl galiausiai...
– Mes taip dauginamės.
– Bet išbarstote rinkėjų balsus. Ar negalvojate, kad būtent dėl to nei viena liberalų partija nėra labai rimtas žaidėjas Lietuvos politiniame lauke? Ar nesijaučiate prie to asmeniškai prisidėjusi, kadangi trenkėte durimis. Ar neapmaudu dėl to?
– Aš jaučiuosi prisidėjusi prie to, kad liberalūs žmonės, tie žmonės, kurie nori pokyčių Lietuvos politikoje, nori kitokių prioritetų ekonomikoje, nori daugiau dėmesio švietimui, žmogaus teisių politikai, kad jie turės labai aiškų pasirinkimą, tai yra – Laisvės partiją.
Partijos, kaip politinės organizacijos, nėra savaiminė vertybė. Institucija kaip tokia nėra visai vertinga, jeigu nėra tikslų, idėjų, pagaliau, net idealizmo. Jeigu ten yra tik kažkokie interesai, kažkokie mainikavimai, pabalsuok už biudžetą ar kažkokį „valstietišką“ projektą, aš rekonstruosiu pirtį į stoginę, kaip čia Plungėje tas atvejis už 53 tūkstančius eurų.
Tai jeigu mes taip matytume politiką, tada mes niekaip netobulėtume. Kai kurie žmonės sako, na, tu dar naivi, gal tu jauna. Galbūt tai vėliau matysiu kitaip, bet aš nenoriu švaistyti savo laiko dalykams, kurie mūsų neverčia tobulėti. Ir manau, niekas neturėtų švaistyti laiko.
– Ar jau žinote, kaip palaikymą R.Šimašiui konvertuoti į palaikymą Laisvės partijai?
– R.Šimašiaus, jo komandos veikla pandemijos metu rodė stiprią lyderystę ir Vilniaus miestas prisidėjo prie to, kad įveikėme pandemiją ir smagu, kad žmonės palaiko. Labai džiaugiuosi, kad jis yra mūsų komandoje. Mes matematiškai, taktiškai to tikrai nedėliojome, nors daug kas galvoja, kad daug mūsų veiksmų yra labai gerai apskaičiuoti. Mes tiesiog veikiame komandiškai ir dėl to galiu tik pasidžiaugti.
„Plačiai žinomi siauruose sluoksniuose“
– Pakalbėkime apie jūsų partijos kandidatus. Esate sakiusi, kad žvaigždžių jums nereikia, nekvietėte tokių, kurie traktorių padangas kilnoja. Tačiau neseniai iškilmingai pristatėte Gediminą Jaunių, kuris labiau žinomas kaip šoumenas, o ne Vilniaus tarybos narys.
– Na, taip. Kalbant apie mūsų kandidatų sąrašą, mes kartais juokaujame, kad esame plačiai žinomi siauruose sluoksniuose. Tai reiškia, kad kandidatai yra iš tam tikrų sričių, bendruomenių, dirbantys arba neįgaliųjų, IT, žmogaus teisių srityje, tautinių bendrijų atstovavimo klausimais. Man atrodo, tai yra labai gerai. Aš dėl to labai džiaugiuosi.
Yra žmonių, kurie man sakė, kad niekada neitų į politiką, ir gal nereikėtų jiems to daryti, jeigu jie jaustųsi: aš esu ramus, Lietuva daro pokyčius.
Jiems neramu, daug žmonių niekada nedalyvavo politinėje veikloje ir tai mums yra ir šviežumo gūsis, bet ir iššūkis, nes mes patirties, lyginant su kitais, turime mažiau. Tačiau man patinka ši labai visuomeniška komanda ir aš, tiesą sakant, ja labai didžiuojuosi.
– Bet ar visi jūsų kandidatai galėtų būti stiprūs Seimo nariai? Ar visus asmeniškai pažįstate ir žinote, kad jie turi supratimą, pavyzdžiui, iš ko sudarytas biudžetas?
– Praleidau ketverius metus Seime, todėl galiu pasakyti, kad ši komanda daug geriau už 95 proc. dabartinių Seimo narių galėtų pasirodyti Seime. Nebijotų kalbėti, nebijotų atstovauti žmonėms, tikrai suprastų biudžeto sandarą ir taip toliau.
Aš visiškai pasitikiu kompetencijomis. Be to, labai svarbu įvairovė. Parlamente labai svarbu turėti tiek vyresnių žmonių, tiek jaunesnių, įvairaus išsilavinimo žmonių, tiek moterų, tiek vyrų. Mūsų sąrašas tai atspindi.
– Parašėte labai išsamią partijos programą, kurioje yra įdomių dalykų. Tačiau įėjus į jūsų partijos puslapį, akį traukia raktiniai žodžiai: kanapė, LGBT teisės. Ar nepadarėte klaidos save pozicionavę kaip siauro rato temų partiją?
– Kalbant apie kanapes ir žmogaus teisių temas, žinoma, kad daugeliui Lietuvos žmonių tai nėra pačios svarbiausios temos, tačiau yra dalis žmonių, kuriems tai yra pačios pačios svarbiausios temos. Aš labai džiaugiuosi, kad mums pavyks ir jiems atstovauti.
Programą rašėme metus, nuo pat mūsų partijos įkūrimo pradžios praėjusiųjų metų birželį. Ir dabar dar renkame grįžtamąjį ryšį iš įvairių visuomenės grupių.
Mes apklausėme savo partijos narius, kokie turėtų būti organizacijos prioritetai. Absoliuti dauguma narių atsakė, kad tai – švietimas, antrą-trečią vietas dalijosi žmogaus teisės ir ekonomika, toliau – aplinkosauga. Viena vertus, tai natūralūs, liberalūs prioritetai, bet aš nežinau kitos politinės partijos, kuri taip dėliotų.
Apie švietimą kalba visi, bet pradeda ne nuo jo (...) Aš matau švietimą kaip esminę sritį, per kurią mes galime akseleruoti pokyčius ekonomikoje ir spręsti socialines problemas.
Nes jeigu tavo tėvai geria nuo ryto iki vakaro, gyveni kaime, ir tau pavyktų eiti į mokyklą, kurioje ugdytum aukštą savivertę, lavintum kūrybiškumą, gautum technologinį išsilavinimą, tu gali išeiti iš to rato. Aš asmeniškai tuo beprotiškai tikiu, todėl mums yra švietimas esminis prioritetas.
– Bet ar tos kitos temos neužgožia jūsų idėjų?
– Jei Laisvės partija yra skambi ir matoma, man tai patinka.
– Jūsų programoje yra nemažai skiriama dėmesio architektūrai, žaliesiems miestų plotams, kovai su šylančiu klimatu, bet vienas svarbiausių jūsų partijos narių – sostinės meras R.Šimašius kritikuotas būtent dėl trinkelizacijos ir panašių dalykų.
– Žinoma, geriau galėtų Vilniaus meras papasakoti apie tuos pokyčius. Aš tik pateiksiu keletą pavyzdžių, kas mane įkvepia.
Miesto centre įvestas labai nepopuliarus sprendimas saugantis gamtą ir senamiestį nuo taršos – kilpinis eismas. Tai yra faktas, ar ne?
Vilniaus miestas yra numeris vienas ar topuose dalijimosi transporto priemonėmis srityje. Taksi dalijimasis, paspirtukai, dviračiai. Pati važinėju dviračiu labai dažnai, kartais ir į Seimą tenka, matau tuos pokyčius.
Tai faktai kalba už save. Mes turime Vilnių kaip visai neblogą pavyzdį, bet Lietuvoje mums reikia daugiau tokių gerų pavyzdžių. Ir kad tarša, klimato kaita ir bendrai aplinkosauga negali būti vienos partijos, vieno miesto prioritetas. Tai turi tapti visų mūsų reikalu. Jei pažiūrėtume kokia tarša yra Klaipėdoje, kokia padėtis uoste, kur miestas net neturi įrankių dalyvauti priimant sprendimus, tai yra, tiesa sakanti, tragiška.
– Šiek tiek nukrypote nuo žaliųjų plotų – buvo daug kritikos dėl to, kad kertami medžiai, žmonės vos ne rakinosi prie jų.
– Buvo dėl rekonstrukcijos parkų. Manau ir tikiuosi, kad kaip Vakaruose, taip Lietuvoje yra labai svarbu išdiskutuoti tuos projektus su bendruomenėmis, su kaimynais. Kaip suprantu, kai kuriais atvejais tai ir buvo išdiskutuota.
– Jūsų oponentai sako, kad Lukiškių aikštės paplūdimys yra reklaminis Laisvės partijos projektas. Ką jūs jiems galėtumėte pasakyti?
– Galėčiau pasakyti, kad apie šį reklaminį projektą aš sužinojau, kai ėjau į vieną susitikimą pro Lukiškių aikštę ir mačiau, kad kažkas vyksta joje. Pro tvorą pasižiūrėjau ir pamačiau, kad yra smėlio. Jei tai būtų mūsų reklaminė akcija, aš būčiau sužinojusi ne praeidama.
Mes tikrai nieko neplanavome – meras su komanda planavo daryti dalykus, kurie miestiečiams suteiktų daugiau džiaugsmo po pandemijos.
Jei pamenate, porą dienų viešoje erdvėje kažkokio šaršalo nebuvo. Tik vėliau politikai pamatė, kad tai galbūt gera erdvė pasimušti – ar paspardyti merą, ar pasirodyti kažkokiais patriotais, nors pasirodė pseudopartiotais. Tada prasidėjo tas atakavimas, visi supuolė.
– Bet tada reklama pasirodė.
– Ir jie mums padarė reklamą. Aš iš tiesų dėkoju už tą reklamą, kita vertus, apgailestauju, kad Seime buvo priimtas antikonstitucinis ir ydingas įstatymas dėl Lukiškių aikštės kurio prezidentas, deja, nevetavo.
Tai iš esmės reiškia, kad nei vienas Lietuvos miestas, meras, savivalda negali būti iki galo rami, kad galės savarankiškai tvarkytis savo gyvenimą.
– Bet ar galiausiai tai nepakenkė jums ta prasme, kad, iš vienos pusės, gerai, jūs pakėlėte savo elektoratą, bet iš kitos pusės atrodo, kad ši partija tik apie smėlį – tai užgožė kitas jūsų idėjas.
– Tai turėjo būti tiesiog erdvė žmonėms pasidžiaugti vasara, o išėjo tokia labai fundamentali diskusija apie mūsų santykį su istorija: ar mes visą laiką turime kažkaip rymoti, liūdėti ir kaip ten kitaip tame įstatyme parašyta, ar mes galime ieškoti istorijos santykio su dabartimi ir ateitimi, ir įsikvėpę tų pergalių praeityje žiūrėti į ateitį ir džiaugtis, kad vis dėl to mes nugalėjome.
Čia yra fundamentali diskusija ir man atrodo, kad ji nepakenkė.
Tačiau žmonės yra įvairūs, mato įvairiai. Ir tai, kad čia (Seime – aut.) dominuoja, manymas, kad Lietuva yra uždara, konservatyvi, kažkokių baimių valdoma valstybė – tai nėra tiesa. Lietuva jau yra mačiusi pasaulio, Lietuva jau yra išsilavinusi, Lietuva nori drąsiai žiūrėti į ateitį ir, pagaliau kažkas į šiuos Seimo rūmus turi atnešti tą nuotaiką. Mes esame pasiruošę tą padaryti.
Rinkiminis pažadas: jokių naujų mokesčių
– Jūsų programoje yra toks siekis: jokių naujų mokesčių, o jei juos keisti, tik į mažinimo pusę. Už ką būtų įgyvendinami kiti pokyčiai, kuriuos jūs numatote – susiję su švietimu, sveikatos apsauga. Už kokius pinigus?
– Kalbant apie mokestinę sistemą, pas mus mokestinė bazė, kuri tenka darbuotojui, darbdaviui, ji nėra tokia maža.
Mes negalime pasakyti, kad šitą mokestį reikia būtinai sumažinti, ir taip toliau, mes turime kalbėti apie visumą.
Verslui, žmogui, kuris kuria darbo vietas sau ir kitam, reikia žinoti, kad kas pusę metų ar kas mėnesį nebus kaitaliojama sistema. Iš esmės yra noras nuraminti tuos, kurie kuria darbo vietą sau ir kitam.
Na, o valstybės biudžetas gali pasipildyti ir kitaip. Mūsų programoje rašoma, kad mes atsisakysime valstybės perteklinių funkcijų. Kai kurios valstybės įmonės, kurios jau galėtų būti privačios, jos turėtų tokios tapti. Dalis valstybinių įmonių akcijų galėtų būti kotiruojamos biržoje.
Suprantu, kad tai skamba kaip tolimi siekiai, bet jei mes sėstume ir jų imtumėmės, po ketverių, penkerių metų tai galėtų tapti realybe.
Šis interviu yra naujienų portalo 15min specialiai 2020 m. Seimo rinkimams skirto interviu ciklo „Už ką balsuoti?“ dalis. Tai yra naujienų portalo 15min Aktualijų skyriaus žurnalistų parengta medžiaga ir ji nėra finansuojama politinių partijų, Vyriausiosios rinkimų komisijos ar kitų šaltinių. Projektui kalbinami didžiųjų politinių partijų sąrašų lyderiai, kurių interviu 15min portale publikuojami kiekvieną sekmadienį ir pirmadienį. Jau parengtus interviu galite skaityti čia: „Už ką balsuoti?“
