A.Armonaitė apie Partnerystės įstatymą: dar niekada nebuvome taip arti realių sprendimų

– Ponia A.Armonaite, kaip manote, ar Partnerystės įstatymui Seime bus pritarta iš pirmo karto?

– Aš manau, kad mes dar niekada nebuvome taip arti realių sprendimų priėmimo ir mūsų laukia dar ilgas teisėkūros kelias.

Mums reikia Partnerystės įstatymą pateikti, tai aš neabejoju, kad pateikimas įvyks sėkmingai.

Turi įvykti svarstymai komitetuose ir, tikiuosi, ten jie nebus vilkinami, nors jau matau, kad dalis opozicijos tikrai veikia, bet vis dėlto norėtųsi konstruktyviai kalbėtis. Ir tada – svarstymas bei priėmimas.

Mes niekada nebuvome taip arti sprendimų, nes anksčiau net nepraeidavo pateikimo stadijos. Turėdama palaikymą tarp koalicijos partnerių, jį jausdama, darau prielaidą, kad mes pasistūmėsime gerokai toliau ir, tikiuosi, kad priimsime.

– Jūsų kolega Tomas Vytautas Raskevičius sakė, kad šis Partnerystės įstatymas yra smarkiai kompromisinis. Ponia Aušrine, ar tai reiškia, kad jūs tam tikra prasme pasiduodate?

– Jis yra kompromisinis ir, iš tiesų, mes atsitraukiame nuo daugybės raudonų linijų, kurių galbūt kitomis aplinkybėmis būtume neatsisakę.

Tačiau mes suprantame, jog turime daryti kompromisus ir mes juos padarėme, ir šitas projektas, yra kompromisinis.

Aš tikiuosi, kad Seimas, sprendimų priėmėjai, ras savyje jėgų ir padarys normalų progresyvų žingsnį, kad mūsų piliečiai jau būtų lygūs prieš įstatymą, o Lietuva pagaliau prisijungtų prie žmogaus teises gerbiančių Vakarų valstybių.

Justino Auškelio nuotr./Tomas Vytautas Raskevičius

– Ministre, jeigu įstatymas bus atmestas, kaip jūs bandysite įgyvendinti pažadus rinkėjams? Kokiais kitais būdais stengsitės ginti mažumų, kurioms ir yra skirtas Partnerystės įstatymas, teises?

– Noriu pasakyti, jog planų B, C, D yra. Vis dėlto tikiuosi, kad planas A pavyks.

Laisvės partija niekada neslėpė, kad jai yra svarbu Partnerystės įstatymą priimti, tai mes deklaravome nuo pat pradžių. Nuo tada, kai buvo steigiama partija, rinkimų kampanijos metu, kai diskutavome dėl jungimosi į valdančiąją koaliciją.

Anokia čia staigmena, visi žino, kad mes dalyvaujame dėl to, kad šitas pokytis įvyktų.

Tikiuosi ir jaučiu, palaikymas parlamente yra. Ir tarp koalicijos partnerių ir dalies opozicijos.

Tikiuosi viskas bus gerai, o kaip kaip realiai įvyks, pamatysime visai netrukus.

– Kokie galėtų būti planai B, C ir D?

– Net nenoriu apie tai nei diskutuoti, nei kalbėti ir tikrai nenoriu jų aktyvuoti. Nes tai yra ne tai, kaip tokie sprendimai turi būti priimami, diskutuojami ir aktualizuojami.

Tokie sprendimai turi būti priimami parlamente ir susitarus parlamentarams, galbūt ir kompromisą suradus, ką man atrodo, mes ir radome. Ir civilizuotai, gražiai, oriai, nepabijokime to žodžio, išspręstume trisdešimt metų nespręstą problemą.

Visiškas atsidarymas – po masinės vakcinacijos

– Kada verslui tikėtis visiško atlaisvinimo, ar to tikėtis jau nebeįmanoma ir, kaip girdima, turime susitaikyti gyventi su pokyčiais?

– Aš tikiuosi, kad įvykus sėkmingai masinei vakcinacijai Lietuvoje pilnai atsidarysime.

Gal laikysimės didesnių higienos standartų nei buvome įpratę, bet dabar jau turint vakciną ir vakcinuojantis, turint išmanius įrankius, tas pats galimybių pasas, manau, sugrįšime į didesnę laisvę ir nereikės gyventi karantine.

Tiesą sakant, manau, jog sprendimų priėmėjai turėtų daryti viską, kad šis karantinas atsilaisvintų. Tačiau būtent to prielaida yra sėkmingi skiepai ir kviečiu visus skiepytis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Londoniečiai leidžia laiką kavinėse

– Ar taip kaip žadėta, gegužės 24-ąją sulauksime galimybių paso?

– Teisinis pagrindas, tokios veiklos, kaip galimybių pasas, jau yra įteisintas.

Tai reiškia, jog mes taip pat galėsime koreguoti jo veiklą ir galbūt palaipsniui daugiau leisti. Aš to tikrai tikiuosi.

Kita, kalbamasi su savivaldybėmis, kaip užtikrinti testavimus žmonėms, kurie dar negali vakcinuotis, ir turėtų galimybę dalyvauti galimybių paso veiklose.

123rf.com nuotr./Skaitmeninis sveikatos pažymėjimas gali tapti išsigelbėjimu turizmo sektoriui

– Ministre, kodėl mokesčių mokėtojų pinigais turi būti apmokama galimybė lankytis kavinėse? Ponia Ingrida Šimonytė buvo sakiusi, kad galimybių pasas atsiras tada, kai atsiras galimybė masinei vakcinacijai. Visa tai turime, tad prašom skiepytis, o ne iš biudžeto pinigų darytis testą ir eiti į kavinę?

– Pritariu, skiepas yra daug geriau, jeigu yra galimybė, tai tikrai reikia skiepytis, tačiau kas dar neturi tokios galimybės, mes lygiateisiškumo kontekste privalome, siekdami lygių teisių ir galimybių, o ne privilegijų, organizuoti ir testavimo elementą.

Dabar mokesčių mokėtojai moka, tiesą sakant, 100 milijonų eurų tiems verslams, kurie yra sustabdyti tam, kad sustabdytume užsikrėtimų skaičių.

Tai šis testavimas mums kainuoja palyginus ašaras su tuo, kiek valstybė jau įdėjo pinigų į pagalbą verslui.

neatmetu galimybės, jog testo galiojimo laiką plėsime

– Ar nemanote, kad yra šiek tiek kvaila taikyti 24 valandų atlikto testo galiojimo ribą? Iš esmės po neigiamo testo rezultato, tu jau gali turėti teigiamą.

– Taip, trūkumų yra, bet niekas geriau nesugalvojo. Testo veikimo laikas yra priimtas, sakykime, toks konservatyvus ir dėl dar pakankamai rimtos epidemiologinės situacijos.

Tačiau aš neatmetu galimybės, jog testo galiojimo laiką plėsime.

Bazinis pasiūlymas buvo galvota apie 48 valandas, tačiau tai nėra įkalta į akmenį, tą galima pakeisti keičiantis epidemiologinei situacijai.

Politinių aktualijų laida „Išbandymas valdžia“ portale 15min transliuojama antradieniais.

VIDEO: Išbandymas valdžia: A.Armonaitė paaiškina, kodėl nusileido dėl partnerystės įstatymo ir kaip veiks galimybių pasas

Išbandymas valdžia: A.Armonaitė paaiškina, kodėl nusileido dėl partnerystės įstatymo ir kaip veiks galimybių pasas