Pirmadienio vakarą laidoje „LRT forumas“ ji tvirtino, kad ši iniciatyva turės keturis tikslus: suteikti gyventojams daugiau galimybių naudotis įvairiomis paslaugomis, sugrąžinti į veiklą verslą, plėsti testavimo apimtis jaunesnėse grupėse, kurios negali vakcinuotis bei kontroliuoti patį viruso plitimą.
„Apie tai yra paso idėja, jaučiu Vyriausybėje palaikymą šitai idėjai, jaučiu premjerės palaikymą ir tikiuosi, kad mums pavyks įgyvendinti ją“, – teigė ministrė.
A.Armonaitė: testai – ir vaistinėse, galiotų parą
Pasak jos, diskutuojant su Sveikatos apsaugos ministerija dar „kyla niuansų“ dėl to, kaip bus plečiamas testavimas, kadangi norint užtikrinti lygias galimybes visiems, valstybė turi apmokėti testavimąsi dėl COVID-19 visiems, be to, testo rezultatus turi vertinti ir įvesti į e.sveikatos sistemą ne bet kas, o sveikatos priežiūros specialistai.
„Tai reiškia, kad ribotas specialistų kiekis yra tam tikra problema savivaldybėms organizuoti testavimą. Mes ieškojome kelių kartu su sveikatos ministerija, kaip savivaldybėms leisti lanksčiau organizuoti šitą paslaugą, panašu, kad išjudėsime (...) Mes amžinai karantine negyvensime ir aš renkuosi ieškoti to sprendimo užuot kažkaip užsitęsusiai mąstyti“, – sakė A.Armonaitė.
Ministrė užsiminė, kad svarstoma, jog testai galėtų būti atliekami tiek savivaldybių mobiliuosiuose punktuose „arba vaistinėse“ už valstybės lėšas, tiek privačiose įstaigose, už gyventojų pinigus. Anot jos, šiuo metu siūloma, kad galimybių pase neigiamas testo rezultatas galiotų parą.
„Atsižvelgiant į tai, kad nėra itin gera epidemiologinė situacija, mes linkstame link 24 valandų galiojimo, bet neatmetame galimybės, kad gerėjant situacijai, mes tą galėtumėme pakeisti – niekas šiaip nėra įkalta, parašyta krauju“, – sakė ji.
Anot jos, realiai praktikoje pasas galėtų įsigalioti nuo gegužės pabaigos.
SAM viceministrė: galimybe reikia naudotis
Sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė laidoje teigė, kad galimybių pasas ir testavimo kaina yra „tokia maža“ lyginant subsidijomis verslui, kad „tikrai verta eiti galimybių paso keliu, o ne papildomų išmokų“.
„Mes, kaip SAM, sakome, kad tas vienintelis ir galutinis kelias išeiti iš situacijos ir grįžti į įprastą, normalų gyvenimą, yra vakcinacija. Bet puikiai suprantant, kad yra ne tik fizinė, bet ir psichinė sveikata, ir visuomenė jau daugiau negu metus vienokių ar kitokių karantino, ekstremalios situacijos, ar suvaržymų režimu gyvena – Jeigu mes turime galimybę, kai galime naudoti kitas priemones (...), be abejo, tą reikia daryt“, – sakė ji.
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė sakė, kad jos vadovaujama tarnyba kėlė klausimą dėl platesnių paslaugų užtikrinimo asmenims, kurie kol kas negali vakcinuotis, todėl, pasak jos, svarbu užtikrinti tiek skiepų, tiek ir testavimo prieinamumą pagal „geografinę ir socialinę padėtį“.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vadovė Rolanda Lingienė teigė, kad medikų kritikuojamas siūlymas suteikti galimybių pasą ir neigiamą testą turintiems asmenims kelia labai minimalią riziką virusui plisti. Tačiau ji ragino Vyriausybę bei verslą užtikrinti techninius sprendimus, kaip užtikrinti, kad unikalus asmeniui skiriamas QR kodas priklauso būtent jam, nes oro uostuose, pasak jos, fiksuota nemažai keleivių mėginimų apeiti sistemą.
Jos nuomone, testų įvedimas duos teigiamų rezultatų siekiant nustatyti sergančiuosius COVID-19 besimptome forma.
Pasą gautų ir turintieji antikūnų
Sveikatos viceministrė Ž.Simonaitytė pabrėžė, kad pagal svarstomą idėją, gyventojui tereikės parsisiųsti mobiliąją programėlę, kuri generuotų QR kodą iš e.sveikatos sistemos ir žmogus galės rodyti jį išmaniuoju telefonu ar turėti atsispausdinęs.
Anot jos, svarstoma, kad būtų leidžiami visi testai, tačiau pagrindu turėtų būti greitieji antigeno testai, kurių atsakymo reikia laukti apie 20 minučių. Taip pat žmonės galėtų testuotis ir privačiose sveikatos įstaigose, už savo lėšas, tiek ir savivaldybių mobiliuosiuose punktuose „atskira eilute“, taip pat Registrų centre parengus reikiamus technologinius sprendimus, galimybių pasas būtų suteikiamas ir turintiems COVID-19 antikūnų.
„Į galimybių pasą planuojame įvesti ir tuos vadinamus antikūnų testus, t.y. jei žmogus yra persirgę jau seniau, ar galbūt net nežinojo, kad sirgo, turi antikūnų, lygiai taip pat galės pasidaryti tuos testus, planuojame pasidarę technologinį sprendimą ir šią informaciją naudoti“, – tvirtino viceministrė.
Ji sako, kad didmeninė greitųjų antigeno testų kaina, už kurią juos perka valstybė, yra „eurai su centais“, bet į testavimosi kainą reikėtų įskaičiuoti ir sveikatos priežiūros specialistų paslaugas, nes tik jiems būtų leidžiama analizuoti rezultatus. Tuo metu tokio testo paslauga privačiose įstaigose, anot Ž.Simonaitytės, žmogui kainuoja 12–19 eurų. Ji sako, kad atsiradus paklausai, testų kaina galėtų kristi.
Ž.Simonaitytė užsiminė, kad galimybių paso koncepcija kuriama tik Lietuvai, bet kartu dėl jo bendro galiojimo kalbamasi su Latvija ir Estija, sukūrus Baltijos šalių burbulą.
Sprendimai – trečiadienį
Galimybių paso koncepciją Vyriausybė aptarė pirmadienį per neformalų ministrų pasitarimą, tikimasi dėl jo galutinai sutarti trečiadienį. Galimybių pasas Lietuvoje turėtų pradėti veikti anksčiau nei planuojamas Europos Sąjungos žaliasis sertifikatas, ateityje ketinama šias dvi sistemas integruoti.
Tačiau svarstant idėją, jai nepritarė Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pareiškusi, kad ES dokumentą tikintis turėti birželį, „nebėra tikslo skubinti lietuviško atitikmens“.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teigimu, tai būtų virtualus dokumentas, kurį galėtų gauti žmonės, pasiskiepiję nuo koronaviruso, įgiję imunitetą (persirgę COVID-19) arba gavę neigiamą testo rezultatą. Kiekvienu atveju asmeniui būtų suteiktas unikalus QR kodas, kuris leistų patvirtinti apie turimą imunitetą.
Ministerijos teigimu, toks pasas galėtų leisti teikti maitinimo paslaugas viduje, rengti didesnius renginius viduje ir lauke, laisvalaikio pramogas bei leistų paslaugų teikėjams rengti asmenines šventes, jei dalyvauja daugiau nei du namų ūkiai.