Laisvės partija laikoma viena realiausių daugiausia vietų Seime daugiamandatėje apygardoje iškovojusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) koalicijos partnerių.
Vis dėlto konservatyviojo flango politikai šioje partijoje nepalaiko tam tikrų Laisvės partijos idėjų. Nepaisant to, A.Armonaitė sako įsivaizduojanti bendrą darbą su TS-LKD.
„Mes negalime būti patys sau vieni faini, jeigu norime iš tikrųjų įgyvendinti idėjas. Tai mums reikės su kažkuo dirbti“, – interviu 15min sakė ji.
Pokalbio su A.Armonaite įrašą žiūrėkite čia:
Norėtų dirbti daugumoje
– Per šią porinkiminę savaitę emocijos šiek tiek susigulėjo. Kokios jos? Kaip vertinate tai, kas įvyko spalio 11-ąją?
– Labai džiaugiuosi mūsų Laisvės partijos rezultatu ir pasitikėjimu, kurį žmonės parodė. Tačiau labai daug džiaugtis laiko nebuvo, nes iš karto pradėjome ruoštis antram turui – net 12 antrų turų.
Tai ne toks rezultatas, koks aš jaučiau, kad gali būti. 12 antrų turų mes ne visai tikėjomės. Mes galvojome, kad galbūt bus mažiau. Ir dabar daug darbo.
Taip pat turime, aišku, ką pagalvoti apie ateitį: kokias idėjas kelti iš karto, kaip imtis tų pokyčių Lietuvai.
– Kad ir kaip dešiniosios partijos besikratytų kalbų apie galimą bendrą darbą koalicijoje, kaip bežiūrėsi, konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija vis dėlto yra realiausi partneriai. Kas lemtų, kad nesijungtumėte į tokią koaliciją, jeigu ji būtų formuojama?
– Nežinau, sunku pasakyti. Aš norėčiau kažkaip pozityviai žiūrėti.
Tikiuosi, kad antrame ture daug žmonių dalyvaus, balsuos už Laisvės partiją, mūsų svoris bus didesnis Seime ir tada mes turėsime tvirtesnį balsą.
Laisvės partija susikūrė tam, kad imtųsi darbo, imtųsi pokyčių ir aš norėčiau, kad mes dalyvautumėme valdančiojoje daugumoje. Tačiau, žinoma, visas kelias dar nenueitas.
– Sakėte, kad Laisvės partija neatsitrauks nuo savo tam tikrų principinių programinių nuostatų.
Dalis konservatorių, kurie regimi kaip jūsų partneriai, iš karto sako „ne“ tos pačios lyties santuokų įteisinimui, kanapių legalizavimui rekreaciniais tikslais. Kiek esate lankstūs nusileisti?
– Lankstūs turi būti visi, kas dalyvauja valdančiojoje daugumoje. Kaip sakiau, ir aš taip manau, Laisvės partija sielos už postus nepardavinės. Mes sieksime tų idėjų įgyvendinimo.
Tačiau tam yra būtina, kad mūsų būtų daugiau. Būtina. Aštuoni žmonės yra puiku, bet būtina, kad Laisvės partijos žmonių būtų daugiau.
Tai dabar apie tas raudonas linijas aš nežinau, ar reikia kalbėti. Tebūnie žmonės, kurie nepritaria, sako „ne“, o pasižiūrėsime, kaip bus.
Tai dabar apie tas raudonas linijas aš nežinau, ar reikia kalbėti. Tebūnie žmonės, kurie nepritaria, sako „ne“, o pasižiūrėsime, kaip bus.
– Bet kiek jums pakeliui su konservatyviojo TS-LKD flango atstovais, kurių nuomonė kardinaliai skiriasi nuo jūsų deklaruojamų nuostatų?
– Aš manau, kad, pavyzdžiui, dėl kokio nacionalinio saugumo, užsienio politikos mes galime puikiai susitarti.
Dėl ekonominių klausimų, matyt, gali būti įvairių nuomonių. Bet irgi, matyt, tam tikrose racionalumo ribose galima kalbėtis.
Dėl žmogaus teisių – Laisvės partijai tai yra vienas iš prioritetų. Top 3 prioritetas ir daugybė žmonių už mus dėl to balsavo.
Dėl to mes sieksime tų savo nuostatų įgyvendinimo ir, aš manau, ką aš girdžiu ir kokius signalus iš tikrųjų siunčia Ingrida Šimonytė, kad toje komandoje bus palaikymo ir šioms idėjoms. Jeigu bus, manau, kad puiku.
– Bet Laurynas Kasčiūnas, Paulius Saudargas, Žygimantas Pavilionis, Audronius Ažubalis – daugybę galėčiau vardinti žmonių, kurie sako tikrai tvirtai „ne“.
– Bet čia jau nebe mano reikalas tai yra. Čia jau jų reikalas.
– Bet ar jūs matytumėte bendrą darbą su šiais žmonėmis?
– Aš noriu pasakyti, kad mes norėtume įgyvendinti tas idėjas, ir mes negalime būti patys sau vieni faini, jeigu norime iš tikrųjų įgyvendinti idėjas. Tai mums reikės su kažkuo dirbti.
Mes negalime būti patys sau vieni faini, jeigu norime iš tikrųjų įgyvendinti idėjas. Tai mums reikės su kažkuo dirbti.
Kada baigsis antras turas, kada paaiškės rezultatai, kas iš tikrųjų laimėjo rinkimus, kas turės iniciatyvos teisę formuoti koaliciją, tada ir bus kalbama.
Derybų jokių nėra. Jokių nėra derybų.
Išskiria agroliberalus
– Ar nebūtų jums sunku dirbti su Liberalų sąjūdžiu, iš kurio po „MG Baltic“ skandalo pasitraukėte, nes negalėjote dirbti su tuomet buvusiais artimais bendražygiais? Kaip dabar įsivaizduotumėte bendrą darbą?
– Tai mes nebūtume vienoje partijoje. Kaip ir su L.Kasčiūnu nebūtume vienoje partijoje, taip ir su Liberalų sąjūdžiu.
Tai yra skirtingos organizacijos. Tačiau intuityviai jaučiu, kad su dalimi tos frakcijos būtų galima gana lengvai rasti bendraminčių.
Kita frakcijos dalis tradiciškai ten yra, kaip Eugenijus Gentvilas vadina meiliai, agroliberalai. Tai ten, aišku, daugiau skiriasi. Tiesą sakant, labai skiriasi.
– Bet su jais irgi matytumėte galimybių dirbti?
– Aš nenoriu pasakyti dabar nei taip, nei ne. Todėl, kad iš mano pusės tai būtų labai neatsakinga.
Reikia, kad pasibaigtų antras rinkimų turas ir mes matytume, kas formuoja koaliciją, kam pavyksta.
Laisvės partija nori įgyvendinti pokyčius, mes norime juos įgyvendinti. Jeigu būtų tokia galimybė dalyvauti valdančiojoje daugumoje, mes ją tikrai svarstysime.
Kokios sritys svarbiausios?
– Jeigu pakreiptume akis į kitą politinio spektro pusę – į kairę, ten pamatysime Darbo partiją, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP).
Su „valstiečiais“ kaip ir viskas aišku – regis, patologiškai vieni kitų nemėgstate ir jau iš karto sakote „ne“ bendram galimam darbui.
O kaip Laisvės partija matytų save bendroje koalicijoje su Darbo partija ir LSDP?
– Aš dėl „valstiečių“ dar trumpai. Mes ne tik, kad nemėgstame – čia taip pasakėte, tarsi personalijos, iš tikrųjų tai yra tiesiog priešingos politinės pažiūros visur: ar tai būtų ekonomika, ar tai būtų žmogaus teisės, net iš dalies ir užsienio politika.
Tai čia jau natūralu. Ir gerai, žmonės turi skirtingų nuomonių, tam ir yra demokratija. Kas čia dabar bus, kad visi vienodai galvos?
Su kitomis partijomis tai, žinote, ne Laisvės partija tikriausiai laimės rinkimus, nors labai man to norėtųsi.
Mes gerai pasirodėme, bet konstitucinės daugumos neturėsime.
Tai kas jau, kaip sakant, turės tą iniciatyvos teisę formuoti koaliciją, tas ir rinksis koalicijos partnerius.
Aš šalia socialdemokratų iš tikrųjų sėdėjau Seime gana ilgai ir matau daug bendrumo, kur mes galėtume susitarti įvairiais svarbiais klausimais. Tačiau, žinoma, čia jau yra kiti dalykai.
– Sakėte, kad nenorite kol kas brėžti raudonų linijų, bet vis tiek, matyt, yra tam tikri principiniai, kertiniai dalykai, dėl kurių Laisvės partija į kompromisus tikrai neitų. Ar galėtumėte kelis tuos esminius dalykus įvardyti?
– Aš gal jokių sąlygų dabar nekelsiu. Aš tiesiog galiu pasakyti, ką mes norėtume įgyvendinti ir ką tikrai sieksime įgyvendinti.
Tai pirmiausia švietimas mums yra prioritetas ir mes norėtume įgyvendinti pokyčius mokykloje ir turinio prasme, ir mokytojų rengimo prasme bei sukurti planą, kaip į ateitį finansuoti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą bent 3 proc. BVP ateityje.
Tai yra milžiniški pinigai, tam reikia sutarimo. Mes to norime siekti.
Antras dalykas yra, žinoma, skaitmeninė valstybė. Per daug praleista, galbūt per daug pramiegota ar kažkur į šoną nueita.
Norime daugiau išmanių sprendimų: ar tai būtų valstybės valdymas, pagalba verslui ir panašiai. Čia, manau, sutaria visi, tik reikia politinės lyderystės.
Na, ir, žinoma, yra žmogaus teisių klausimai, kurie mums yra labai labai svarbūs.
Tai yra ir LGBT partnerystė, ir dekriminalizavimas nedidelio kiekio psichoaktyvių medžiagų, kad mes jaunimo nekištume į kalėjimą, kad neužkirstume jiems karjeros ateityje. Nes šiuo metu yra tokios pasekmės, jeigu žiūri į Baudžiamąjį kodeksą.
Tai štai tokie keli dalykai, kuriuos aš taip išvardijau. Mes norime tai įgyvendinti.
Norime, aišku, daugiau įgyvendinti. Bet mes sieksime šitų dalykų įgyvendinimo.
Tačiau aš jokių sąlygų dabar negaliu niekam kelti, nes nevyksta jokių derybų ir vyksta rinkimai.
Tačiau aš jokių sąlygų dabar negaliu niekam kelti, nes nevyksta jokių derybų ir vyksta rinkimai.
– Sritis įvardijote. Tai ar pagal jas ir būtų tos ministerijos, į kurias norėtumėte pretenduoti, jeigu dalyvautumėte formuojamoje Vyriausybėje?
– Yra čia tokių politikų, kur jau pasisakė, kur labai nori dalyvauti.
Mes, kai kalbėsimės dėl Vyriausybės, tai tada ir kalbėsimės dėl tikslų pirmiausiai, turinio, ką norime įgyvendinti. O tada bus kalbama, kaip norime įgyvendinti.
Tos ministerijų kėdės jau yra tas kaip... Tai štai.
– Bet gal pasakytumėte, kurias ministerijas matytumėte kaip tokias, kurių labiausiai siektumėte?
– Natūralu, pagal tas sritis, kurias aš išsakiau. Tačiau mes savo komandoje turime ir kitų sričių specialistų, ir taip pat politikų ir politinių tikslų.
Natūralu, kad švietimo sritis mums yra svarbi. Ekonomikos sritis mums yra svarbi. Tačiau pokyčių Lietuvai reikia ir kitose srityse.
Tikisi puikių santykių su G.Nausėda
– Sakote, kad partija turi daug specialistų, bet iš tiesų didžiojoje politikoje dauguma jų yra visiški naujokai. Iš daugiamandatėje apygardoje nuo jūsų partijos jau išrinktų politikų nė vienas neturi patirties didžiojoje politikoje, išskyrus jus. Kai kurie jų dirba Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.
Ar toks būrys naujokų, atėjusių į Seimą, nebus tam tikra problema?
– Aš tai manau, kad labai gerai, jog neturi žmonės patirties didžiojoje politikoje, kad yra dar vis vedami nuoširdžių intencijų ir tikslų.
Aš ir pati, atrodo, štai, ketverius metus esu Seime, tačiau nuolatos mane kas nors vis dar sugeba nustebinti šitame politiniame lauke.
Tai mes kažkaip stengsimės susitelkti į savo tikslus, kad mūsų niekas neišmuštų iš vėžių.
– Be jokios abejonės, jums, kaip būsimai parlamentinei partijai, teks palaikyti santykius su prezidentu Gitanu Nausėda. Iki šiol, panašu, jūsų nuomonės tam tikrais klausimais diametraliai skyrėsi, tarkime, vėlgi nuo tos pačios lyties asmenų santykių įteisinimo iki to, kas turėtų ar neturėtų būti Lukiškių aikštėje.
Kaip įsivaizduojate bendravimą su prezidentu? Ar nebijote, kad jis gali būti šiek tiek komplikuotas dėl nederančių nuomonių?
– Aš tikiuosi, kad mūsų santykiai bus puikūs.
Aš matau prezidentūros darbą dabar dirbdama Seime ir kiek, pavyzdžiui, tikrai neadekvačių įstatymų jie vetavo. Tai mūsų požiūriai toje vietoje sutampa.
Taip, gal kai kuriais keliais klausimais, kuriuos jūs išvardijote, yra skirtumų. Tačiau vėlgi tai yra natūralu. Aš tiesiog tikiuosi prezidento palaikymo pokyčiams Lietuvoje.
Aš tiesiog tikiuosi prezidento palaikymo pokyčiams Lietuvoje.
Aš esu, žinoma, dar iki jam tampant prezidentu klausiusi jo, kaip ekonomisto, įžvalgų. Man atrodo, daug racionalių dalykų mūsų prezidentas turi savo nuostatose.
Kartu, tikiuosi, dirbsime ir daugiau žiūrėsime, kur mes panašiai matome, o ne kur skiriamės.
Įsitikinimų keisti neplanuoja
– Nemaža dalis mūsų šalies gyventojų, sakykime, realiai bijo jūsų partijos. Kad vos ateisite į valdžią, kitą rytą žmonės atsibus ir Lietuvos nebepažins, jų akimis, blogąja prasme.
Štai, bus įteisintos tos pačios lyties asmenų santuokos, kas, dalies žmonių nuomone, reiškia, kad grius tradicinės šeimos institutas, vaikams bus sekamos pasakos apie du princus, visi už kampo rūkys žolę, Lukiškių aikštėje, kitose istorinės atminties vietose bus pilami paplūdimiai ar vyks, dalies visuomenės akimis, kitokios šventvagystės.
Kaip čia viską žmonėms paaiškintumėte ir ar iš tiesų toks vaizdas gali būti Laisvės partijai šiek tiek pabuvus valdžioje?
– Jūs taip suformulavote, kad tarsi daugelis Lietuvos žmonių. Man atrodo, kad tai yra Ramūno Karbauskio ir įvairių radikalų – ar tai tolimoje dešinėje, sakykime, kažkokie gąsdinimai ir manipuliavimas žmonėmis.
Liberalios partijos Vakaruose tos, kurios yra sėkmingos, jos yra drąsios, kalba apie įvairovę, pagarbą žmogui, apie tai, kad mes turime pozityviai žiūrėti į politiką ir siūlyti pozityvius sprendimus, orientuotus į ateitį.
Apie tai yra Laisvės partija. Ir mūsų programinės nuostatos, net ir tos, kurias jūs išvardijote, – yra daugybė mokslinių argumentų, kodėl tai svarbu.
Vakarų visuomenėse ta diskusija vyksta jau ilgai, pas mus gal dar ne taip ilgai. Tačiau sprendimų reikia šiandien, nes jau daugybė žmonių kenčia dėl to, kad nėra teisinių pokyčių.
Tai aš noriu nuraminti visus Lietuvos žmones – na, ne visus, bet tuos, kurie galbūt galvoja, kad čia bus Sodoma ir Gomora.
Laisvės partija myli Lietuvą ir mes norime, kad visi Lietuvoje jaustųsi gerai, kad galėtų džiaugtis savo gyvenimu ir būti savimi.
– Gabrielius Landsbergis kalba apie tai, kad naujojoje koalicijoje reikėtų atsižvelgti ir į už kitas partijas balsavusius rinkėjus: „darbiečių“, socialdemokratų, „valstiečių“. Kaip tą atsižvelgimą įsivaizduojate?
– Nežinau, čia Gabrieliaus mintis. Pirmiausia mes, žinoma, norime įgyvendinti pokyčius, dėl kurių žmonės už mus balsavo.
Yra kažkokia priežastis, kodėl 105 tūkstančiai 323 ir daugiau žmonių balsavo už Laisvės partiją. Išdrįso balsuoti tada, kada visi netikėjo, jog Laisvės partija bus tokia matoma.
Tai mums yra svarbu jų nuomonė, aišku.
Bendrai, matyt, mes visgi suprantame, kad Lietuvoje yra įvairiai mąstančių žmonių ir mes turime matyti ir juos.
Tačiau vėlgi demokratija veikia taip, kad tie, kurių partijos patenka, tarkime, į valdančiąją daugumą, turi galimybę įgyvendinti savo programą. Natūralu, pagal savo įsitikinimus tą ir daro.
Demokratija veikia taip, kad tie, kurių partijos patenka, tarkime, į valdančiąją daugumą, turi galimybę įgyvendinti savo programą. Natūralu, pagal savo įsitikinimus tą ir daro.
Aš neplanuoju keisti savo įsitikinimų ar atstovauti kažkokiems kitiems įsitikinimams, priešingiems įsitikinimams. Aš to neplanuoju.
Tačiau, žinoma, kad reikia visuomenėje siekti sutarimo, jos neskaldyti ir nelaužyti vieni kitiems rankų.
– Kurioje pozicijoje bedirbtumėte, kokie pirmieji jūsų partijos darbai Seime?
– Iš tikrųjų labai svarbu, matyt, yra pradėti ruoštis naujam referendumui dėl daugybinės pilietybės.
Geras, matyt, rezultatas buvo anas, bet tik geras, ne puikus ta prasme, kad nepavyko įteisinti daugybinės pilietybės.
Tai reikia susitarimo tiek tarp koalicijos partnerių, kad mes dirbame dabar vieningai dėl to ir pradedame ruoštis referendumui. Aš matyčiau galbūt tokį vieną iš pirmųjų darbų.
Na, ir, žinoma, švietimas. Yra nuolat atnaujinamos programos ir dabar vyksta programų atnaujinimas. Reikia kuo greičiau priimti sprendimus. Čia, aišku, ne Seime jie yra, o Vyriausybėje pirmiausiai.
Žmogaus teisių srityje taip pat, kaip ir mūsų kandidatai yra anksčiau pasisakę, aš pritariu, kad reikia ir partnerystės įstatymo, ir kitų dalykų.
Žmogaus teisių srityje taip pat, kaip ir mūsų kandidatai yra anksčiau pasisakę, aš pritariu, kad reikia ir partnerystės įstatymo, ir kitų dalykų.
Siūlo nepanikuoti
– Vyriausybė pateikė kitų metų valstybės biudžeto projektą. Gyvensime į skolą – planuojamas 5 procentų deficitas. Jūsų opozicijos draugai konservatoriai svarsto, kad gali tekti veržtis diržus kitąmet ir vėliau.
Ką jūs apie tai manote ir kaip jūs gyvenimą įsivaizduojate?
– Aš manau, kad būtų geriau, jog to deficito nebūtų. Tačiau mes turėjome uždarytą ekonomiką ir turime daug pinigų, kuriuos tiesiog išdalinome gatvėje. Tai dabar yra tokia situacija.
Aš norėčiau, kad biudžete kiek įmanoma turėtume labiau į ateitį orientuotus prioritetus, kad investicijų programose atsispindėtų ne tik amžinos statybos – investiciniai projektai, trunkantys nuo kokių 1998 metų, nes tokių yra, bet investicijos į žinias. Ir kiek mes galėtume dar šį biudžetą koreguoti pagal naujus prioritetus, būtų labai gerai.
Kitas dalykas, aš nemanau, kad reikia dramatizuoti dėl diržų veržimosi. Ekonomika kitais metais augs. Tikiuosi, kad mes neturėsime tų sprendimų, jog uždarysime vėl ekonomiką.
Aš esu šalininkė to, kad verslas veiktų, o mes kiek įmanoma vieni kitus saugotume, bet vis dėlto dirbtume ir valstybė funkcionuotų.
Tai aš siūlau nepanikuoti. Mes pasistengsime, kad viskas būtų gerai.
Tai aš siūlau nepanikuoti. Mes pasistengsime, kad viskas būtų gerai.
– Antroji koronaviruso banga jau čia. Pastarosiomis dienomis naujai užsikrėtusių skaičiai viršija rekordus. Koks jūsų planas situacijai suvaldyti? Vakarų Europa jau užsidaro.
– Iš tiesų reikia tą krizę valdyti labiau pasitelkiant epidemiologus. Dabar politikai spaudos konferencijose piarinasi.
Aš, žinoma, manau, kad politikai turi prisiimti atsakomybę už valdymą. Tačiau mes turėtume vis dėlto ir specialistus išgirsti, ne tik politikai, bet ir visuomenė, ir žiniasklaida, ir kiti.
Antras dalykas – testavimas. Mums visgi reikia užtikrinti, kad bus pakankamai apimčių testų, jog mes žinotume, koks yra lygis šito viruso šalyje.
Trečias dalykas – duomenys. Mes žinome duomenis tik apie susirgimus, bet mes nežinome apie besimptomius atvejus, apie amžių žmonių, apie kai kurias vietas ir taip toliau. Tie duomenys turi būti atviri, kad visuomenė žinotų.
Ketvirtas dalykas – dabar mes girdime, kad reikia gal trumpinti barų darbo laiką ir panašiai.
Tačiau yra išmanių sprendimų, kurie, pavyzdžiui, pritaikomi kitose šalyse ir nėra būtina per visą valstybę kirsti botagu.
Jeigu atsitinka atvejis vienoje kavinėje, tai ir fiksuokime, kad ten yra atvejis, o ne uždarinėkime visas kavines.
Juk kai vaikų darželyje įvyksta 14 atvejų, neuždarome visų valstybėje darželių, yra lokalizuojama.
Mano požiūris į šitą pandemiją yra toks.
Tačiau žmonės, politikai, žiniasklaida – mes visi turime suprasti, kad gali būti, jog mes gyvensime dar kurį laiką šitaip: su kaukėmis, su dezinfekciniu skysčiu šalia.
Mes negalime gyventi visą laiką karantino sąlygomis. Virusas yra šalia mūsų, bet mes privalome jau su šita nauja realybe susitaikyti, jo saugotis, bet išmokti gyventi su juo.
– Sakote, kad reikia atsižvelgti į specialistų, epidemiologų nuomonę. Dalis infektologų, epidemiologų sako, kad visgi reikia grįžti į karantiną, nes kitaip čia nieko nebus, situacija jau darosi nevaldoma.
– Žinote, aš galiu rasti kitų epidemiologų, kurie sako kitaip. Man atrodo, reikia racionaliai į viską žiūrėti.
Tą pirmą bangą Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus komanda valdė ir tuo metu priėmė sprendimus, pavyzdžiui, uždaryti mokyklas, kai tai atrodė būtina.
Aš irgi manau, kad atsižvelgiant į situaciją reikia galvoti, kaip elgtis.
Bet dabar jau, kai mes truputį žinome, kaip veikia visa tai, reikia stengtis išsaugoti ir darbo vietas, ir ekonomiką.