„Reikia, kad europiečiai nors kartą susitartų ir nelegalūs migrantai tiesiog būtų grąžinami į tas valstybes, iš kurių keliauja“, – teigia politikas ir priduria, kad kol kas Europa neturi lyderių, kurie taip pasakytų. Europos Komisija siūlo iki 2020 m. sukurti tarptautines ES sienų apsaugos pajėgas iš 10 tūkst. pareigūnų. „Mes sveikiname tokį sprendimą“, – sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
FRONTEX su centrine būstine Varšuvoje buvo įkurta 2005 m., tačiau tuomet jos svarbiausias uždavinys tebuvo koordinuoti ES šalių narių veiksmus sienų apsaugos srityje. Dėl 2015–2016 m. migrantų krizės FRONTEX mandatas išplėstas, ir 2016 m. spalį ji tapo visaverte agentūra, atsakinga už Šengeno zonos išorės sienų kontrolę.
Palaipsniui, atsižvelgiant į nelegalios migracijos keliamus iššūkius, didintas FRONTEX finansavimas ir darbuotojų skaičius – planuojama, kad iki 2020 m. jis turėtų pasiekti tūkstantį pareigūnų.
Neseniai Europos Komisija pateikė siūlymą dar sustiprinti FRONTEX veiklą ir iki 2020 m. sukurti tarptautines ES sienų apsaugos pajėgas iš 10 tūkst. pareigūnų.
Spalio 11–12 d. šis klausimas svarstytas ES Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos susitikime, kuriame dalyvavo ir E. Misiūnas. Jis portalui LRT.lt sako, jog visos šalys Taryboje sutarė, kad FRONTEX turėtų būti stiprinama, nes matomos sienų apsaugos spragos, agentūrai trūksta pajėgumų.
Komisijos siūlymą sveikina ne visi
„Lietuvos pozicija panaši į kitų ES šalių: mes sveikiname tokį sprendimą, tikrai prisidėsime ir dalyvausime“, – sako ministras. Visgi, pasak jo, Lietuvai, kaip ir kitoms ES šalims, klausimų kyla dėl planuojamo pareigūnų skaičiaus, kuris kol kas atrodo „iš piršto laužtas“ ir turėtų būti tikslinamas (galbūt mažinamas), atlikus išsamesnę analizę. Be to, Lietuva siekia, kad šių pajėgų kūrimas būtų visiškai finansuojamas bendromis ES lėšomis, neužkraunant papildomos finansinės naštos nacionaliniams biudžetams.
Praėjusią savaitę Vienoje apie migracijos iššūkius ir išorės sienų stiprinimą diskutavo ir ES šalių parlamentarai, tarp jų – ir A.Ažubalis. Jis stebisi, kad iki šiol daugelis ES valstybių narių žiūri „per rožinius akinius“ į imigraciją, neskirstydamos jos į legalią ir nelegalią. Anot parlamentaro, dažnai naudojamas argumentas, kad, nepriėmę migrantų prarastume Europos sielą, yra jautrus ir gerai skamba, bet neturi nieko bendra su realybe.
O realybė, A.Ažubalio įsitikinimu, yra tokia, kad Europa savo sienų nesaugo. „Turime bendrą Šengeno tvarką, turime savo nacionalines tvarkas, vadinasi, turime padaryti Europos vartus tokius, kad jie būtų teisėti, bet kartu ir kontroliuojami. Šiuo atveju tos kontrolės mažai“, – sako Seimo narys.
Jo teigimu, papildomų FRONTEX pajėgų kūrimas kainuotų apie 12 mlrd. eurų, į šią sumą įskaičiuojant ir jų veiklai reikalingos technikos (laivų, lėktuvų ir kt.) pirkimą. „Europos Komisija, atrodo, gyvena Briuselio burbule“, – sako A.Ažubalis. Pasak jo, kai šalys narės akcentuoja nacionalinį suverenitetą saugant savo sienas, Komisija sako: „Nusiraminkite, skirsime daugiau pinigų, ir visi bus laimingi“. Tačiau pirmiausia turime žinoti, kam skirsime tuos pinigus.
Gelbėjimo, o ne sienų apsaugos tarnyba?
A.Ažubalis teigia, kad esminis klausimas – ką darys tie papildomi žmonės, kaip jie saugos Europos sienas. Jis perspėja, kad FRONTEX rizikuoja pakartoti operacijos „Sofija“ patirtį.
2015 m. birželį pradėta ES karinių jūrų pajėgų operacija „Sofija“, kurioje dalyvavo ir Lietuva, buvo skirta išardyti vadinamosios „žmonių kontrabandos“ (nelegalaus asmenų gabenimo per sieną) tinklus Viduržemio jūroje. Tačiau, pasak A.Ažubalio ši operacija paradoksaliai virto nelegalių migrantų gabenimo įrankiu.
„Jie mato kiaurus plaustus, susodina jais plaukusius žmones į savo laivus ir atplukdo į Maltą, Italiją, Ispaniją, Graikiją. O kas tuos plaustus ruošia, kas iš jų užsidirba pinigus? „Žmonių kontrabanda“ užsiimantys asmenys ir grupuotės“, – aiškina A.Ažubalis.
Pasak jo, tai stiprina ir traukos efektą, nes nelegalūs migrantai ir juos plukdantys žmonės žino, jog tereikia išplaukti į jūrą, o jau ten europiečiai juos išgelbės ir nugabens į ES.
Anot E.Misiūno, ši problema gerai žinoma. Migracijos piko metu, 2015–2016 m. „žmonės, pradėdami plaukti jūroje, specialiai pradurdavo savo valtis ir imdavo „tarsi“ skęsti. Nevyriausybinės organizacijos puldavo juos gelbėti, o gelbėtojai nuplukdydavo į Turkiją, Graikiją, Italiją“, – pasakoja ministras.
Jo teigimu, imtasi įvairių poveikio priemonių, nevyriausybinėms organizacijoms uždrausta taip elgtis, ir ne viena ES šalis yra pareiškusi, kad tokių laivelių su nelegaliais migrantais nepriims.
Turimų pajėgų nepakanka
E.Misiūnas pabrėžia, kad ES stiprina nelegalios imigracijos per Viduržemio jūrą prevenciją, bendradarbiauja su Libija ir kitomis Afrikos šalimis. Tai, pasak jo, duoda rezultatų: migracijos mastai sumažėjo, situacija kontroliuojama.
„Bet galėčiau ir paprieštarauti Seimo nariui“, – sako ministras. Jo įsitikinimu, FRONTEX su savo dabartinėmis pajėgomis iš tiesų neturi galimybių efektyviai reaguoti, jei ir vėl susidarytų situacija, panaši į tą, kokia buvo 2016 m.
“Kai ES sieną kerta šimtai tūkstančių migrantų, šalys narės, į kurias jie pirmiausia atvyksta (pvz., Graikija ar Italija) tikrai neturi jokių galimybių sustabdyti to srauto, o FRONTEX irgi tik bejėgiškai konstatuoja situaciją, bet paveikti ar pakeisti jos negali“ – portalui LRT.lt aiškina E. Misiūnas. Jo nuomone, jeigu ES šalys narės susitartų, papildomas pareigūnų skaičius tikrai sustiprintų FRONTEX sausumos ir ypač jūros sienų stebėjimo pajėgumus.
Plukdyti atgal
„Kas, kad turėsi daug žmonių ir technikos – turi turėti politinės valios, kad žinotum, kam juos naudosi“, – oponuoja A.Ažubalis. Jis nesako, kad, matydami jūroje skęstančius žmones, FRONTEX pareigūnai turėtų jų negelbėti – tiek jis, tiek E.Misiūnas primena, kad gelbėti skęstančius įpareigoja ne tik žmogiškumas, bet ir tarptautinės jūrų teisės normos.
Tačiau, pasak A.Ažubalio, „reikia politinės valios, kad europiečiai nors kartą susitartų, ir nelegalūs migrantai tiesiog būtų grąžinami į tas valstybes, iš kurių keliauja“. Ir jau ten, parlamentaro nuomone, turėtų būti aiškinamasi, kurie iš jų gali legaliai patekti į Europą kaip pabėgėliai, o kurie – ne. „Jei Libija nesusitvarko su savo pakrantėmis, ji turi juos ir priimti“, – tvirtina Seimo narys ir priduria, kad šiuo metu Europoje, jo nuomone, „nėra lyderių, kurie gebėtų tai pasakyti“.
Tuo tarpu E.Misiūnas pastebi, kad nėra taip lengva nelegalius migrantus nuplukdyti atgal į Afriką, nes ir ten juos nebūtinai nori priimti, o pasieniečiai gali vėl išsiųsti atgal.
Visgi ir A.Ažubalis, ir E.Misiūnas sutaria, kad problemą padėtų spręsti Europos Komisijos siūlymas ES lėšomis Šiaurės Afrikos šalyse steigti migrantų priėmimo centrus. Į juos (vietoje ES šalių) galėtų būti plukdomi Viduržemio jūroje išgelbėti ar sulaikyti migrantai. Ten ir būtų atliekamos patikros bei kitos imigracijos procedūros. Žmonės, kurie atitinka reikalavimus gauti pabėgėlio statusą, iš ten būtų perkeliami į ES, o nelegalūs ekonominiai migrantai grąžinami namo.
Pasak ministro, numatyta, kad FRONTEX pareigūnai gali dirbti ir trečiosiose šalyse, tad dalis dabartinių ar naujų, papildomų pajėgų galėtų būti dislokuojamos tokiose migrantų platformose. A.Ažubalio įsitikinimu, būtų geriau, jei tikruosius karo pabėgėlius nuo nelegalių ekonominių migrantų pavyktų atskirti ne Lampedūzos saloje, o kur nors netoli Tripolio.
Žinoma, tam būtina, kad trečiosios šalys sutiktų tokias migrantų platformas „įsileisti“, o kol kas jos nelinkusios šiai idėjai pritarti. Penktadienį Libijos užsienio reikalų ministras Mohamedas al Taheras Siala interviu Austrijos laikraščiui „Die Presse“ pareiškė, kad „visos Šiaurės šalys atmeta šį pasiūlymą – Tunisas, Alžyras, Marokas ir Libija taip pat“.
Iš Europos nelegalius migrantus grąžinti nelengva
Ir E.Misiūnas, ir A.Ažubalis sutaria, kad kol kas nelegalių migrantų grąžinimas iš ES vyksta per vangiai ir jį reikėtų spartinti. Ministro žiniomis, kasmet iš ES išsiunčiama tūkstančiai nelegalių imigrantų. Tačiau, nors absoliutūs skaičiai atrodo dideli, jie tesudaro kelis procentus nuo visų atvykėlių. O nelegalių ekonominių migrantų, kurie neturi pagrindo gauti pabėgėlių statusą ir turėtų būti grąžinami į trečiąsias šalis, pasak E.Misiūno, yra apie 50–70 proc.
A.Ažubalis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu vien Vokietijoje yra apie 1,5 mln. nelegalių imigrantų, dėl kurių priimtas sprendimas deportuoti. Tačiau priverstinio grąžinimo namo jie vis dar „laukia“, nes kyla klausimų dėl gabenimo procedūrų, finansinių iššūkių.
Seimo nario nuomone, jei FRONTEX būtų nupirkti keli lėktuvai, juos galima būtų naudoti nelegalių imigrantų grąžinimui. Jis primena, kad panašiai dešimto dešimtmečio viduryje iš Jungtinių Tautų skiriamų lėšų Lietuva samdydavo didelius keleivinius lėktuvus, kuriais deportuodavo šalyje sulaikytus nelegalius pabėgėlius iš Pakistano ar Šri Lankos.
O E.Misiūnas aiškina, kad, norint turėti aukštus grąžinimo rodiklius, kokius, pvz., turi Lietuva, pirmiausia būtina turėti gerus santykius arba bent jau veikiančias sutartis su trečiosiomis šalimis. Tai galioja tiek Viduržemio jūroje sulaikytų ar išgelbėtų laivelių atžvilgiu, tiek deportuojant jau ES esančius nelegalius migrantus.
Ministras pasakoja, kad kasmet į Lietuvą per sieną su Baltarusija atvyksta (mūsų šalies mastu) nemažai nelegalių migrantų iš Vietnamo ar kitų šalių. Bet apie 90 proc. jų Lietuva grąžina, nes Baltarusija sutinka juos priimti ir išsiųsti atgal. Pasak ministro, ES irgi ieško galimybių sudaryti sutartis su trečiosiomis (pirmiausia – Afrikos) šalimis.
