„Aš manau, kad Maskvos arbitražas kaip teisinė institucija priėmė teisingą sprendimą, nes realiai nusprendė, kad teismai neturi jurisdikcijos spręsti klausimą prieš valstybę. To buvo galima tikėtis“, – BNS sakė advokatų profesinės bendrijos „Fort“ advokatas Andrius Bambalas.
Anot jo, V.Antonovas tikriausiai toliau norės bylinėtis su Lietuva ir labiausiai tikėtina, kad ieškinį prieš Lietuvą jis pateiks Stokholmo Prekybos rūmų arbitražui.
„Tai savaime nereiškia, kad Maskvos arbitražas atmetė ieškinį kaip nepagrįstą – teismas sprendė, ar jis gali spręsti ginčą. Tai nereiškia, kad Antonovui yra užkirstas kelias kituose teismuose. Aš net neabejoju, kad jis toliau bylinėsis. Jis mano, kad jo teisės buvo pažeistos“, – teigė A.Bamblas.
Penktadienį Maskvos arbitražas nutraukė V.Antonovo inicijuotą bylą prieš Lietuvą. Anksčiau šią savaitę teismas paskelbė ieškinio nagrinėjimo pertrauką, kad galėtų susipažinti su V.Antonovo nuostata dėl Lietuvos prašymo palikti ieškinį nenagrinėtą arba jo nagrinėjimą nutraukti. V.Antonovo atstovas prieštaravo dėl tokio Lietuvos prašymo.
Teisingumo ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus patarėjas Audris Kutrevičius BNS teigė, jog ministerija nekomentuos arbitražo sprendimo, nes nėra aiškios jo priežastys.
Ministerija rugsėjo pabaigoje teismui pranešė, kad pagal Lietuvos ir Rusijos sutartį dėl teisinės pagalbos ir bylų nagrinėjimo ginčas nepriklauso šio teismo jurisdikcijai ir turėtų būti sprendžiamas Lietuvos teismuose arba tarptautiniame arbitraže.
Lietuva byloje nedalyvavo, pasinaudodama valstybės imunitetu, kurį garantuoja tarptautinė teisė. Lietuvos vyriausybė laikosi pozicijos, kad Maskvos arbitražas neturi jurisdikcijos nagrinėti šios bylos.
Teisingumo ministerija rugpjūčio 12 dieną gavo 557 mln. eurų vertės V.Antonovo ieškinį prieš Lietuvą. Buvęs banko akcininkas Maskvos arbitražo teisme reikalauja iš Lietuvos 40,1 mlrd. rublių: 20,2 mlrd. rublių (281 mln. eurų) už patirtą turtinę žalą bei 19,9 mlrd. rublių (277 mln. eurų) – už žalą verslo reputacijai.
Kitas buvęs „Snoro“ akcininkas Raimondas Baranauskas prieš mėnesį interviu laikraščiui „Lietuvos rytas“ sakė, jog žada sekti V.Antonovo pavyzdžiu ir bylinėtis su Lietuva dėl kompensacijos už banko nacionalizavimą.
Didžiosios Britanijos teismai pernai nusprendė tuo metu Londone gyvenusius V.Antonovą ir R.Baranauską išduoti Lietuvai, tačiau pastarieji iš šios valstybės dingo ir dabar slapstosi Rusijoje.