– Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį sakė, kad reikėtų pradėti svarstyti nepaprastosios padėties atšaukimą, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sakė, kad Vyriausybė siūlymo iš naujo nustatyti nepaprastąją padėtį veikiausiai neteiks Seimui. Jūs sakėte, kad reikėtų svarstyti palikti galioti nepaprastąją padėtį. Tai Vyriausybė teiks ar neteiks prašymą Seimui nuo sausio 15 dienos iš naujo nustatyti nepaprastąją padėtį pasienyje?
– Pirmiausia Vidaus reikalų ministerija stebi situaciją ir nors skaičiai galbūt rodo, kad situacija lyg ir gerėja, bet tai yra statistika, tik skaičiai. Situacija tikrai taip nepasikeitė, kad grėsmės išnyko, hibridinė ataka tikrai tęsiasi.
Mes matome, kad šiuo metu apie 2 tūkst. neteisėtų migrantų yra Baltarusijos teritorijoje. Taip pat matome didžiulius srautus, kurie šiuo metu yra nukreipti į Latviją. Latvija šiuo metu patiria per savaitę apie 400 bandymų kirsti nelegaliai jų sieną. Taip pat matome prie Lenkijos sienos galbūt ne tokių didelių grupių, bet mažesnių grupių agresyvius veiksmus prieš Lenkijos pareigūnus. Taip pat matome Baltarusijos pareigūnų atitinkamus veiksmus apakinant Lenkijos pareigūnus.
Taip pat norim pažymėti, kad tie patys repatriaciniai skrydžiai iš Baltarusijos nebevyksta, ir tie 2 tūkst. žmonių, kurie yra toje teritorijoje, bet kada gali būti nukreipti.
Be to, turėtume vertinti visą bendrą kontekstą, tai yra situacija regione, tai yra tai, kas vyksta prie Ukrainos sienos, matome telkiamas Rusijos pajėgas ir galime tikėtis, kad tam tikri veiksmai, kurie prasidės prie Ukrainos sienos, gali būti koordinuojami su veiksmais prie Lietuvos pasienio – tam, kad Lietuvos pareigūnų visos pajėgos būtų užimtos, taip siekiant dėmesį nukreipti.
Juolab, turime informacijos kad ir Rusijos specialiosios tarnybos labai aktyviai dalyvauja, koordinuoja tuos veiksmus.