„Šis klausimas yra svarstomas, vyksta diskusijos ir, matyt, kažkoks sprendimas vienu ar kitu metu bus priimtas. Aš matau labai aiškiai, kad Baltarusijos režimas taip pat dalyvauja karo veiksmuose, vykdo hibridinę ataką su nelegaliais migrantais prieš Lietuvą. Aš manau, kad labai labai rimti argumentai yra svarstyti ir apie Baltarusijos įtraukimą“, – sakė ministrė, pirmadienį lankydamasi Lietuvos pasienyje su Baltarusija.
Pasak jos, siekiama sutarti „regioniniu ir netgi europiniu lygmeniu“.
„Čia yra mano asmeninė pozicija, ji yra principinga, bet, kaip suprantate, reikia rasti regioninių sutarimų ir tada imtis tų priemonių, kad jos būtų veiksmingos ir efektyvios“, – teigė A.Bilotaitė.
Neįleista keliolika Rusijos piliečių
Pirmadienį įsigaliojus griežtesnei Rusijos piliečių įleidimo tvarkai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas sakė, kad nuo vidurnakčio iki 9 val. ryto į Lietuvą neįleista 11 šios šalies piliečių, dauguma jų bandė vykti per Lietuvos-Rusijos pasienyje esantį Kybartų kontrolės punktą, kiti – per pasienį su Baltarusija.
Viena pilietė teigė esanti Kaliningrado srities gyventoja, bet nepateikė dokumentų dėl supaprastinto tranzito.
Latvijos kolegos, anot jo, pranešė, kad neįleistų Rusijos piliečių iki šio ryto nebuvo.
Anot A.Bilotaitės, sprendimą riboti Rusijos piliečių keliones Baltijos šalys ir Lenkija priėmė toliau stebint Rusijos karą prieš Ukrainą ir konstatavus, kad „Rusija kaip valstybė yra neprognozuojama, ji yra agresyvi“.
„Matome, kad trys ketvirtadaliai Rusijos piliečių palaiko šiuos Rusijos veiksmus. Tikrai nepriimtina, kad Rusijos piliečiai, kurie remia Rusijos karą, šiandien gali laisvai keliauti po pasaulį, Lietuvą, Europos Sąjungą. Tai yra ir saugumo aspektai, kadangi toks karo veiksmų rėmimas gali kelti grėsmes mūsų valstybės ir visos Europos Sąjungos saugumui“, – sakė A.Bilotaitė.
Ji taip pat sako besitikinti, kad šis regioninis sprendimas „taps įkvėpimu“ ir kitoms šalims ar net visai Europos Sąjungai.
„Aš labai tikiuosi, kad šis regioninis sprendimas bus įkvėpimas ir kitoms šalims, labai tikiuosi europinio sprendimo, nes tai, kas vyksta šiandien, man atrodo, reikalauja rimto atsako, viena iš tokių rimtų, veiksmingų priemonių yra būtent ribojimas Rusijos piliečiams atvykimo į ES“, – teigė ji.
Gali paaštrinti migrantų krizę
A.Bilotaitė tai pat informavo, kad artimiausiu metu bus rengiamas vidaus reikalų ministrų susitikimas aptarti valstybių bendrus veiksmus taikant ribojimus rusams.
Ji priminė, kad nuo pirmadienio bus įleidžiami tik Vyriausybės patvirtintus kriterijus atitinkantys asmenys: Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.
Anot ministrės, ilgalaikės vizos dažniausiai išduodamas dėl galimybės dirbti.
Taip pat Rusijos piliečiai toliau galės per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.
„Jei kalbėsime apie Rusijos piliečių srautus rugpjūčio mėnesį, galima paminėti, kad vidutiniškai per parą į Lietuvos respubliką atvykdavo 2,5 tūkst. asmenų, dauguma, 50 proc. šių asmenų, vyko pagal supaprastinto Kaliningrado tranzito schemą, – sakė VSAT vadas . – Visi likusieji – dauguma jų buvo krovininių transporto priemonių vairuotojai“.
Jo nuomone, minėtas sprendimas gali paaštrinti Minsko sukeltą migrantų krizę pasienyje.
„Manau, kad tokių rizikų tikrai bus, pirmiausia, neatmesčiau, kad situacija prie sienos su Baltarusija vėl paaštrės, kalbant apie neteisėtą migraciją, nes bet kokie politiniai sprendimai, daromi Lietuvoje ar Europos Sąjungoje, susilaukia kritikos ir neigiamų veiksmų iš mūsų rytinių kaimynų“, – kalbėjo R.Liubajevas.
Tikrina dviem etapais
Anot jo, patikrinimai pasienio kontrolės punktuose šiuo metu vyksta dviem etapais: pirmuoju Rusijos piliečiai tikrinami kartu su visais atvykstančiaisiais iš trečiųjų šalių, žiūrima, ar jie priklauso minėtoms išimtims, kai draudimai netaikomi, ir tokiu atveju yra įleidžiami į šalį.
„Jei asmuo kriterijų neatitinka, tokiu atveju asmuo siunčiamas į antros linijos patikrinimo procedūrą, kur jau pareigūnai papildomai individualiai vertina kiekvieno atvykstančio piliečio situaciją, priima sprendimą dėl jo įleidimo ar neįleidimo. Dažniausiai – neįleidimo motyvuojant, kad jis gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ir politikai, visuomenės sveikatai bei tarptautiniams santykiams“, – procedūras paaiškino R.Liubajevas.
Pasak VSAT vado, pareigūnai gali įleisti, pavyzdžiui, į giminaičio laidotuves atvykusius Rusijos piliečius, arba kai kuriais kitais atvejais dėl humanitarinių pagrindų, tačiau kiekvienu jų būtina pateikti įrodymus, nustatytus dokumentus.
Į Lietuvą įleidžiami tik turintieji D tipo ilgalaikes vizas, tuo metu turintieji C tipo vizas, anksčiau leidusias viešėti Lietuvoje 90 dienų per metus, kirsti sienos nebegali.
Norintieji įrodyti, kad yra persekiojami Rusijos valdžios, turi pateikti šaukimą į teismą, jo nutartį, arba panašius dokumentus iš policijos, tinka ir viešoje erdvėje išplatinta informacija.
Vertins požiūrį į karą
„Planuojama, kad pasieniečiai taip pat vertins kiekvieno atvykstančio piliečio požiūrį į karą Ukrainoje, tai bus taip pat vienas iš argumentų, kurio pagalba būtų priimamas sprendimas dėl asmens įleidimo arba neįleidimo“, – tvirtino jis.
R.Liubajevas sako, jog VSAT yra pasiruošusi skirti papildomas pareigūnų pajėgas, tačiau kol kas tam poreikio nėra, stebint sumažėjusį vykstančiųjų srautą.
Draudimas įleisti Rusijos piliečius numatytas Seimo priimtame nutarime dėl nepaprastosios padėties paskelbimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jis galios mažiausiai iki gruodžio 16 dienos imtinai.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, atsisakydami įleisti kriterijų neatitinkantį Rusijos pilietį į Lietuvos teritoriją, turės teisę panaikinti arba atšaukti jo vizą.
R.Liubajevo teigimu, kol kas nebuvo panaikinta nė viena viza.
Anot A.Bilotaitės, tikimasi, kad tai veiks kaip atgrasymo priemonė, jog į šalį nebandytų patekti Vyriausybės nustatytų kriterijų neatitinkantys Rusijos piliečiai.
