„Negalime leisti, kad visų Lietuvos žmonių gerovei skirtos lėšos nusėstų pavienių asmenų ar interesų grupių kišenėse. Privalome užtikrinti, kad Europos Sąjungos parama būtų skirstoma skaidriai, nes europiniai pinigai yra papildomos galimybės mūsų šalies žmonėms, verslui, švietimui ir bendruomenėms“, – sako ministrė A.Bilotaitė.
Pasitarimo metu nutarta, kad būtina sustiprinti Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) rizikų valdymo gebėjimus. Tai vienintelė akredituota institucija Lietuvoje, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir ES paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas. Viena iš numatytų ES paramos grobstymo užkardymo priemonių – sugriežtinta paraiškų pateikimo ir projektų vykdymo kontrolė.
Vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė taip pat įpareigojo FNTT imtis visų priemonių ES paramos skyrimo kontrolei užtikrinti. FNTT neseniai atskleidė didelio masto piktnaudžiavimą ES lėšomis žemės ūkio srityje. Šiuo metu atliekami tyrimai rodo, kad įvairiais būdais klastojant dokumentus buvo siekiama arba buvo užvaldyta virš 1 mln. eurų paramos lėšų. Šiuo metu pranešimai apie įtarimus pateikti 9 fiziniams asmenims.
Bandymų neskaidriai gauti ES finansinę paramą yra ir kitose srityse. FNTT šiuo metu atlieka 25 ikiteisminius tyrimus dėl siekio sukčiaujant užvaldyti ES ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas. 2021 – 2023 m. į teismą perduota 19 ikiteisminių tyrimų dėl apgaule užvaldytų ES paramos lėšų. Nusikaltimais padaryta arba kėsintasi padaryti virš 15 milijonų eurų žalos. Tyrimuose apribota virš 40 mln. eurų vertės turto.
ES parama kasmet sudaro apie penktadalį Lietuvos metinio biudžeto ir yra stiprus impulsas šalies ekonomikai. Iš viso valstybės biudžeto (15,5 mlrd. eurų) ES lėšos sudaro apie 3,1 mlrd. eurų. Vien žemės ūkiui ES paramos (įskaitant bendrojo finansavimo lėšas) šiais metais suplanuota skirti 0,91 mlrd. eurų.
